Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kakava LT“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-12 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovams VšĮ CPO LT (toliau – Atsakovė) ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, 3-ieji asmenys – UAB „Tiketa“, UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir 2023-02-09 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros, jeigu jis joje (prieš pirkimo procedūrą ar jos metu) sudaro susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją, aiškinimo bei taikymo.

Faktinės aplinkybės:

• Atsakovė atliko supaprastintą viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu „Bilietų platinimo paslaugos“ (CVP IS skelbtas 2021-08-20; viešojo pirkimo Nr. 561133; toliau – Pirkimas);
• Atsakovė 2021-12-13 priėmė sprendimą dėl Pirkimo rezultatų ir laimėjusio pasiūlymo, kuriuo nustatė galutinę pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1) UAB „Tiketa“ pateiktas pasiūlymas; 2) UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateiktas pasiūlymas; 3) Ieškovės pateiktas pasiūlymas. Trečiojo asmens UAB „Tiketa“ pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir jis buvo pakviestas sudaryti Pirkimo sutarties;
• Ieškovės nuomone, tretieji asmenys UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kurie užėmė atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas pasiūlymų eilėje ir kurie, anksčiau buvę konkurentai, dabar yra ne tik teisiškai (dėl priklausymo tam pačiam ir vieninteliam akcininkui) susijusios, bet ir faktiškai susijungusios, išvien veikiančios, tame pačiame biure veiklą vykdančios, žmogiškaisiais ir darbo ištekliais besidalijančios, savęs konkurentėmis nebelaikančios bilietų platinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurių dalyvavimas Pirkime iškraipė sąžiningos konkurencijos sąlygas.Dėl to, Ieškovės įsitikinimu, Atsakovė privalėjo pašalinti trečiuosius asmenis iš pirkimo procedūrų ir paskelbti informaciją apie abu trečiuosius asmenis, kurie šio Pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo

• Aiškindamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs:

• Siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas;
• Suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu;
• Draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas;
• Vienintelė aplinkybė, jog du savarankiškus pasiūlymus pateikę tiekėjai tarpusavyje bendradarbiavo subrangos pagrindu, per se (savaime) neleidžia daryti priešingos išvados, kad jie derino savo bendrą dalyvavimą konkurse (dalinosi rinką), arba vienas kitam atskleidė jautrią ir konkurso eigą galinčią pakeisti informaciją, arba ėmėsi kitokių sąžiningą ir laisvą konkurentų varžymąsi iškreipiančių veiksmų.

• Pasisakydamas dėl susijusių subjektų („motininės“ ir „dukterinės“ bendrovių, dviejų „dukterinių“ bendrovių ir pan.) atskiro dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto kontekste, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks dalyvavimas yra leistinas ir teisėtas, todėl, siekiant įvertinti ir nustatyti tokių tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse galimą nesavarankiškumą, vien jų sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nepateisina tokių tiekėjų pasiūlymų atmetimo.
• Konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo. Pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos.
• Faktinė aplinkybė, kad 2022 m. vasario 10 d. de jure pradėta UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ reorganizacija, nors ir atsiradusi po nagrinėjamoje byloje ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo, gali būti teisiškai reikšminga teismui sprendžiant dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto susitarimo (ne)egzistavimo. Tačiau ji pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tokį susitarimą buvus.
• Šio, kaip ir kitų panašių ginčų, kai juos inicijuoja privatūs, o ne viešieji subjektai (kontrolės institucijos), specifika ta, kad ieškovas paprastai įrodinėja kitų asmenų suderintus veiksmus pagal netiesioginius įrodymus, siekdamas pagrįsti neįprastą ūkio subjektų elgesį. Dėl to ieškovui neturi būti perkelta įrodinėjimo našta konkrečiai įrodyti Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą.Jis pirmiausia turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma rodo apie neteisėtus ūkio subjektų veiksmus, o tokiais veiksmais įtariami subjektai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – privalo teikti ieškovo reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų subjektų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan.
• Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje.Išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą galima ir būtina daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.Svarbu vertinti ne tik susijusių tiekėjų pasiūlymus, verslo praktikai prieštaraujantį elgesį pirkimo procedūrų metu (pvz., pasiūlymo atsiėmimą), bet reikia atsižvelgti ir į vėlesnį dalyvių elgesį, inter alia, teismo procese.
• Konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo. Pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos.
• Nors nagrinėjamos kategorijos bylose taikomas žemesnis įrodinėjimo standartas (neteisėti veiksmai gali būti nustatyti ir remiantis netiesioginiais įrodymais, pagal vieno iš tiekėjų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo; pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmais buvo siekiama sudaryti sąlygas kitam dėl to gauti naudos), o teisiškai reikšmingomis pripažįstamų aplinkybių visuma neapsiriboja dalyvių veiksmais ar neveikimu pirkimo procedūrų metu (reikia atsižvelgti ir į vėlesnį dalyvių elgesį, inter alia, teismo procese), tai vis tiek visiškai neatleidžia Ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų įrodytas (pagrįstas) antikonkurencinis susijusių tiekėjų elgesys, Ieškovei nepakako nurodyti tik tiekėjų (trečiųjų asmenų) ryšių fakto, Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma sudarytų pagrindą padaryti išvadą dėl neteisėtų šių ūkio subjektų veiksmų. Savo ruožtu tokiais veiksmais įtariami tiekėjai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – turėjo teikti Ieškovės reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų tiekėjų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan.
• Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad nė vienas iš trečiųjų asmenų negavo naudos dėl to, kad jie abu dalyvavo ginčo pirkimo procedūrose.UAB „Tiketa“ pasiūlymo sąlygos buvo ekonomiškai naudingesnės perkančiajai organizacijai nei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pasiūlymo sąlygos. Ši aplinkybė rodo, kad iš atskiro dalyvavimo pirkime tretieji asmenys negavo papildomos naudos. Pažymėtina, kad jokių įprastinei verslo praktikai prieštaraujančių veiksmųnagrinėjamoje byloje nenustatyta.
• Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad abu tiekėjai reklamavo vienas kitą savo tinklalapiuose, platino bilietus į tuos pačius renginius abiejose bilietų platinimo sistemose, siūlė bendrą bilietų keitimo paslaugą bilietų pirkėjams savo internetinėse bilietų platinimo parduotuvėse ir galėjo padidinti trečiųjų asmenų tikimybę laimėti Pirkimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad jie derino savo bendrą dalyvavimą konkurse (dalinosi rinką) arba vienas kitam atskleidė jautrią ir konkurso eigą galinčią pakeisti informaciją, arba ėmėsi kitokių sąžiningą ir laisvą konkurentų varžymąsi iškreipiančių veiksmų.
• Aplinkybė, kad abu tiekėjai pasiūlė visiškai vienodą kainą ir jos nekoregavo, taip pat nėra pakankama tam, kad bent vieno iš susijusių subjektų veiksmų tikslas yra sąlygų kitam dėl to gauti naudos sudarymas.
• Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad abiejų trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo de facto (faktiškai) tapatūs, vertinama sistemiškai su kitomis aplinkybėmis – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus „Efektyvumas“ parametrais ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021 m. spalio 25 d. nutarime nurodyta trečiųjų asmenų bendrai užimama bilietų platinimo paslaugų rinkos procentine dalimi (79,41 proc.), galėtų sudaryti pagrindą tirti, ar dėl trečiųjų asmenų bendrai valdomų techninių pajėgumų (reklaminių ir pardavimo skatinimo priemonių, vartotojų aptarnavimo ir pardavimų kanalų) santykio su kitų atitinkamos rinkos dalyvių valdomais techniniais pajėgumais kitiems rinkos dalyviams iš esmės nebuvo užkirstas kelias prasmingai (ekonomiškai pagrįstai) varžytis ginčo pirkime. Tačiau šia aplinkybe ieškovė nesirėmė nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei ieškinyje. Atitinkamai ji byloje teismų nebuvo nustatyta.
• Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą.Tais atvejais, kai perkančioji organizacija iš viešai prieinamos informacijos pati turi duomenų apie tai, kad jos organizuojamo viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja tiekėjai, kurie pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas laikytini susijusiais tarpusavyje, ar šiuos duomenis ji gauna iš kitų asmenų, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokius dalyvius, jų prašydama paaiškinti abipusio ryšio pobūdį (turinį), įskaitant informaciją apie tai, kaip šie subjektai užtikrina savo veiklos nepriklausomumą ir informacijos konfidencialumą (praktikos ar susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos), taip pat paprašyti nurodyti, kaip konkrečiu atveju buvo išlaikytas susijusių asmenų nepriklausomumas teikiant pasiūlymus. Aktyvus perkančiųjų organizacijų vaidmuo neturėtų apsiriboti tik pirminiu kreipimusi į susijusius tiekėjus, o turėtų toks būti visos viešojo pirkimo procedūros metu, įskaitant tokių tiekėjų pasiūlymų vertinimą.
• Vien įtikinamų duomenų turėjimas (gavimas, surinkimas) nėra pakankama sąlyga pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūrų de minimis (bent jau) neleidus jam pasiaiškinti dėl perkančiosios organizacijos turimų duomenų teisingumo ir abejonių pagrįstumo. Perkančiosios organizacijos pasyvumas aiškinantis susijusių asmenų dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybes savaime nesuponuoja pačių griežčiausių padarinių, inter alia, pirkimo procedūrų pripažinimo neskaidriomis.Nagrinėjamu atveju Atsakovės nepakankamas aktyvumas aiškinantis susijusių asmenų dalyvavimo Pirkime aplinkybes savaime nesuponuoja pačių griežčiausių padarinių, inter alia, pirkimo procedūrų pripažinimo neskaidriomis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=710af388-031b-4bcc-aca2-140ee1fde15

Atnaujinimo data: 2023-03-09

Taip pat skaitykite:

Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai

Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus

Prisijunkite prie Viešųjų pirkimų tarnybos komandos! Pirkimų valdysenos skyrius ieško patarėjo(-os) (karjeros valstybės tarnautojo(-os)