Aktuali Teismo nutartis
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2026 m. kovo 5 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-210/24.
Šioje byloje ginčas kilo dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus, nustatyto vienos Ispanijos savivaldybės viešojo pirkimo dokumentuose, šio pirkimo objektas buvo socialinio darbo paslaugų, nesusijusių su apgyvendinimu, individualus teikimas pažeidžiamiems asmenims, paslaugos priskirtos socialinėms ir kitoms specialiosioms paslaugoms pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) XIV priedą. Pagal ginčijamą pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatyti ekonominio naudingumo balai suteikiami vertinant, ar pirkimo dalyvis siūlo darbuotojams, teikiantiems minėtas paslaugas, didesnį darbo užmokesčio fondą, nei nustatyta sektoriaus kolektyvinėje sutartyje, o pirkimo laimėtojas įsipareigoja po kolektyvinių derybų su darbuotojų atstovais patikslinti didinamas darbo užmokesčio dalis ir stengtis sudaryti kolektyvinę sutartį, taikomą paslaugų pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams.
ESTT pateikti šie prejudiciniai klausimai: 1) ar ginčijamas pasiūlymų vertinimo kriterijus yra tinkamas siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kaip reikalaujama Direktyvos 2014/24/ES67 straipsnio 1 dalyje; 2) ar taikant tokį kriterijų trukdoma laisvam paslaugų teikimui arba ribojama laisva konkurencija, pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsnį ir Direktyvą 2014/24/ES bei 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB); 3) ar dėl šio kriterijaus pažeidžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 28 straipsnyje nustatyta teisė į kolektyvines derybas.
Pasisakydamas dėl ginčijamo pasiūlymų vertinimo kriterijaus, ESTT konstatavo, kad šis kriterijus, atsižvelgiant į jo pobūdį, susijęs su vienu iš „socialinių aspektų“, be to, pasiūlymų vertinimo kriterijų, apimančių ir socialinius aspektus, sąrašas yra nebaigtinis ir ši sąvoka turi būti aiškinama plačiai. Perkančiajai organizacijai leidžiama nustatyti kriterijus, susijusius su socialiniais aspektais, jeigu tokie kriterijai yra susieti su pirkimo sutarties dalyku ir nesuteikia perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės.
Šios bylos kontekste ESTT pažymėjo, kad tais atvejais, kai paslaugų teikimas grindžiamas žmogiškaisiais ištekliais, paslaugų teikimui reikia daug darbo jėgos ir paslauga yra skirta asmeniniams pažeidžiamų asmenų poreikiams tenkinti, darbo sąnaudos sudaro esminę tokių paslaugų dalį, todėl su darbuotojų darbo užmokesčiu susiję pasiūlymų vertinimo kriterijai gali būti laikomi turinčiais pakankamą sąsają su pirkimo sutarties dalyku. ESTT nuomone, pagrįsta manyti, kad teikiant tokias paslaugas darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydis gali turėti įtakos paslaugų tęstinumui, stabilumui, kokybei, taip pat padidinti galimybes pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Vadinasi, atsižvelgimas į pirkimo dalyvio siūlomą didesnį darbo užmokesčio fondą nei numatytas galiojančioje sektoriaus kolektyvinėje sutartyje, gali pagerinti socialinio darbo paslaugų, kurios yra šio pirkimo dalykas, kokybę, tęstinumą ir prieinamumą.
ESTT priminė, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Šios bylos kontekste ESTT pažymėjo, kad jis neturi informacijos, ar ginčijamas kriterijus gali lemti diskriminacinį poveikį tam tikriems tiekėjams, pavyzdžiui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios turi mažesnes galimybes mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams nei numatyti galiojančioje sektoriaus kolektyvinėje sutartyje. Todėl šiuos klausimus turi vertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis dokumentais, kuriuos perkančioji organizacija turėjo nustatydama savo poreikius, taip pat galimomis konsultacijomis prieš pirkimą su paslaugos gavėjais ir ją teikiančiais darbuotojais arba kitais dokumentais, leidžiančiais įvertinti ginčijamo kriterijaus poveikį konkurencijai.
Pasisakydamas dėl antrojo prejudicinio klausimo – ar taikant tokį kriterijų trukdoma laisvam paslaugų teikimui arba ribojama laisva konkurencija, pažeidžiant SESV 56 straipsnį ir Direktyvą 96/71/EB – ESTT konstatavo, kad šis klausimas yra nepriimtinas. ESTT nustatė, kad ginčo pirkimas neturi jokio aiškaus tarpvalstybinio elemento: pirkimo sutarties vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES vertės ribų, paslaugos yra lokalinio pobūdžio asmeninės socialinės paslaugos, kurios dėl savo pobūdžio turi ribotą tarpvalstybinį aspektą, nepateikta jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių tarptautinį susidomėjimą. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, kodėl šis nacionalinio pobūdžio ginčas turi sąsają su ES teise ir kodėl ją būtina aiškinti, kaip to reikalauja ESTT jurisprudencija.
Pasisakydamas dėl trečiojo prejudicinio klausimo – ar dėl šio kriterijaus pažeidžiama Chartijos 28 straipsnyje nustatyta teisė į kolektyvines derybas – ESTT konstatavo, kad ginčijamas pasiūlymų vertinimo kriterijus nekelia grėsmės socialinių partnerių savarankiškumui derantis dėl kolektyvinės sutarties, atsižvelgiant į tai, kad taikant ginčijamą pasiūlymų vertinimo kriterijų teisė į kolektyvines derybas nėra ribojama, o veikiau skatinamas socialinių partnerių dialogas ir šios teisės įgyvendinimas, nes nenurodomas konkretus darbo užmokesčio padidinimo dydis, o tik nustatoma pirkimo laimėtojui pareiga siekti sudaryti kolektyvinę sutartį su darbuotojų, paskirtų vykdyti paslaugų pirkimo sutartį, atstovais, paliekant socialiniams partneriams laisvę derėtis dėl darbo užmokesčio padidinimo apimties ir darbo sąlygų.
Atsakydamas į pateiktus prejudicinius klausimus, ESTT konstatavo, kad Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: 1) atliekant socialinio darbo paslaugų, nesusijusių su apgyvendinimu, pirkimą, pasiūlymų vertinimo kriterijus, pagal kurį atsižvelgiama į tai, ar pirkimo dalyvis siūlo pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams taikyti didesnį darbo užmokesčio fondą, nei numatytas galiojančioje sektoriaus kolektyvinėje sutartyje, leidžia perkančiajai organizacijai nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą; 2) Chartijos 28 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamas pasiūlymų vertinimo kriterijus, taikomas atliekant socialinio darbo paslaugų, nesusijusių su apgyvendinimu, pirkimą ir pagal kurį, pirma, atsižvelgiama į tai, ar pirkimo dalyvis siūlo pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams taikyti didesnį darbo užmokesčio fondą, nei numatytas galiojančioje sektoriaus kolektyvinėje sutartyje, ir antra, šis dalyvis įpareigojamas po kolektyvinių derybų su šių darbuotojų atstovais patikslinti didinamas darbo užmokesčio dalis ir stengtis sudaryti šiems darbuotojams taikomą kolektyvinę sutartį.
Visą ESTT bylos santrauką rasite čia.
Atnaujinimo data: 2026-03-27
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus