Priimta Teismo nutartis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. liepos 27 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis grupės paslaugų centras“kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „CGI Lithuania“ ir Latvijos Respublikoje registruota įmonė „SIA Clarity Labs“.
Ieškovė UAB „InnoForce“, kreipdamasi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą, prašė:
- panaikinti atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 517219 „(2020-GSC-306) Sąskaitybos („Billing“) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas) procedūras;
- įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ tęsti Pirkimo procedūras.
Ieškovė nurodė, kad dalyvavo Pirkime ir pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą dėl neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Ieškovė dėl šio sprendimo pateikė pretenziją, o atsakovei jos netenkinus, kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 panaikino atsakovės sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir įpareigojo atsakovę toliau tęsti Pirkimo procedūras bei iš naujo įvertinti pasiūlymus. Atsakovė 2022 m. gruodžio 5 d. raštu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras (toliau – ir Sprendimas).
Ieškovės teigimu, atsakovė neleistinai plačiai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalį, nustatančią pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo teisę (pareigą). Ieškovės manymu, Sprendimas pažeidžia prejudicinę galią turinčią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022, tiekėjų nediskriminavimo ir skaidrumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principą (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, pakartotinai vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus argumentus bei Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, nustatė, jog Pirkimo nėra galimybės užbaigti kitaip (t. y. išrenkant laimėtoją ir su juo pasirašant viešojo pirkimo sutartį), nei nutraukiant Pirkimo procedūras. Prejudiciniu faktu, nustatytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, laikytinas tik atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtumo konstatavimas, atsakovės sprendimas nepažeidžia nustatyto prejudicinio fakto.
Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad Perkančiosios organizacijos Sprendimas nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties prejudicinės ar res judicata galios, nes bendro pobūdžio įpareigojimas toliau tęsti Pirkimo procedūras savaime nedraudė atsakovei dėl objektyvių priežasčių šias procedūras nutraukti.
Spręsdamas dėl Perkančiosios organizacijos teisės nutraukti Pirkimo procedūras, teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas tapo nebeįmanoma pasiekti užsibrėžto tikslo įsigyti sąskaitybos sistemą, o Sprendimu siekiama užtikrinti šio poreikio (ir viešojo intereso) patenkinimą kaip įmanoma greičiau. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai pagrindžia, kad Sprendimą nulėmė objektyvios priežastys, dėl kurių nebeįmanoma toliau vykdyti Pirkimo procedūrų, nepaneigiant sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir nepažeidžiant imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų, pirmiausia viešųjų pirkimų principų. Teismas konstatavo, kad Perkančiosios organizacijos Sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra teisėtas ir atitinkantis imperatyviąsias VPĮ normas.
Pasisakydamas dėl Sutarties vykdymo plano vertinimo, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad Sutarties vykdymo planas pradinėje Pirkimo sąlygų versijoje (nurodytoje skelbime) buvo įtvirtintas kaip dokumentas, kuris bus vertinamas Pirkimo metu, jo pagrindu bus tikrinama tiekėjų pasiūlymų atitiktis ir priimamas sprendimas atmesti pasiūlymą, jei tiekėjo parengtame Sutarties vykdymo plane bus nustatyta trūkumų. Po kasacinio teismo nutarties priėmimo susiklostė situacija, dėl kurios iš esmės grįžtama į Pirkimo sąlygų rengimo stadiją, daroma įtaka tiekėjų varžymuisi ir viešojo pirkimo procedūrai bei jos esmei. Pirkimo sąlygose nustatyto Sutarties vykdymo plano negalint vertinti, Pirkimo objektas – paslaugos – būtų įsigyjamas visiškai kitokiu būdu, nei buvo nustatyta iš pradžių.
Teismas pažymėjo, kad Perkančioji organizacija negali nustatyti tokių pirkimo sąlygų ar jų taikyti tokiu būdu, kad tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami pagal skirtingo turinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju būtent tai, kad vienodai vertinami tiekėjai, pateikę skirtingų parametrų serverius, lemia lygiateisiškumo principo pažeidimą. Jei Pirkimo sąlygose būtų iš anksto nurodyta, kad Sutarties vykdymo planas nebus vertinamas, o pasiūlymo laimėtojo atsirinkimui neturės įtakos tiekėjų pasiūlymo formos 1 lentelės 7 pozicija (sąnaudų, susijusių su diegiamos sistemos infrastruktūra), tai vienareikšmiškai būtų lėmę didesnę tiekėjų konkurenciją (dėl reikalingo mažesnio įsitraukimo, resursų kiekio Pirkimo metu).
Teismas nurodė, kad konstatavus, jog Sutarties vykdymo planas, pateikiamas kartu su pasiūlymu, yra sutarties vykdymo sąlyga, galima spręsti apie Pirkimo objekto pasikeitimą. Objekto apimties pasikeitimas buvo pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka viešųjų pirkimų principus, įskaitant lygiateisiškumą, ir garantuoja sąžiningą tiekėjų konkurenciją; atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimo procedūras.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, atsakovės 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 517219 „(2020-GSC-306) Sąskaitybos („Billing“) sistema, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugos“ procedūras pripažino neteisėtu.
Teisėjų kolegija nurodė, kad kasacinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi nepripažino Pirkimo sąlygų neteisėtomis, Pirkimo sąlygų ir Pirkimo objekto turinys bei apimtis po šios nutarties priėmimo nepakito. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kasacinis teismas atsakovės parengtas Pirkimo sąlygas išaiškino nepalankiai atsakovei,negali būti laikoma objektyviai nenumatyta aplinkybe. Atsakovė neįrodė, kad tolesnis pasiūlymų vertinimas pažeis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija nurodė, kad Perkančioji organizacija galėjo palyginti tiekėjų pasiūlymus. Kasacinis teismas nekonstatavo, kad atsakovė negalėjo Pirkimo sąlygose prašyti tiekėjų pateikti preliminarias techninės įrangos kainas. Taigi, anot kolegijos, aplinkybė, kad techninio pobūdžio duomenys nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, savaime nelemia išvados, jog tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti palyginami kainos prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas pateikti Sutarties vykdymo planą, kuris kasacinio teismo pripažintas neįprastine technine specifikacija, taip pat pareiga atlyginti tiesioginius nuostolius, jeigu kitu pirkimu įsigyjant techninę įrangą bus nustatytas didesnis prekių ir paslaugų poreikis, neturėjo įtakos pasiūlymuose nurodytai kainai, taip pat ir tam, kad tiekėjai siūlytų techninę infrastruktūrą nemokamai arba žymiai pigiau.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovė yra įpareigota tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus, tai reiškia, kad kasacinis teismas vertino, jog atsakovė gali tęsti Pirkimą. Dėl to kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji neturėjo galimybės įvertinti Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų.
Kasacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 pagrindiniai argumentai ir išaiškinimai
Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo panaikintas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą, res judicata ir prejudicinės galios byloje, kurioje ginčijamas perkančios organizacijos sprendimas nutraukti to paties viešojo pirkimo procedūras
Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais atsakovės kasacinio skundo argumentus, kad Sprendimas nutraukti Pirkimą ir šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Sprendimo panaikinimo, nepažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto nurodytoje ankstesnėje byloje, res judicata ar prejudicinės galios.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas pažymėjo, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės pateiktas Pirkimo pasiūlymas, teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. lapkričio 16 d. priimta galutine ir neskundžiama nutartimi panaikinus minėtą atsakovės sprendimą, aplinkybės, kuriomis remiantis konstatuota, kad ieškovės pasiūlymas atmestas neteisėtai, sudarė tos bylos nagrinėjimo dalyką, taigi šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurie nebegali būti ginčijami kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau aptariamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar, panaikinus atsakovės sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir įpareigojus atsakovę iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus, egzistuoja VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės, lemiančios perkančiosios organizacijos teisę ar pareigą nutraukti Pirkimą. Kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje šiuo klausimu nepasisakyta, o rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas atsakovei toliau tęsti Pirkimo procedūras bei iš naujo įvertinti pasiūlymus yra susijęs su toje byloje pareikšto reikalavimo – panaikinti atsakovės sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo – išnagrinėjimo rezultatu, t. y., teismui pripažinus ginčijamą atsakovės sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo neteisėtu ir jį panaikinus, kyla atitinkami padariniai – turi būti atliekamas pakartotinis tiekėjų pasiūlymų vertinimas. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad kasacinis teismas, priimdamas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį, vertino, jog atsakovė gali tęsti Pirkimą.
Tiek ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, tiek apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022, be kita ko, nurodyta, jog ieškovė užpildė pasiūlymo formą, įskaitant pirmiau nurodytos lentelės 7 punktą, todėl Perkančioji organizacija galėjo tarpusavyje palyginti jos ir kitų tiekėjų pasiūlymus. Tačiau, atsižvelgiant į kasacinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 nagrinėtų klausimų apimtį, pritartina atsakovės argumentui, kad šis kasacinio teismo nutarties motyvuojamosios dalies teiginys negali būti vertinamas kaip savaime paneigiantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą ir atsakovės teisę (pareigą) nutraukti pirkimą. Minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovei, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus dėl tam tikrų Pirkimo dokumentų (Techninės specifikacijos) sąlygų kvalifikavimo, spręsti dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų, nustatytų VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje, egzistavimo. Tokiu būdu įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata galia nėra paneigiama.
Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo perkančiosios organizacijos iniciatyva
VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje (šiam ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi nurodyta teisės norma įtvirtina du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejus: 1) perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant ir taikant VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, aktualūs ir kasacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimai, pateikti aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kurioje buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 54 punktas). Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 88 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir ginčui aktualios redakcijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad ši perkančiosios organizacijos pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, jog susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (pareigos nustatyti teisėtas pirkimo sąlygas netinkamas vykdymas).
VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūrą siejama su sąlyga, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (Biliūnaitė, Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 341).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022, sistemiškai įvertinęs Pirkimo dokumentų nuostatas, konstatavo, kad Sutarties vykdymo planas kvalifikuotinas ne kaip Techninė specifikacija, o kaip sutarties vykdymo sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas pripažino, kad tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti atmesti dėl siūlomų Sutarties vykdymo planų neatitikčių Techninės specifikacijos nuostatoms.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017). Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygos nebuvo keičiamos, o atitinkamos kasacinio teismo išvados padarytos aiškinant Pirkimo sąlygas, sutiktina su atsakovės argumentu, kad kasacinio teismo neaktualiomis pripažintomis Pirkimo sąlygomis kaip aktualiomis faktiškai vadovavosi tiek Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimo procedūras ir vertindama tiekėjų pasiūlymus, tiek tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir skaičiuodami jų kainą. Kasaciniam teismui konstatavus, jog reikalavimai dėl techninės infrastruktūros yra ne tik nesusiję su ginčo Pirkimo procedūromis (t. y. Perkančiosios organizacijos veiksmais pasiūlymų vertinimo stadijoje), bet ir apskritai su sudarysima viešojo paslaugų pirkimo sutartimi, dėl to nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkami reikalavimai, turėję reikšmingos įtakos tiekėjams (įskaitant ir potencialius tiekėjus) rengiant savo pasiūlymus, tapo nebevertintini, t. y. faktiškai šių reikalavimų buvo atsisakyta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022 pateiktus išaiškinimus iš naujo vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo metodiką negali būti vertinama, ar tiekėjų nurodyta (ir atitinkamai įkainota) techninė infrastruktūra atitinka Techninę specifikaciją. Tokia situacija lemia, kad tie tiekėjai, kurių pasiūlymai suformuluoti nesilaikant Techninės specifikacijos reikalavimų (dėl to galimai sumažinant infrastruktūros kainą), atsiduria palankesnėje padėtyje nei tiekėjai, kurie tokių reikalavimų laikėsi ar priėmė sprendimą nedalyvauti pirkime dėl sąlygų, kasacinio teismo vėliau pripažintų neaktualiomis.
Nagrinėjamu atveju, po kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo atsakovei tęsiant Pirkimo procedūras ir iš naujo vertinant pasiūlymus, tokie Perkančiosios organizacijos veiksmai lemtų skirtingus padarinius tiekėjams, kurie klaidingai suprato Pirkimo sąlygose nustatytų tam tikrų reikalavimų reikšmę. Tai, kaip minėta, reikštų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Dėl nepakankamai aiškiai suformuluotų Pirkimo sąlygų (įtraukus į jas su Pirkimu nesusijusias nuostatas), tęsiant Pirkimą, kyla grėsmė pažeisti ir viešųjų pirkimų skaidrumo principą, be kita ko, reiškiantį perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).
Byloje nesant ginčo dėl to, kad esamame Pirkimo procedūrų etape nei Perkančioji organizacija gali patikslinti Pirkimo sąlygas, nei tiekėjai gali patikslinti galutinius pasiūlymus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės argumentą, kad atitinkamos padėties nėra galimybės ištaisyti nenutraukus Pirkimo procedūrų. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad neįtraukus į Pirkimo sąlygas nuostatų, kasacinio teismo pripažintų neaktualiomis ir nevertintinomis, yra realių prielaidų, jog Pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų; taip pat yra pagrindas daryti prielaidą, kad tokiu atveju viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus. Taigi, atsižvelgdama į šios nutarties 44 punkte nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – dėl padaryto pažeidimo susidariusios atitinkamos padėties ištaisymo negalimumas.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kai tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija. Taigi šiuo pagrindu atsakovė pagrįstai nusprendė nutraukti Pirkimo procedūras.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Susipažinti su visa Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi galima paspaudus šią nuorodą: liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=7b223ced-364e-4ec8-9a2d-1344ddde48dc
Atnaujinimo data: 2023-08-07
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus