VPT veiklos ataskaita – priemonė pirkimų vykdytojams įvertinti savo vykdomus pirkimus
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kviečia pirkimų vykdytojus susipažinti su 2022 metų VPT veiklos ataskaita (toliau – ataskaita), kurioje analizuojami ne tik tarnybos išsikelti tikslai ir pasiekimai, bet ir bendri visos pirkimų sistemos dalyvių pasiekimų rodikliai. Atsižvelgdami į šiuos rodiklius pirkimų vykdytojai gali palyginti savo vykdomų pirkimų rodiklius, išsikelti tikslus ateičiai ir siekti dar didesnio efektyvumo bei skaidrumo.
2022 m. VPT teikė metodinę pagalbą, rengė mokymus apie pirkimų procedūras, darniųjų kriterijų taikymą; vykdė veiksmingą pažeidimų prevenciją, o prireikus – ir kontrolę, papildomą dėmesį skiriant sisteminiams atvejams ir pirkimų vykdytojų veiklai. VPT vadovo Dariaus Vedricko teigimu, 2022-ieji metai buvo pasiruošimo kurti efektyvesnę ir pasitikėjimu grįstą viešųjų pirkimų sistemą metai.
„Ypatingai didelis dėmesys skirtas ne tik pirkimų specialistų kompetencijoms ugdyti, bet ir specialistų atestavimo sistemai sukurti. Pirkimų specialistų atestavimas, taip pat VPT aktyviai vykdoma prevencinė viešųjų pirkimų kontrolė, suteikia unikalią galimybę stebėti ir analizuoti viešųjų pirkimų specialistų kompetencijas bei pačios tarnybos veiklą orientuoti į tas sritis, kuriose kompetencijos yra nepakankamos ir turi būti vystomos”, – sako VPT vadovas D. Vedrickas.
Anot direktoriaus, ne mažiau svarbus dėmesys viešųjų pirkimų valdysenai. Praėjusiais metais pradėta vertinti ne tik atskirus pirkimus, bet ir visą viešojo pirkimo procesą organizacijose. Papildytas naujais rodikliais ir funkcionalumais Pirkimų vykdytojų žemėlapis – Švieslentė, kuri leidžia ne tik stebėti ir analizuoti viešųjų pirkimų rodiklių tendencijas, analizuoti gerąsias praktikas, bet taip pat viešųjų pirkimų specialistams, organizacijų vadovams nustatyti siektinus metinius viešųjų pirkimų rodiklius.
„2022 metų viešųjų pirkimų sistemos rodikliai nuteikia optimistiškai, tačiau vietų, kur privalome pasistengti, pasitempti tikrai yra. Ataskaita yra puiki priemonė pirkimų vykdytojams pažvelgti į bendrus rodiklius ir su jais palyginti savo įstaigos pasiekimus pirkimuose. O „pasimatavusi“ savo pasiekimus, atsižvelgdama į siektinas rodiklių reikšmes pirkimų vykdytoja galėtų išsikelti atitinkamus pirkimų tikslus ateičiai”, – sako D. Vedrickas.
Ataskaitoje matyti tarnybos stebėsenos rodikliai demonstruojantys, kaip įgyvendinami strateginiai uždaviniai – skaidrumas ir efektyvumas. Stebėsenai buvo numatyti du poveikio rodikliai – Įvykusių pirkimų dalis nuo visų pirkimų (proc.) ir Paskelbtų viešųjų pirkimų sutarčių dalis (proc.) (16-18 psl.).
Poveikio rodiklis Įvykusių pirkimų dalis nuo visų pirkimų (proc.) sietinas su pirkimų vykdymo efektyvumu. Didėjanti įvykusių pirkimų skaičiaus dalis rodo pirkimų vykdytojų skiriamą dėmesį ir pasirengimą planuojant pirkimus, rengiant pirkimo dokumentus, vykdant pirkimo procedūras, o tai sąlygoja racionalų lėšų panaudojimą, administracinės naštos mažinimą. Pirkimas laikomas sėkmingu arba įvykusiu, jei bent vienoje pirkimo dalyje pirkimo procedūros pasibaigė sudarius pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sukūrus dinaminę pirkimų sistemą. Ataskaitos duomenimis, įvykusių pirkimų procentinė dalis nuo visų pirkimų 2020–2022 metų laikotarpiu mažėjo nuo 77,6 iki 76,3 proc. ir 2022 metais planuota rodiklio reikšmė (78 proc.) nebuvo pasiekta. Rodiklio reikšmės blogėjimui 2020–2022 m. įtakos turėjo pastarųjų metų įvykiai – COVID-19 pandemija, prasidėjęs karas. Šie veiksniai sąlygojo 2021–2022 metais ženkliai išaugusią metinę infliaciją: dalis pirkimų neįvyko, nes dėl išaugusių kainų nebuvo galima įsigyti prekių, paslaugų ar darbų už numatytą kainą.
Tačiau pasiektas kitas poveikio rodiklis Paskelbtų viešųjų pirkimų sutarčių dalis (proc.), sietinas su viešųjų pirkimų skaidrumu ir parodantis, kokią dalį sudarytų sutarčių skaičiaus per ataskaitinį laikotarpį pirkimų vykdytojas paviešina CVP IS. Viešųjų pirkimų nuostatos įpareigojo pirkimų vykdytojus nuo 2015 m. sausio 1 d. sudarytas sutartis ir laimėjusius pasiūlymus paskelbti CVP IS.
Paskelbtų sutarčių rodiklis pagal skaičių apskaičiuojamas lyginant CVP IS paviešintų privalomų viešinti sutarčių skaičių su bendru sudarytų sutarčių, kurias privaloma paviešinti CVP IS, skaičiumi. Skaičiuojant rodiklį, sutarčių pakeitimai, informacija apie žodžiu sudarytas sutartis, kurią pirkimų vykdytojai CVP IS nuo 2022 m. sausio 1 d. įpareigoti skelbti CVP IS, neįtraukiami. VPT veiklos ataskaitos duomenimis, šio rodiklio reikšmė 2020–2022 m. beveik nekito – svyravo nuo 90,9 iki 90,1 proc., o 2022 m. planuota siektina reikšmė buvo pasiekta ir viršyta – planuota 90 proc., pasiekta 90,1 proc.
Galima pasidžiaugti, jog 2022 m., lyginant su 2021 m., daugiau nei ketvirtadaliu išaugo pirkimų vykdytojų, vykdžiusių žaliuosius pirkimus, skaičius: 2021 m. – 1 707, 2022 m. – 2 161. Tokių pirkimų vykdytojų dalis nuo bendro pirkimų vykdytojų skaičiaus padidėjo 16,6 procentinėmis dalimis: 2022 m. žaliuosius pirkimus vykdė ir sutartis sudarė 68,8 proc. (2 161) visų 2022 m. pirkimus vykdžiusių pirkimų vykdytojų, kurie vykdydami pirkimus turėjo taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus, skaičiaus (3 141), atitinkamai 2021 m. – 52,2 proc. 2022 m. bendra pirkimų vykdytojų vykdytų žaliųjų pirkimų vertė (4 690,1 mln. Eur) sudarė 60,2 proc. bendros pirkimų, kuriuos vykdant galėjo būti taikomi žaliųjų pirkimų reikalavimai, vertės (7 786,4 mln. Eur), atitinkamai bendras žaliųjų pirkimų skaičius (18 291) sudarė 12,6 proc. bendro pirkimų skaičiaus (145 259).
Specialistų analizė parodė, jog daugėja pirkimų, kuriuose dažniau atsižvelgiama į kokybę, naudą, aplinkos apsaugą ir t. t. Apie visų rodiklių reikšmes skaitykite ataskaitoje, kurią galite parsisiųsti ČIA.
Atnaujinimo data: 2023-09-26
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus