Aktuali Teismo nutartis
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2026 m. vasario 12 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-313/24.
Italijos teismas siekia išsiaiškinti, ar Reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 5k straipsnio 1 dalies c punktas yra taikomas ir tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutartis yra sudaroma su bendrove, kurios valdyboje du iš trijų narių yra Rusijos piliečiai, iš kurių vienas yra valdybos pirmininkas ir deleguotasis administratorius, taip pat vienintelis patronuojančios bendrovės administratorius, nors bendrovės akcininkai nėra Rusijos piliečiai, o bendrovė įsteigta ir turi buveinę Europos Sąjungos valstybėje narėje.
ESTT konstatavo, kad tais atvejais, kai ES įstatymų leidėjas neapibrėžia, kaip turi būti suprantamos nuostatos ir pačioje nuostatoje nėra nuorodos į valstybės narės teisę, tokia nuostata visoje ES turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto tikslus.
ESTT pažymėjo, kad Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį gali būti taikomas tik tuomet, jeigu būtų įrodyta, kad konkursą laimėjusios bendrovės administratoriai faktiškai kontroliuoja bendrovę ir turi įgaliojimus duoti jai nurodymus. Tai reiškia, kad ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad ji apima elgesį, iš kurio matyti, jog juridinis asmuo, subjektas ar organizacija de facto kontroliuoja šio reglamento a arba b punktuose nurodytą subjektą, net ir formaliai neturėdamas jo nuosavybės ar teisinės kontrolės teisių.
Be to, ESTT yra ne kartą konstatavęs, kad pagrindinis Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojamųjų priemonių taikymo tikslas yra veiksmingai pakenkti Rusijos Federacijos finansiniams ištekliams, kurie jai leidžia tęsti karinę agresiją prieš Ukrainą, ir dėl to dar labiau sustiprinti spaudimą Rusijos Federacijai, kad ji nutrauktų šią agresiją. Draudimu prisidedama prie šio pagrindinio tikslo, nes juo siekiama sumažinti riziką, kad viešosios lėšos, gautos vykdant viešuosius pirkimus, bus nukreiptos į Rusijos ekonomiką ir panaudotos karinei agresijai finansuoti. Vis dėlto šios bylos kontekste, ESTT nurodė, kad a priori tokia situacija, kai konkursą laimėjusios bendrovės ir jos patronuojančiosios bendrovės administratoriai yra Rusijos piliečiai, tačiau šios bendrovės ir jų tiesioginiai ir netiesioginiai akcininkai neturi jokio ryšio su Rusijos Federacija, minėtos rizikos nekelia.
ESTT padarė išvadą, kad negalima daryti prezumpcijos, kad vien tik tai, kad laimėjusios konkursą bendrovės administratorius yra Rusijos pilietis arba, kad Rusijos pilietybę turintis administratorius, kaip šios bendrovės įgaliotinis, pasirašo su perkančiąja organizacija sudaromą viešojo pirkimo sutartį, savaime pakanka manymui, kad tokia bendrovė patenka į Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį dėl to, kad veikia šio reglamento 5k straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto Rusijos piliečio „vardu ar <...> nurodymu“. Kiekvienu konkrečiu atveju, prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį, valstybių narių kompetentingos institucijos privalo atlikti išsamų vertinimą, kurio pagrindu būtų galima nuspręsti, ar yra požymių, rodančių, kad Rusijos pilietybę turintis bendrovės, kuri nėra įsteigta Rusijoje, administratorius faktiškai gali kontroliuoti atitinkamą bendrovę, net jeigu jis neturi bendrovės kapitalo dalies, užtikrinančios jos teisinę kontrolę ir dėl to kyla tikėtina reali rizika, kad viešosios lėšos, kurios bus pervestos vykdant atitinkamą viešojo pirkimo sutartį, bus nukreiptos į Rusijos ekonomiką.
ESTT paaiškino, kad toks išsamus nagrinėjimas turi apimti visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, kaip antai tikslią viešajame pirkime dalyvaujančio subjekto nuosavybės ir kontrolės struktūrą, atitinkamų asmenų asmeninius ir profesinius ryšius, nagrinėjamų sandorių pobūdį ir tikslą, būdą, kuriuo šalys užtikrina šio subjekto valdymą ir veikimą, dokumentais patvirtintą ankstesnių nurodymų arba to subjekto veiksmų koordinavimo su kitais subjektais, kuriems anksčiau jau buvo skirtos sankcijos, buvimą arba trečiųjų asmenų pareiškimus ir kitą pakankamai konkrečią, tikslią ir nuoseklią informaciją.
ESTT taip pat pažymėjo, kad faktinė kontrolė gali būti konstatuota ir tais atvejais, kai Rusijos asmenims, subjektams ar organizacijoms nepriklauso didesnioji kapitalo dalis, tačiau jie dėl suteiktų valdymo ar finansinių įgaliojimų gali daryti lemiamą įtaką atitinkamo subjekto veiklai, pirmiausia, finansų valdymui ar paskolų suteikimui per jų kontroliuojamas bendroves. Be to, faktinės kontrolės požymiu gali būti ir aplinkybė, kad asmuo, subjektas ar organizacija, kuriems taikomas šio reglamento 5k straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas draudimas, anksčiau turėjo didesniąją konkursą laimėjusio tiekėjo kapitalo dalį, tačiau ją perleido prieš pat viešojo pirkimo procedūros pradžią. ESTT nuomone, kompetentingos institucijos turi patikrinti, ar reikšminga viešajame pirkime dalyvaujančio subjekto kapitalo dalis nėra valdoma tarpininkų, veikiančių Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų Rusijos asmenų, subjektų ar organizacijų vardu. Galiausiai ESTT pabrėžė ir tai, kad valstybės narės kompetentingos institucijos privalo atlikti tokį pat išsamų aplinkybių įvertinimą ir tuo atveju, kai Rusijos pilietis paskiriamas bendrovės administratoriumi viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, o bendrovė atitinkamai turi pareigą apie tokį paskyrimą nedelsdama informuoti kompetentingas institucijas.
Taigi, atsakydamas į prejudicinį klausimą, ESTT konstatavo, kad Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas draudimas nėra taikomas bendrovei automatiškai, vien dėl Rusijos piliečių buvimo valdyboje ir administratoriaus pareigų vykdymo, jeigu kompetentingų institucijų išsamus vertinimas, kurį būtina atlikti prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį, įrodo, kad šie asmenys faktiškai neturi bendrovės kontrolės įgaliojimų ir nėra tikėtinos rizikos, kad lėšos, gautos pagal viešojo pirkimo sutartį bus nukreiptos į Rusijos ekonomiką.
Visą ESTT bylos santrauką rasite čia.
Atnaujinimo data: 2026-03-12
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus