Teismo nutartis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-916/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl statybos rangos sutarties nuostatų pakeitimo.
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkimo būdu sudarytos statybos rangos sutarties sąlygos keitimą, iš dalies sumažėjus darbų apimčiai, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir civilinėje byloje Nr. e2-463-889-2022civilinėje byloje Nr. e2-463-889-2022 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00037-2022-3) prašė pakeisti šalių sudarytos statybos rangos sutarties Nr. SUT(LGI)-650 specialiųjų sąlygų 5.2 punktą, išdėstant jį taip: sutarties kaina, neįskaitant PVM, yra 521 126,63 Eur, 21 proc. PVM yra 109 436,59 Eur, sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 630 563,22 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad vykdydama statybos rangos darbus rangovė patikslino kabelių vietas ir paaiškėjo, kad kabelių trasos nepatenka į darbų zoną, todėl nebereikia atlikti šių kabelių perkėlimo darbų. Be to, pasirinkus kitą darbų atlikimo technologiją, nebuvo atliekami pagal rangovės parengtą techninio prižiūrėtojo ir užsakovės suderintą bei pasirašytą statybos darbų technologijos projektą lokalinės sąmatos 2.1, 2.3 ir 11.9 eilutėse nurodyti darbai, iš viso už 28 813 Eur be PVM.
Ieškovė siūlė atsakovei pakeisti sutarties sąlygas, tačiau atsakovė tam nepritarė. Kadangi sutarties pakeitimas sumažinant kainą buvo nustatytas sutartyje, pirkimo dokumentuose ir yra galimas pagal sutarties ar teisės aktų nuostatas, vykdant statybos rangos darbus tam tikrų darbų nereikėjo atlikti, tai ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas) 97 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.8, 19.2.10 punktais, turi teisę reikalauti sutarties pakeitimo sumažinant kainą.
Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir civilinėje byloje Nr. e2-448-513-2022 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00025-2022-0) prašė pakeisti statybos rangos sutarties Nr. SUT(LGI)-451 specialiųjų sąlygų 4.2 punktą, išdėstant jį taip: „Sutarties kaina, neįskaitant PVM, yra 73 280,10 Eur (septyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų 10 ct); 21 proc. PVM yra 15 388,82 Eur (penkiolika tūkstančių trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 82 ct); Sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 88 668,92 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 92 ct)“, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad vykdydama statybos rangos darbus rangovė patikslino kabelių vietas, todėl paaiškėjo, kad kabelių trasos nepatenka į darbų zoną ir nereikia atlikti kabelių perkėlimo darbų. Iš viso rangovė faktiškai neatliko darbų už 10 266,80 Eur be PVM sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti susitarimą dėl sutarties Nr. 2 keitimo (kainos sumažinimo), nes sutarties pakeitimas dėl darbų, susijusių su kabelių iškėlimu, atsisakymo ir atitinkamai darbų kainos sumažinimo buvo aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose, pačioje sutartyje, o vykdant statybos rangos darbus, nereikėjo atlikti kabelių iškėlimo darbų. Dėl to ieškovė, vadovaudamasi Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sutarties Nr. 2 bendrųjų sąlygų 19.2.8 punktu, turi teisę dėl atsisakytų darbų reikalauti Sutarties pakeitimo, sumažinant kainą.
Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-463-889-2022 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00037-2022-3) ieškinį patenkino.
Teismo vertinimu, viešųjų pirkimų teisės aktuose nustatyta galimybė keisti sutarties kainą taikant peržiūros ir (ar) kiekio (apimties) keitimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju šalys aiškiai susitarė dėl sutarties keitimo sąlygų pirkimo dokumentuose: Techninio darbo projekto sąnaudų žiniaraštyje ir pirkimo specialiųjų sąlygų 1 priede nurodytos techninės specifikacijos priede esančioje lokalinėje sąmatoje prie konkrečių darbų, jų kiekio ir kainų buvo nustatytos aplinkybės, kurioms esant galima atsisakyti darbų, t. y. įtvirtinta rangovo pareiga prieš darbų pradžią nustatyti, ar kabelių trasos patenka į darbų zoną, jei nepatenka, nurodyta, kad kabelių trasų, suderinus su užsakovu, iškėlimo darbų atlikti nereikia. Be to, dalis darbų dėl laikino tilto įrengimo nebuvo atlikti, atsakovė pasirašė pakeitimo aktą Nr. 1 kartu su statinio statybos techninės priežiūros vadovu ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovu, jame nurodė neatliktus darbus, jų apimtį ir kainas.
Teismas padarė išvadą, kad galimybė keisti šalių sutartį dėl sutarties kainos peržiūros dėl darbų atsisakymo ir ekonomiškesnio sprendinio įgyvendinimo buvo aiškiai įtvirtinta pirkimo dokumentuose ir šalių sudarytoje sutartyje, o nustačius, jog vykdant sutartį tam tikrų darbų nereikia atlikti, ieškovės reikalavimas sumažinti darbų kainą neatliktų darbų verte yra pagrįstas ir tenkintinas – keistinas statybos rangos sutarties Nr. 1 specialiųjų sąlygų 5.2 punktas, jį išdėstant taip, kaip prašo ieškovė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį atmetė.
Kolegija nurodė, kad šalys buvo pasirašiusios pirkimo sutartį, todėl jos sąlygų keitimui taikomas Pirkimų įstatymo 97 straipsnis, kuriame nustatyta galimybė pakeisti sutartį neatliekant naujos pirkimo procedūros esant teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai. Kolegija nusprendė, kad nei Sutartyje, nei pirkimo dokumentuose darbų kiekio (apimties) keitimas nebuvo iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama. Sutartyje Nr. 1 nenustatyta galimybė pakeisti fiksuotą kainą tuo atveju, jeigu konkrečių kabelių nereikėtų iškelti, o bendro pobūdžio nurodymas, kad sutartis gali būti keičiama, kai yra būtinybė atsisakyti ar mažinti darbų apimtį, neleidžia daryti išvados, jog dėl to yra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai susitarta. Kolegijos vertinimu, priešingas traktavimas neatitiktų fiksuotos kainos esmės, be to, tai nesuderinama ir su rangovės teisių apsauga, jai sutaupius nepakenkiant užsakovės interesams.
Kolegija pažymėjo, kad sutarties nuostatos tik netiesiogiai įtvirtina ieškovės teisę atsisakyti tam tikrų darbų pagal sutartį; sutartyje neįtvirtintos tokio atsisakymo sąlygos, konkreti tvarka ir padariniai. Be to, byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, kad ieškovė atsisakė lokalinės sąmatos 10.1–10.18, 2.1, 2.3., 11.9 pozicijose nurodytų darbų. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad kabelių perkėlimo darbų gali nereikėti atlikti, tačiau vis dėlto nėra nurodoma tokio neatlikimo tvarka ir pasekmės. Byloje nėra duomenų apie ieškovės atsisakymą dėl lokalinės sąmatos 2.1, 2.3, 11.9 pozicijose nurodytų darbų, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pati atsakovė priėmė sprendimą panaudoti kitokią technologiją darbų rezultatui pasiekti. Pažymėta ir tai, kad ieškovė apie šių darbų atsisakymą pradėjo kalbėti jau po visų darbų atlikimo, o toks elgesys vertintinas kaip atsisakymas atsiskaityti pagal sutartį.
Kolegijos vertinimu, sutarties sąlygų pakeitimu nebūtų užtikrinamas šalių lygiateisiškumo, abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyros principas, todėl, esant sutarties neaiškumui (dėl neįtvirtintos darbų kiekių (apimties) keitimo tvarkos), ši sąlyga turėtų būti aiškinama ją pasiūliusios šalies (ieškovės) nenaudai ir ją priėmusios šalies (atsakovės) naudai.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pagrindą pakeisti ginčo sutarties kainą, sutarties kainos keitimas dėl pasikeitusios darbų apimties nei sutartyje, nei pirkimo dokumentuose nebuvo iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas, o sutarties aiškinimas pagal ieškovės reikalavimus pažeistų contra proferentem taisyklę, šalių lygiateisiškumo, abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyros principus, tai kolegija panaikino šį sprendimą ir priėmė naują sprendimą.
Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-448-513-2022 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00025-2022-0) ieškinį atmetė.
Teismas laikė, kad nėra pagrindo mažinti sutarties kainą dėl to, kad techniniame projekte buvo nuoroda, jog prieš darbų pradžią rangovė turi nužymėti esamą kabelių trasą ir tiksliai nustatyti, kokiame gylyje yra pakloti kabeliai; jei esamos kabelių trasos nepatenka į darbų zoną (nevykdomi jokie kasinėjimo darbai ties kabelių trasomis), kabelių trasų, suderinus su užsakove, iškelti nereikia. Pirma, užsakovė turėjo užtikrinti statybos techninę priežiūrą pagal galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir iki darbų vykdymo pradžios paskirti techninį prižiūrėtoją, su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovu prieš darbų pradžią turėjo būti suderinti visi numatomi atlikti darbai. Darbai faktiškai atlikti ir nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad darbai buvo atlikti jų nesuderinus, be užsakovės žinios ar techninio prižiūrėtojo dalyvavimo. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė privalėjo raštu užsakovei pateikti derinti nužymėtą esamą kabelių trasą. Faktas, kad atsakovė neiškėlė esamų kabelių trasų, tik patvirtina, kad jos nepateko į darbų zoną ir kad užsakovė nereikalavo ir neturėjo reikalauti jų iškelti. Antra, teismas nurodė, kad Sutartyje nėra nustatyta galimybė pakeisti fiksuotą kainą tuo atveju, jeigu konkrečių kabelių iškelti nereikėtų. Teismo vertinimu, išvadai, kad sutartyje yra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai susitarta pakeisti jos kainą, nepakanka bendro pobūdžio nurodymo, jog sutartis Nr. 2 gali būti keičiama, kai yra būtinybė ar tikslingumas atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtį dėl to, kad darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovei ir (ar) užsakovė nebeturi pakankamo finansavimo, ir (ar) dėl kitų priežasčių, susijusių su susitarimu dėl kiekio (apimties) keitimo.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo suformuluoto ir sutartimi įtvirtinto kainos perskaičiavimo, nebuvo nustatyta konkreti data, įvykis, kada ši kaina galėtų būti perskaičiuojama. Teismas padarė išvadą, kad nesant aiškaus, tikslaus ir nedviprasmiško susitarimo sutartis negali būti keičiama, todėl nėra pagrindo sumažinti sutarties kainą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove pirkimo būdu sudarė sutartį, jos sąlygoms keisti taikomas specialusis Pirkimų įstatymas. Tam, kad sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti teisėtai keičiama, konkretus pakeitimas pirkimo dokumentuose turi būti nustatytas iš anksto. Tai reiškia, kad pirkimų subjektas, jau rengdamas pirkimo dokumentus, atsižvelgdamas į perkamo objekto specifiką (pavyzdžiui, tam tikruose sektoriuose būdingus didelius kainų pokyčius, planuojamos sudaryti sutarties trukmę ir pan.), galėtų įvertinti, ar, vykdant sutartį, atsiras poreikis keisti sutarties vykdymo sąlygas ir, nustačiusi tokį galimą poreikį, pirkimo dokumentuose išvardyti konkrečius sutarties vykdymo laikotarpiu galimus atlikti pakeitimus. Pirkimų subjektas pirkimo dokumentuose turi nurodyti baigtinį sąrašą konkrečių atvejų (sutarties vykdymo sąlygų), kuriems esant galėtų būti keičiamos pirkimo–pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties nuostatos.
Nagrinėjamu atveju sutarties Nr. 2 bendrųjų sąlygų 19.2.8 punkte nėra aiškiai ir tiksliai apibrėžtos darbų kiekio (apimties) keitimo sąlygos, priešingai, jos yra nekonkrečios, abstraktaus pobūdžio. Nei pirkimo dokumentuose, nei sutartyje nėra daugiau nuostatų, susijusių su darbų kiekio (apimties) keitimo sąlygomis. Pirkimo techniniame projekte yra nurodyta, kad prieš darbų pradžią rangovė turi nužymėti esamą kabelių trasą ir tiksliai nustatyti, kokiame gylyje yra pakloti kabeliai; jei nevykdomi kasinėjimo darbai ties kabelių trasomis, tai kabelių, suderinus su užsakovu, iškelti nereikia. Tačiau sutartyje nenustatyta galimybė pakeisti fiksuotą kainą tuo atveju, jeigu konkrečių kabelių nereikėtų iškelti. Taigi, nepakanka bendro pobūdžio nurodymo tam, kad sutartis būtų keičiama, sumažinus darbų apimtį dėl to, jog jie nereikalingi.
Kadangi nei sutartyje, nei pirkimo dokumentuose nebuvo iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas dokumentuose darbų kiekio (apimties) keitimas, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama, tai reikalavimą dėl sutarties pakeitimo kolegija laikė nepagrįstu. Priešingas aiškinimas neatitiktų fiksuotos kainos kainodaros esmės, be to, nebūtų suderinamas ir su rangovės teisių apsauga, jai sutaupius nepakenkiant užsakovės interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.654 straipsnis). Pažymėta, kad sutarties nuostatos tik netiesiogiai įtvirtina užsakovės teisę atsisakyti tam tikrų darbų pagal sutartį, sutartyje neįtvirtintos nei tokio atsisakymo sąlygos, nei konkreti tvarka ir pasekmės. Be to, byloje esančių įrodymų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė atsisakė lokalinės sąmatos 1.6, 5.7, 8.2–8.29, 9.1 ir 9.3 eilutėse nurodytų darbų. Rangovės ir techninę priežiūrą atliekančios įmonės atstovai pasirašė 2021 m. spalio 28 d. nevykdomų darbų aktą, kuriame nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina, kad atsakovė galėjo turėti pagrįstą lūkestį, jog už nevykdomus darbus Sutarties kaina nebus mažinama.
Sutarties Nr. 2 bendrųjų sąlygų 4.5 punkte nustatyta rangovės teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą tik tuo atveju, kai kaina dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių padidėjo daugiau kaip 15 procentų. Šiuo atveju sutartyje įtvirtinta tik užsakovės teisių apsauga, kai rangovė prisiima padidėjusios sutarties kainos riziką (kainai padidėjus ne daugiau nei 15 proc.), o sutarties kainai sumažėjus rangovei tokia apsauga neįtvirtinta. Ieškovė siekia sumažinti sutarties kainą, kuri sumažėjo 12,28 proc. nuo visos kainos. Šiuo atveju Sutarties kainos pasikeitimo rizika nėra pakankamai teisingai padalyta tarp šalių ir lemia šalių nelygybę, kai prašoma perskaičiuoti mažesnį nei 15 proc. sutarties kainos sumažėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinus ieškinio reikalavimus ir pakeitus sąlygas, nebūtų užtikrinamas šalių lygiateisiškumo, abiejų Sutarties šalių interesų pusiausvyros principas, todėl, esant Sutarties neaiškumui (dėl neįtvirtintos darbų apimties keitimo tvarkos), ši sąlyga turėtų būti aiškinama ją pasiūliusios šalies (ieškovės) nenaudai ir ją priėmusios šalies (atsakovės) naudai.
Kolegija nurodė ir tai, kad sutarties aiškinimas pagal ieškovės reikalavimus pažeistų contra proferentem taisyklę, taip pat šalių lygiateisiškumo, abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyros principus.
Kasacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-916/2023argumentai ir išaiškinimai
Dėl pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimo, kai sumažėja atliekamų darbų apimtis
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kuriame įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 ir jos 83 punktą).
Nagrinėjamose bylose ieškovė ir atsakovė buvo pasirašiusios pirkimo sutartis dėl geležinkelio tiltų rekonstravimo darbų atlikimo, todėl tokių sutarčių sąlygų keitimui kaip specialioji norma taikomos sutarties keitimo sąlygas reglamentuojančio Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 97 straipsnio nuostatos, kurios iš esmės atitinka VPĮ 89 straipsnyje nustatytus viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindus.
Nagrinėjamose bylose ginčai kilo dėl sutarties sąlygų, kuriomis susitarta dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo, pakeitimo, kai sutarties šaliai nereikėjo atlikti dalies už sutartą kainą nustatytų darbų, t. y. prašoma vykdyti sutartį joje iš anksto nustatytomis sąlygomis ir pakeisti sutarties kainą dėl darbų apimties pasikeitimo, kai tokia sutarties keitimo sąlyga buvo numatyta šalių pasirašytoje sutartyje.
Teismas nurodė, kad aptartos Pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikosnuostatos leidžia padaryti išvadą, kad sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti keičiama pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, jei perkantysis subjektas jau pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje būtų įtvirtinęs baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos pirkimo sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos). Norint pakeisti pirkimo sutartį Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konkretūs galimi pirkimo ar preliminariosios sutarties pakeitimai pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodant ne tik galimybę keisti sutartį, bet ir nustatant aiškią pakeitimų apimtį, jų pobūdį bei aplinkybes, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami. Tokiu būdu būtų galima vykdyti pirkimo sutartį (taigi – ir ją keisti) joje nustatytomis sąlygomis kartu užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų (tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) laikymąsi.
Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad tiek PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, tiek pirmiau aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog kainos sumažinimas dėl sumažėjusios darbų apimties, kai pirkimų sutartis sudaryta dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo, savo esme yra ne pirkimo sutarties keitimas PĮ nustatytais pirkimo sutarties keitimo pagrindais, o pirkimo sutarties vykdymas tiek pirkimo dokumentuose, tiek ir pačioje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Tokiu atveju pirkimo sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos iš anksto sutartyje aptartomis aplinkybėmis ir nustatyta tvarka, pvz., sumažėjus darbų apimčiai.
Nagrinėjamose bylose teismų nustatyta, kad nei sutartyje Nr. 1, nei sutartyje Nr. 2, nei abiejų sutarčių pirkimų dokumentuose nebuvo aptartas darbų apimties keitimas taip, kaip tai reglamentuojama pirmiau aptartose teisės normose. Tiek sutarties Nr. 1 bendrųjų sąlygų 19.2.8 punkte, tiek sutarties Nr. 2 19.2.8 punkte kaip vienas galimų pagrindų pakeisti sutartį nurodyta būtinybė ar tikslingumas atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, kad darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovei. Kitose sutarčių bendrosiose, taip pat ir specialiosiose sąlygose nebuvo jokių nuostatų, kuriose aiškiai ir tiksliai būtų nurodyta galimų darbų pakeitimų apimtis, pobūdis, kitos aplinkybės, kurioms esant galima būtų keisti sutarties kainą, pasikeitus darbų apimčiai. Tokios sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 19.2.8 punktų nuostatos pagrįstai teismų pripažintos bendro pobūdžio nuostatomis. Teismų nustatyta ir tai, kad pirkimo dokumentuose taip pat nėra nuostatų, kuriose būtų aptarta galimo keitimo apimtis, pobūdis, konkreti tvarka ir kitos aplinkybės, kuriomis toks keitimas atliekamas. Vien tai, kad pirkimų dokumentuose (lokalinėse sąmatose ir techniniuose darbo projektuose) yra nurodyti konkretūs darbai, kurių galimai nereikės atlikti, taip pat aiškūs atsakovės nevykdyti darbai, neleidžia daryti išvados, kad darbų apimties keitimas buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas taip, kaip reglamentuojama teisės aktuose. Taigi sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 19.2.8 punktų nuostatos, net ir atsižvelgiant į tai, kad pirkimo dokumentuose aptarti darbai, kurių gali nereikėti atlikti, bei jų kiekis, šiuo atveju pripažintinos nepakankamomis, kad pagal jas galima būtų vykdyti sutartį iš anksto aptartomis pasikeitusiomis sąlygomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendrųjų sąlygų 19.2.8 punktų nuostatos negalėtų būti pripažintos aiškiomis, tiksliomis ir nedviprasmiškomis dar ir dėl to, kad tokia nuostata neišlaikomas (pažeidžiamas) šalių lygiateisiškumas bei interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitimo dėl pasikeitusios darbų apimties galimybę, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad tiek sutarties Nr. 1, tiek sutarties Nr. 2 bendrųjų sąlygų 4.5 punktuose nustatyta, jog tuo atveju, jei būtina atlikti papildomus darbus ar pirkti papildomas medžiagas, kurių rangovė, sudarydama sutartį, neturėjo ir negalėjo numatyti, rangovė turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą tik tuo atveju, kai sutarties kaina dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių padidėjo daugiau kaip 15 procentų. Ši nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai sutarties vykdymo metu kaina dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių padidėja mažiau kaip 15 proc., kainos padidėjimo nuostolius prisiima pati rangovė ir ji negali reikalauti perskaičiuoti kainos, t. y. ji gauna sutartyje fiksuotą kainą. Taigi, rangovei prisiimant padidėjusios sutarties kainos riziką (kainai padidėjus ne daugiau nei 15 proc.), sutartyse nustatyta tik užsakovės teisių apsauga, tačiau nėra sąlygų dėl rangovės teisių apsaugos sutarties kainos sumažėjimo atveju. Kasacine tvarka skundžiamuose apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose pagrįstai sprendžiama, kad šiuo atveju sutarties kainos pasikeitimo rizika nepakankamai teisingai padalyta tarp šalių. Kadangi byloje Nr. e2-463-889-2022 (teisminis Nr. 2-57-3-00037-2022-3) pareikštu ieškiniu ieškovė siekia sumažinti sutarties Nr. 1 kainą 6 proc. visos sutarties kainos, o byloje Nr. e2-448-513-2022 (teisminis Nr. 2-57-3-00025-2022-0) – 12,28 procento visos sutarties Nr. 2 kainos, tai sutarčių bendrųjų sąlygų 19.2.8 punktų nuostatos pagrįstai teismų buvo aiškinamos jas pasiūliusios šalies (ieškovės) nenaudai.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-463-889-2022 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00037-2022-3) ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-448-513-2022 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00025-2022-0) palikti nepakeistus.
Susipažinti su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi galima čia:
liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=8d2d1548-b1e9-4f77-a5a8b3614ff2de83
Atnaujinimo data: 2023-10-12
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus