Verslininkas, mokslų dr. Vladas Lašas: apie tvarumą skatinančius sprendimus ir viešųjų pirkimų „Žaliąją mugę 2022”
Garsus verslininkas, mokslų daktaras Vladas Lašas – vienas verslo lyderių, ne tik kalbančių apie klimato kaitos padarinių grėsmę, bet ir prisidedančių prie problemų sprendimo. Jo įsitikinimu, tvarumu turi rūpintis ir viešas, ir privatus sektorius, o rezultatų pasiektume greičiau, jei valstybės ir verslo pastangos būtų suderintos. Būtent todėl V. Lašas savo interviu giria Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) idėją spalio 24 d. Vilniaus Rotušėje surengti „Žaliąją mugę 2022“, kuri taps puikia platforma susitikti viešųjų pirkimų rinkos dalyviams, susipažinti vieniems su kitais, sužinoti apie žaliai gaminamą produkciją ar teikiamas draugiškas aplinkai paslaugas, pasidalinti patirtimi.
Beje, dr. V. Lašo atsakymus apie tvarumą gavau viešėdama Graikijos Kretos saloje, kur iš vakaro dėl didelių liūčių kilus potvyniui, žuvo du žmonės, kelių dingusiųjų vis dar buvo ieškoma. Gamta savo nepasitenkinimą žmogaus pramonine veikla demonstruoja stichinėmis nelaimėmis, o tai, žinoma, yra tiesioginė grėsmė mūsų išlikimui. Mūsų visų pareiga – ieškoti draugiškų aplinkai sprendimų. Didžiuojamės, kad Lietuvoje vykdomas ne vienas projektas, skatinantis keisti įpročius; valstybės institucijose, versle vyksta pokyčiai. Keičiasi ir viešųjų pirkimų rinka.
Gerbiamas Vladai, esate ne tik garsus verslininkas, mokslų daktaras, bet taip pat žinomas, kaip žmogus kartu su seru Richard‵u Branson‵u ir keletu kitų verslininkų 2010 m. įkūręs nepelno siekiančią organizaciją „Carbon War Room“, siekiančią mažinti anglies dioksido emisijas į aplinką. Kaip kilo mintis įkurti tokią organizaciją, kaip jai sekasi šiandien?
Kai TED konferencijoje, Kalifornijoje, pirmą kartą susitikau Richard‘ą Branson‘ą, pirmiausia kalbėjome apie keliones į kosmosą. Tačiau veikti kartu pradėjome pasirinkę dar aktualesnę temą – Richard‘as pakvietė bendrai kurti „Carbon War Room“: tai grupės globalių verslo žmonių inciatyva, skirta spręsti klimato kaitos problemą, padedant verslui kurti tvarius ir pelningus žaliuosius sprendimus. Prieš dešimtmetį dar nedaug kas suprato, kad klimato kaita yra ne tik reali ir gręsianti žmonijai nemažais nemalonumais netolimoje ateityje, bet ir didžiulė galimybė sukurti daug vertės mums visiems, pagerinti gyvenimo kokybę, pertvarkant verslo ir šalių ekonomikos pagrindus, transformuojant iškastiniu kuru pagrįstą verslą į žaliaisiais, atsinaujinančios energijos šaltiniais pagrįstą verslą. Mūsų organizuojamos konferencijos jau tada padėjo verslo lyderiams suprasti, kad tai, ko gero, yra pati didžiausia mūsų laikų verslo galimybė (ang. Creating Climate Wealth). Necker saloje mūsų organizuota konferencija Karibų valstybių – salų – vadovams paruošė specialius planus, kaip jų valstybėms sparčiai pereiti prie tvarių, atsinaujinančių žaliųjų energijos šaltinių, saugant jų nuostabią gamtą ir aplinką. Dabar mūsų organizacija apjungusi jėgas su Rocky Mountains Institute – vienu geriausių iš šioje srityje dirbančių analitinių institutų (angl. „think tank“), toliau aktyviai dirba kaip svarbių pokyčių katalizatorius.
Kad aplinkos apsauga turi rūpintis valstybė, kad turi ieškoti tvarių sprendimų, turbūt su tuo sutinka visi, bet kodėl privatus verslas turėtų tuo rūpintis?
Šiandien nerasime verslo lyderio, kuris sakytų kad tai yra nesvarbu. Visi verslai šiandien vienaip ar kitaip susiję su tvarumu – jei nori, kad tavo verslas būtų ilgalaikis, turi suprasti, kaip keičiasi pasaulis, kokius griežtus reikalavimus tvarumui kelia Gretos Thunberg kartos jaunimas. Juk ši karta po vieno ar dviejų dešimtmečių bus aktyviausiai veikianti visuomenės dalis, perimanti vadovaujančias pozicijas ir versle, ir politikoje. Yra nemažai motyvų, kodėl tai svarbu verslui. Skirtingiems verslo žmonėms gali būti svarbūs skirtingi motyvai – o jų yra ne vienas. Vieniems svarbiausia tausoti aplinką, gamtą ir visą planetą, kitiems – nebepriklausyti nuo iškastinio kuro tiekimo iš nedemokratinių valstybių, neberemti jų savo pinigais perkant energijos resursus. Dar kitiems – svarbu investuoti ir uždirbti, pasinaudojant, ko gero, pačia didžiausia mūsų šimtmečio verslo galimybe. Versle jau dauguma supranta, kad būtina transformuoti praeito amžiaus iškastiniais energijos resursais pagrįstą ekonomiką į atsinaujinančiais resursais paremtą skaitmeninę, tvarią, aplinką tausojančią ateities ekonomiką: tik taip mūsų verslai ateityje galės išlikti pelningi ir konkurencingi pasaulio rinkose.
Kaip galime prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo?
Tik ką grįžau iš Europos Verslo angelų investicijų konferencijos Briuselyje. Visas viešnagės Briuselyje dienas mieste važinėjau elektriniu dviračiu. Bolt, TIER ir kitos aplikacijos – arba iš esmės tvaraus mobilumo platformos, supaprastina dviračių nuomą ir padaro dalinimąsi labai patrauklų. Palyginus su automobiliu, energijos sąnaudos sumažėja bent dešimteriopai, neskaitant parkavimo, transporto kamščių nepatogumų. Svarbu, kad per paskutinius keletą metų šiuo atžvilgiu miestas stipriai pasikeitė – daugiau pagarbos, saugumo ir vietos pėstiesiems, ir dviratininkams. Į oro uostą irgi važiavau ne taksi – traukiniu ten labai patogu. Ilgalaikės savivaldos, vyriausybės kryptingos iniciatyvos, verslo kuriami skaitmeniniai sprendimai, naujos kartos infrastruktūra, patogūs ir skatinami nauji sprendimai padeda keisti mums savo įpročius į tvaresnį elgesį. Ir tai gali vykti daug greičiau negu tikimės, jei bendros verslo ir valstybės pastangos bus suderintos.
Kaip manote, ar ambicingi valstybės tikslai viešuosiuose pirkimuose laikytis žaliosios europinės krypties yra realiai įgyvendintini? Praėjusiais metais žaliųjų viešųjų pirkimų vertė nuo visų pirkimų išaugo ir metų gale sudarė 16,2 proc. vertės. Kitąmet valstybės tikslai dar ambicingesni. Kaip manote, nuo ko gali priklausyti sėkmė?
Manau, kad šiuos tikslus tikrai galime pasiekti ir viršyti. Pirmiausia apie tai reikia kalbėti, edukuoti ir įtraukti kuo daugiau visuomenės. Svarbu išaiškinti ir parodyti, kaip šių iniciatyvų dėka išlošime mes visi. Dalinkimės geriausiomis praktikomis ir jau įsibėgėjusiomis sėkmės istorijomis. Neužmirškime sąjungininkų – jaunoji karta – studentai, moksleiviai – labai vertina tvarumą ir žaliąją kryptį ir jie gali labai daug įtakoti vyresniuosius. Labai svarbios edukacinės iniciatyvos mokyklose – pvz.: organizacija Junior Achievement, edukacinių technologijų startuoliai jau daro nemažą įtaką. Stebėtina kad net pradinukai gali daug dalykų išaiškinti tėvams ir paskatinti juos keisti įpročius šeimoje. Nenuostabu – juk tie, kuriems dabar iki 20 metų, turės bent 50, o gal ir 100 metų gyventi ir dirbti mūsų planetoje – Žemėje. Kokia gyvenimo kokybė bus Lietuvoje artimiausiais dešimtmečiais labai priklauso nuo mūsų šiandienos sprendimų ir net nuo nedidelių, bet kryptingų žingsnių tvarumo kryptimi. Pasaulis keičiasi, ir tik nuo mūsų vizijos ir jos darnaus bei spartaus įgyvendinimo priklausys, ar mes būsime tarp tvarumo lyderių, rodančių pavyzdį kitiems.
Valstybės institucijos vykdo vis daugiau projektų, kurių tikslas saugoti aplinką. Vienas tokių Europos Sąjungos LIFE programos projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“, kurio dalis yra Viešųjų pirkimų tarnybos organizuojamas renginys „Žalioji mugė 2022“. Tokį renginį VPT organizuoja pirmą kartą Lietuvoje. Čia nemokamai kviečiami dalyvauti viešųjų pirkimų rinkos dalyviai: perkančiųjų organizacijų atstovai vienoje vietoje išvys stendus, kuriuose tiekėjai pristatys savo žaliai gaminamą produkciją, draugiškas aplinkai paslaugas. Ar manote, jog toks renginys paskatins pasiruošimą kitąmet vykdyti šimtu procentu žalius viešuosius pirkimus?
Toks renginys paskatina, suburia ir padrąsina visus dirbančius šia kryptimi. Labai svarbu, kad aktyvūs rinkos dalyviai ne tik sužinotų vieni apie kitus, bet ir suprastų, kokie yra poreikiai, ką dar daugiau galima nuveikti, kokius sprendimus reiktų priimti. Manau, čia vertėtų įtraukti startuolius, verslo angelus ir visus naujų technologijų kūrėjus. Puikus tokios mugės rezultatas ir tęsinys galėtų būti specializuotas startuolių kūrėjų savaitgalis „hackathon“, įtraukiant Inovacijų agentūrą, Lietuvos Verslo angelų tinklą, Vienaragių asociaciją ir kitas organizacijas.
Gal žinote užsienio šalių viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžių, kai siekiamane tik abipusės naudos, bet globaliosnaudos gamtai, aplinkai.
Neseniai bendravau su vieno iš didžiausių Danijos pensijų fondų, valdančio beveik 50 mlrd EUR vertės turtą, vadovu. Jo pozicija labai aiški – investavimas į tvarias, žaliąsias technologijas yra geriausias būdas auginti jiems patikėtą turtą. Šis pensijų fondas labai tikslingai dideliu mastu ne tik investuoja, bet ir pats užsiima didžiuliais, labai svarbiais visai šaliai, projektais. Pavyzdžiui, jo dėmesio centre yra sparčiai vystomas gigantiškas vėjo elektrinių parkas Šiaurės jūroje. Šios elektrinės apjungtos į netoli Danijos krantų kuriamą Energijos salą (ang. Energy Island), kurioje bus gaminamas ir žaliasis vandenilis, jį bus galima saugoti ir eksportuoti. Tai – puikus pavyzdys ir mums, kaip, neturint iškastinio kuro, vis vien galima tapti atsinaujinančius energijos išteklius eksportuojančia šalimi – Šiaurės Europos Kataru!
Dėkoju Jums už pokalbį.
Parengė Evelina Butkutė-Lazdauskienė
Atnaujinimo data: 2023-05-17
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus