Aktuali Teismo nutartis
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2026 m. balandžio 16 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-568/24.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ligoninės vykdyto viešojo pirkimo techninės specifikacijos teisėtumo, siekiant įsigyti tam tikrą techninę specifikaciją atitinkantį chirurginį robotą. Pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas įsigyti robotizuotą modulinę ir mobiliąją chirurginę įrangą bei nurodyti konkretūs techniniai parametrai, techninėje specifikacijoje nenurodžius frazės „arba lygiavertis“. Prieš pradėdama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija atliko rinkos konsultaciją kuri parodė, kad: 1) rinkoje egzistuoja dviejų rūšių panašias funkcijas atliekantys chirurginiai robotai: monoblokiniai (visos roboto žnyplės integruotos į vieną bloką) ir moduliniai (atskiri robotai, turintys vienas žnyples); 2) rinkoje veikė bent trys modulinių robotų gamintojai.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Rumunijos teismas siekia Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 1–4 dalių ir 49 straipsnio išaiškinimo.
Pirmuoju ir trečiuoju klausimu, kuriuos ESTT nagrinėjo kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 42 straipsnio 1–2 dalimis ir 49 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal šio 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir vienodo požiūrio principus draudžiama, kad vykstant viešajam prekių pirkimui perkančioji organizacija konkurso dalyvio pasiūlymą atmestų remdamasi techninėmis specifikacijomis, nors skelbimo apie pirkimą paskelbimo dieną jos nebuvo objektyviai pagrįstos pirkimo dokumentuose, kaip jie suprantami pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 13 punktą.
ESTT priminė savo jurisprudenciją, kurioje ne kartą yra konstatavęs, kad nors perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino savo poreikius ir siekiamus rezultatus, ši diskrecija vis dėlto yra ribojama vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, turinčių lemiamą reikšmę nustatant technines specifikacijas. ESTT yra pažymėjęs ir tai, kad techninės specifikacijos turi būti rengiamos taip, kad tiekėjams būtų sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkime, nebūtų sukuriama nepagrįstų kliūčių konkurencijai ir nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija nustatant konkrečiam tiekėjui palankius reikalavimus. Be to, ESTT akcentavo, kad kuo išsamiau ir detaliau suformuluotos techninės specifikacijos, tuo didesnė rizika, kad konkretaus gamintojo prekės bus privilegijuojamos.
Šios bylos kontekste ESTT pabrėžė, kad Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 13 punkte nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai skelbimo apie pirkimą metu pateikti objektyvų jos nustatytos techninės specifikacijos pagrindimą. Be to, nei šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalis, nei 42 straipsnio 1 ir 2 dalis nereikalauja skaidrumo ir vienodo požiūrio principų aiškinti taip, kad pagal juos perkančioji organizacija atitinkamo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dieną turėtų nurodyti tokį pagrindimą. ESTT pažymėjo, kad kitoks aiškinimas lemtų tai, kad iš perkančiosios organizacijos būtų reikalaujama išsamiai pagrįsti kiekvieną konkretų reikalavimą, pateikiant informaciją apie poreikius, kuriuos ji siekia patenkinti ir kuriais remdamasi parengė technines specifikacijas. Tokia pareiga tam tikrais atvejais sukeltų pernelyg didelę ar net neproporcingą administracinę naštą ir paneigtų perkančiajai organizacijai suteiktą plačią diskreciją nustatant savo poreikius ir formuluojant pirkimo technines specifikacijas.
ESTT į pirmąjį ir trečiąjį klausimą atsakė taip, kad Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 42 straipsnio 1–2 dalimis ir 49 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal šio 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir vienodo požiūrio principus nedraudžiama, kad vykstant prekių pirkimui perkančioji organizacija atmestų konkurso dalyvio pasiūlymą remdamasi techninėmis specifikacijomis, nors skelbimo apie pirkimą paskelbimo dieną jos nebuvo objektyviai pagrįstos pirkimo dokumentuose, kaip jie suprantami pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 13 punktą.
Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 1 dalis, 3 dalies b punktas ir 4 dalis aiškinami taip, kad techninių specifikacijų ribojamasis pobūdis, dėl kurio pirkimo dokumentuose turėtų būti nurodyti žodžiai „arba lygiavertis“, turi būti vertinamas ir bendrai analizuojant visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
Pirmiausia ESTT pažymėjo, kad techninėmis specifikacijomis apibrėžiamas pirkimo sutarties dalykas, o Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 3 dalyje nustatyti techninių specifikacijų formulavimo metodai, tačiau jų hierarchija nenustatyta. ESTT atkreipė dėmesį, kad pareiga nurodyti nuorodą kartu su fraze „arba lygiavertis“ yra nustatyta, kai perkančioji organizacija formuluoja techninę specifikaciją Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytu atveju. Šios bylos kontekste ESTT pažymėjo, kad ginčo techninei specifikacijai nebuvo naudotas šis metodas, todėl ši nuostata netaikoma.
ESTT pabrėžė, kad pagal Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 4 dalį techninėse specifikacijose negalima nurodyti konkretaus modelio, tiekimo šaltinio ar konkretaus proceso, būdingo konkretaus tiekėjo tiekiamiems produktams arba prekių rūšių ar gamybos būdo taip, kad taip tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų pašalinami. Vis dėlto šiam draudimui taikomos dvi išimtys: 1) jeigu neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pirkimo dalyko, tokiu atveju, prie nuorodos pateikiama frazė „arba lygiavertis“; 2) jeigu reikalavimo naudoti konkrečią prekę nustatymas techninėje specifikacijoje pateisinamas pirkimo sutarties dalyku, šią išimtį aiškinant siaurai, kaip apimančią tik situacijas, kai toks reikalavimas neišvengiamai kyla iš pirkimo sutarties dalyko.
Būtent atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar ligoninė gali chirurginio roboto, kurį siekia įsigyti vykdydama atitinkamą pirkimą, atveju pagrįstai nustatyti reikalavimus dėl jo modulinio ir mobilaus pobūdžio, svorio, užimamo ploto ant grindų ir žnyplių konstrukcijos, tokiuose reikalavimuose nenurodydama frazės „arba lygiavertis“.
Atsakydamas į antrąjį prejudicinį klausimą ESTT konstatavo, kad Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 1 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad perkančioji organizacija chirurginio roboto pirkimo techninėse specifikacijose negali numatyti reikalavimų dėl vykdant šį pirkimą siekiamo įsigyti chirurginio roboto modulinio pobūdžio ir mobilumo, svorio, užimamo ploto ant grindų ir žnyplių konstrukcijos, tuose reikalavimuose nenurodydama frazės „arba lygiavertis“, nebent, atsižvelgiant į pirkimo dokumentus, šie reikalavimai neišvengiamai kyla iš to viešojo pirkimo sutarties dalyko.
Visą ESTT bylos santrauką rasite čia.
Atnaujinimo data: 2026-05-13
Taip pat skaitykite:
Aktuali informacija Viešųjų pirkimų tarnybos skambučių centro paklausėjams
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus