Svarbi informacija pirkimų vykdytojams dėl pirkimų vykdymo nepaprastosios padėties įvedimo laikotarpiu
Įvedus nepaprastąją padėtį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atkreipia pirkimo vykdytojų dėmesį į viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų taikymo ypatybes tiems pirkimams, kurie susiję su nacionaliniam saugumui, gyvybiniam saugumui užtikrinti reikalingais įsigijimais. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad žemiau aptartos galimybės pirkimus atlikti nurodytais būdais taikomos ne visiems pirkimo vykdytojams ir ne visiems įsigijimams, o tik išimtinai tiems, kurie susiję su nepaprastosios padėties įvedimu ir jos galiojimo laikotarpiu ir, pažymėtina, tik tam poreikiui, kuris skirtas patenkinti valstybės gyvybinius saugumo interesus.
I. Dėl atvejų, kai pirkimai gali būti atliekami neskelbiamų derybų būdu
Atsiradus poreikiui nepaprastosios padėties įvedimo laikotarpiu įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, pirkimo vykdytojai galėtų vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) arba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas (toliau – VPGSĮ) numatyta neskelbiamų derybų sąlyga – pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykių, kurių pirkimo vykdytojas negalėjo numatyti ir dėl kurių pirkimo neįmanoma atlikti įstatymuose nustatytais terminais.
Pažymėtina, kad esant šiai neskelbiamų derybų sąlygai, pirkimai gali būti atliekami nesilaikant neskelbiamoms deryboms taikomų etapų (tikrinti tiekėjo pašalinimo pagrindus, kvalifikaciją, vykdyti derybas, reikalauti galutinių pasiūlymų pateikimo ir kt.) bei pirkimo procedūrai ir sutarties turiniui taikomų reikalavimų (pavyzdžiui, rengti pirkimo dokumentus, skaidyti pirkimą į atskiras dalis, taikyti atidėjimo terminus ir kt.). Plačiau – čia. Tokiu būdu pirkimai gali būti atliekami greitai, efektyviai ir patikimai, siekiant kuo greičiau patenkinti įsigijimų poreikį. Priėmus sprendimą vykdyti neskelbiamas derybas šiuo pagrindu, pirkimo vykdytojams visais atvejais rekomenduojama paskelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo.
Tarnyba atkreipia pirkimo vykdytojų dėmesį, kad įsigijimams pagal VPGSĮ galėtų būti taikoma specifinė neskelbiamų derybų sąlyga – kai dėl krizės susidarius ekstremaliajai situacijai riboto konkurso ar skelbiamų derybų nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus, laikytis neįmanoma (VPGSĮ 19 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Taip pat Tarnyba atkreipia dėmesį į VPĮ, PĮ ir VPGSĮ nustatytą nuostatą, pagal kurią atliekant viešuosius pirkimus, gali būti taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – 346 straipsnio) nuostatos. Įstatymuose pateikta nuoroda į SESV 346 straipsnį pažymi gynybos ir saugumo srities ypatingą svarbą bei poreikį nustatyti būtinas konkrečias priemones, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. Įstatymuose pateikta nuoroda į SESV 346 straipsnį pažymi gynybos ir saugumo srities ypatingą svarbą bei poreikį nustatyti būtinas konkrečias priemones, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
II. Dėl atvejų, kai pirkimai gali būti atliekami pagal įstatymuose nustatytas išimtis
SESV 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: a) jokia valstybė Europos Sąjungos (toliau – ES) narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams; b) kiekviena valstybė ES narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba; šios priemonės neturi kenkti gaminių, kurie nėra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos vidaus rinkoje sąlygoms. To paties SESV 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ES Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai pakeisti 1958 m. balandžio 15 d. jos pačios sudarytą gaminių, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, sąrašą.
SESV 346 straipsnyje įtvirtintos išimties taikymas
Pažymėtina, kad imtis vienašalių nacionalinių priemonių pagal SESV 346 straipsnį, kurio taikymo išimtis nustatyta VPĮ 1 straipsnio 4 dalyje, galima tik įgyvendinus dvi kumuliatyvias (taikomas kartu) sąlygas: pirma, priemonės, kurių imamasi, turi būti susijusios su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ir prekyba; antra, priemonės yra būtinos apsaugoti gyvybinius atitinkamos valstybės narės saugumo interesus. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VPĮ 12 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl įsigijimų pagal šią išimtį priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
(i) Priemonės turi būti susijusios su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ir prekyba:
Pirmoji sąlyga reiškia, kad perkamos priemonės turi būti būtinai susijusios su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ir prekyba. Lietuvoje priemonės, susijusios su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ir prekyba, perkamos pagal Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kuriuo įgyvendinama Direktyva 2017/2054.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) išaiškinta, kad ginklų, amunicijos ir karinės paskirties prekių prekyba ir gamyba yra reguliuojama pagal atskirą teisinį režimą, nustatytą SESV 346 straipsnio 1 dalies b) punkte, kuriuo nedraudžiama valstybėms narėms imtis atitinkamų priemonių, kurios joms atrodo būtinos apsaugoti gyvybinius saugumo interesus. Taip pat išaiškinta, kad šis straipsnis nedraudžia valstybei narei, atsižvelgiant į atitinkamą veiklą, imtis tokių priemonių, kurios, jos manymu, yra būtinos esminių jos saugumo interesų apsaugai ir suteikia valstybėms narėms ypač didelę diskreciją, vertinant tokios apsaugos gavimo poreikius. Pagal ESTT dėl SESV 346 straipsnio taikymą – norint pasiremti nustatyta išimtimi, nepakanka vien abstrakčiai nurodyti gyvybinių saugumo interesų egzistavimą, be to, išimties taikymas galimas tik tuomet, kai perkamų prekių, įrangos naudojimas išimtinai kariniams tikslams yra akivaizdus. Tuo tarpu, kai naudojimas karo tikslams nėra akivaizdus, būtina laikytis viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių. Tai reiškia, kad įsigyjant prekes, kurios skirtos specialiai kariniams tikslams, tačiau iš esmės panašiai panaudojamos civilinėje srityje (pavyzdžiui, sraigtasparniai, platformos), galima pasinaudoti SESV 346 straipsnio išimtimi, jeigu bus pagrįstas atitinkamų prekių naudojimas būtent kariniams tikslams, bei jei šios prekės dėl būtent joms būdingų charakteristikų, įskaitant esminius pakeitimus, gali būti laikomos specialiai sukurtos tokiems tikslams.
(ii) Priemonės turi būti būtinos apsaugoti atitinkamos valstybės narės saugumo interesus:
Antroji būtina sąlyga, siejama su galimybe imtis vienašalių nacionalinių priemonių pagal SESV 346 straipsnį, reiškia, kad pirmiausia viešasis pirkimas gynybos srityje turi būti susijęs būtent su gyvybiniais saugumo interesais, t. y. su valstybės saugumo interesais.
ESTT praktikoje nustatyta, kad gyvybinių saugumo interesų sampratą apibrėžia kiekviena ES valstybė narė. LR Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos 11 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra būtina valstybės ir visuomenės klestėjimo sąlyga.Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai yra: pirma, valstybės suverenumas, teritorijos vientisumas ir demokratinė konstitucinė santvarka; antra, taika, gyventojų gerovė ir saugi aplinka valstybės raidai; trečia, euroatlantinės bendrijos gyvybingumas ir vieningumas.Atsižvelgiant į tai, kad siekiant teisėtai remtis SESV nurodytos išimties turėtų būti ne tik nurodytas konkretus gyvybinis saugumo interesas, kurį siekiama apginti bet ir atskleistas priežastinis ryšys dėl to, kaip tas konkretus gyvybinis saugumo interesas bus apsaugotas, nukrypstant nuo įprasto viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje režimo.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad pagal ESTT praktiką nustatyta išimtis dėl SESV 346 straipsnio taikymo turi būti aiškinama siaurai. Kitaip tariant, SESV 346 straipsnis turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai nėra abejonių, kad atliekamas pirkimas atitinka abi šio straipsnio pirmoje dalyje nustatytas būtinąsias sąlygas. Priešingu atveju turėtų būti taikomas viešųjų pirkimų reguliavimas.
Galiausiai, nors VPĮ 1 straipsnio 4 dalies tekste aiškiai pažodžiui nėra įvardinta, vis dėlto įtvirtintos normos esmė, kad esant SESV 346 straipsnyje nurodytoms sąlygoms bei valstybei nusprendus vykdyti pirkimą, taikant SESV 346 straipsnį, viešųjų pirkimų reguliavimas, atliekant tokį pirkimą, yra eliminuojamas. Pagal bendrą taisyklę, išimties taikymo teisėtumą ir pagrįstumą įrodyti privalo išimtimi besivadovaujantis teisės subjektas, šiuo atveju – pirkimo vykdytojas, be to, patį sprendimą dėl šios išimties taikymo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi pirkimo vykdytojo pateiktus argumentus.
III. Dėl specifinių išimčių, kurios taikomos pirkimus atliekant vadovaujantis VPGSĮ nuostatomis.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad atliekant įsigijimus pagal VPGSĮ, gali būti taikomos šios specifinės išimtys:
1. pirkimams, atliekamiems pagal vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) ir vienos ar kelių trečiųjų valstybių sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį, kai šiuo susitarimu ar sutartimi nustatytos specialios procedūrų taisyklės arba susitarta dėl šiems pirkimams taikytinų procedūrų taisyklių;
Ši išimtis yra ganėtinai plataus pobūdžio. Pagal šios išimties nuostatas, nėra jokių apribojimų, susijusių su susitarimo dalyku, kuris gali būti susijęs su bet kokiu su gynyba ar saugumu susijusiu klausimu. Terminas „susitarimas“ aiškiai parodo, kad ši nuostata apima ne tik tarptautinius susitarimus ar sutartis, kurias ratifikavo nacionaliniai parlamentai, bet ir susitarimo memorandumus, sudarytus atitinkamų ministerijų lygmeniu. Tačiau ši nuostata neapima susitarimų su kitais juridiniais asmenimis, pavyzdžiui, įmonėmis, net jei jos visiškai priklauso valstybei ir (arba) yra jos kontroliuojamos.
Todėl šios nuostatos taikymas priklauso nuo trijų sąlygų:
(1) sudaromai sutarčiai turi būti taikomas tarptautinis susitarimas ar sutartis, sudaryta pagal tarptautinį susitarimą ar sutartį.
(2) Šis susitarimas ar sutartis turi būti sudarytas tarp vienos ar daugiau
valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių.
(3) Susitarime ar susitarime turi būti numatytos konkrečios procedūrinės taisyklės
reglamentuojančios atitinkamos sutarties sudarymą.
2. pirkimams, susijusiems su karinių vienetų dislokavimu ir atliekamiems pagal specialias pirkimo procedūrų taisykles, susijusias su valstybės narės ar trečiosios valstybės įsipareigojimais;
Šio punkto išimtis gali būti praktiškai svarbus tais atvejais, kai susitarimas ar sutartis, susijusi su kariuomenės dislokavimu sudarytas tik tarp valstybių narių. Ši nuostata yra susijusi ne tik su karinių vienetų dislokavimu iš valstybės narės dislokavimą trečiojoje šalyje arba trečiosios šalies karių dislokavimą valstybėje narėje, bet ir su karinių vienetų dislokavimu valstybės narės kitoje valstybėje narėje nesvarbu, ar tai būtų ribotas, ar neribotas laikotarpis.
3. pirkimams, atliekamiems tarptautinės organizacijos tikslams pagal jos patvirtintas specialias procedūrų taisykles, ir pirkimams, kuriuos valstybė narė turi atlikti pagal tas taisykles;
Direktyvoje sąvoka „tarptautinė organizacija“ nėra apibrėžta. Paprastai ji reiškia nuolatinę instituciją, turinčią atskirą juridinio asmens statusą, įsteigta tarptautine sutartimi tarp valstybių narių, suverenių valstybių arba tarpvyriausybinių organizacijų ir turinti savo organizacines taisykles ir struktūras. Gynybos srityje NATO galėtų būti labiausiai tinkamas pavyzdys. Išimtyje konkrečiai paminėti „pirkimai, kuriuos valstybė turi atlikti pagal tas taisykles“ reiškia, pavyzdžiui, kai valstybė narė veikia tarptautinės organizacijos vardu arba iš jos gauna finansinę paramą. Tokiomis aplinkybėmis, konkrečios organizacijos nustatytos procedūrinės taisyklės neleidžia naudoti sutarties sudarymo procedūras pagal direktyvą.
4. pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka būtų privaloma pateikti informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Sprendimą, ar informacijos atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams, priima Vyriausybė, įvertinusi perkančiosios organizacijos pateiktą pagrindimą;
Ši išimtis grindžiama SESV 346 straipsnio 1 dalies a punktu, kuriame teigiama, kad „valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kai ji mano, kad jos atskleidimas prieštarauja esminiams jos saugumo interesams“. Gynybos direktyvos 27 preambulėje paaiškinama, kurioms sutartims taikoma šio punkto išimtis: „kai kurios sutartys yra tokios jautrios, kad būtų netinkama taikyti šią direktyvą, nepaisant jos specifiškumo. Toks atvejis būtų žvalgybos tarnybos organizuojami pirkimai arba pirkimai visų tipų žvalgybos veiklai, įskaitant kontržvalgybą, kaip nustatyta valstybių narių. Direktyva taip pat neturėtų būti taikoma kitiems labai slaptiems pirkimams, kur turi būti užtikrintas itin aukšto lygio slaptumas, pavyzdžiui, pirkimams, skirtiems sienų apsaugai ar kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, susijusiems su šifravimu ar skirtiems specialioms slaptoms operacijoms ar kitiems panašaus slaptumo veiksmams, kurie būtų vykdomi policijos ar saugumo tarnybų“. Šio punkto išimtis turi būti aiškinama griežtai ir pareiga įrodyti, kad viešojo pirkimo atvejis patenka į išimties ribas, tenka perkančiajai organizacijai (subjektui), siekiančiai ja remtis.
5. pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (žvalgyba, kontržvalgyba, kriminaline žvalgyba). Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė; Šie pirkimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. Nutarimu Nr. 282 patvirtintas taisykles.
Atnaujinimo data: 2022-02-28
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus