Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-21 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – Atsakovė), 3-ieji asmenys – UAB „Plungės lagūna“, UAB „Telšių keliai“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir 2023-01-05 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privalomą ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką, pirkimo objekto apimtį (kiekį) ir neįprastai mažą kainą, aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė atliko supaprastintą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Rajoninio kelio Nr. 4606 Telšiai–Lieplaukė–Plungė ruožo nuo 16,430 iki 21,092 km kapitalinis remontas“ (skelbtas CVP IS 2021-09-24; viešojo pirkimo Nr. 566292; toliau – Pirkimas). Ieškovė nurodė, kad Pirkime pateikė pasiūlymą, atitinkantį Pirkimo sąlygas, o Atsakovė 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo Ieškovę ir kitus Pirkimo dalyvius apie Pirkime nustatytą pasiūlymų eilę. Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“ (toliau kartu – ir tretieji asmenys), pasiūlymas. Trečiųjų asmenų pasiūlymas buvo įvertintas kaip pranašesnis už Ieškovės pasiūlymą tik dėl kainos.

Ieškovė prašė teismo panaikinti Atsakovės 2021 m. lapkričio 12 d. rašte nurodytus sprendimusdėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties sudarymo ir atmesti ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“, pasiūlymą.Ieškovės teigimu, trečiųjų asmenų pasiūlymas neteisėtai pripažintas laimėjusiu ir turi būti atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, nes buvo pasiūlyta ne visa Pirkimo objekto apimtis ir nerealios bei nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos. Trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyti darbų (ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos gruntų pagerinimo) įkainiai sudaro vos po 0,01 Eur, todėl jie laikytini neįprastai mažais.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos

• Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo įvertinimo teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, kai Pirkimo sąlygų teisėtumas nebuvo įvertintas išankstinėje ginčo sprendimo ne teisme stadijoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. CPK 423⁸ straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio viešųjų pirkimų bylą, vaidmuo, t. y. teismui suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, taip pat teisė viršyti byloje pareikštus reikalavimus ir (ar) taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus. Aiškindamas CPK 423³ straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad minėtoje normoje nurodyti išimtiniai atvejai siejami, visų pirma, su išskirtinėmis situacijomis, kai pirkimo dalyvis (-iai) sužino ar turi objektyvią galimybę suprasti perkančiosios organizacijos galimai neteisėtą sprendimą, inter alia (be kita ko), dėl pirkimo sąlygų turinio, tik tada, kai jau prasidėjusi peržiūros procedūra (pavyzdžiui, paduota pretenzija ir į ją atsakyta arba apie tam tikrą informaciją sužinoma tik teismo proceso metu) ir dėl to tiekėjas savo teises gali ginti jau tik teismine tvarka. Tokios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą.
• Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad remiantis CPK 423⁸ straipsnio reguliavimu teismas viešųjų pirkimų bylose negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 51 punktas). Kita vertus, aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu.
• Kasacinis teismas sutiko su apeliacinio teismo pozicija, jog Pirkimo sąlygos nėra akivaizdžiai neteisėtos, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismai nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos Pirkimo sąlygų neteisėtumą vertinti ex officio.

Dėl tiekėjo teisės atlikti Pirkimo objekto vizualinę apžiūrą ir pasiūlytos Pirkimo objekto apimties (kiekio)

• Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo nesutarimas dėl trečiųjų asmenų pateikto pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms. Ieškovės teigimu, tretieji asmenys, dviejose žiniaraščio eilutėse nurodę 0,01 Eur įkainį, de jure (teisiškai) ir de facto (faktiškai)pasiūlė ne visą Pirkimo dokumentuose nurodytą Pirkimo objektą, be kita ko, atlikdami žemės sankasos matavimus, pažeidė sąžiningumo principą. Minėti trečiųjų asmenų veiksmai, Ieškovės vertinimu, nulėmė ir kitų viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir neleido Atsakovei pasiekti racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo tikslo.
• Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Atsakovės veiksmų nustatant Pirkimo objektą bei jo apimtį. LAT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas draudimas tiekėjams apžiūrėti darbų vietą prieš pateikiant pasiūlymą, priešingai – Pirkimo sąlygų 14 punkte nustatyta tvarka, pagal kurią COVID-19 pandemijos metu organizuojama užsienio tiekėjų vykdoma objekto apžiūra, o Pirkimo sutarties projekto 107 punkte nustatyta objekto vizualinės apžiūros galimybė ir tiekėjo atsakomybė papildomus darbus atlikti savo sąskaita tuo atveju, kai juos buvo galima iš anksto numatyti įvertinus Pirkimo dokumentus bei atlikus Pirkimo objekto vizualinę apžiūrą.
• Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad trečiasis asmuo, prieš pateikdamas pasiūlymą Pirkime, nuvyko į darbų atlikimo vietą ir atliko numatyto remontuoti kelio ruožo žemės sankasos matavimus, įvertino darbų apimtį ir nustatė, jog žemės sankasos darbų, remiantis Pirkimo sąlygomis, tikėtina, nereikės atlikti. Atsižvelgdamas į atliktų matavimų rezultatus, trečiasis asmuo ties atitinkamais darbais, kurių, kaip jis pats vertino, nereikės atlikti, nurodė 0,01 Eur įkainį. Teismai nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog šiuos duomenis pirkimo laimėtojas gavo neskaidriai.
• Vien tai, kad tretieji asmenys, remdamiesi objektyviais duomenimis, pateikė pasiūlymą su simbolinėmis atitinkamų darbų kainomis, nereiškia, jog buvo pasiūlytas ne visas Pirkimo objektas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tuo atveju, jeigu vykdant pirkimo sutartį paaiškėtų, kad darbus vis dėlto reikės atlikti, tretieji asmenys privalės juos atlikti už pasiūlytą 0,01 Eur įkainį, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija įsigijo ne visos apimties (kiekio) pirkimo objektą

Dėl neįprastai mažos kainos

• LAT formuoja praktiką, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi (galiojančios VPĮ redakcijos 57 straipsnio 1 dalimi), privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises.
• LAT taip pat pripažįsta, kad VPĮ, be 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, taip pat įtvirtina galimybę pačiai perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos.
• Taigi tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai.
• Atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes bei išplėtotą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su teismų vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, nenustačiusi VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo sąlygų, neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.
• Neįprastai mažos kainos institutu yra siekiama užkirsti kelią galimai netinkamam pirkimo sutarties vykdymui dėl pasiūlytos neadekvačios (pernelyg mažos) pirkimo sutarties kainos, tačiau vien tai, kad tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai neatitinka rinkos kainų ar yra simboliniai, savaime nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių.Fiksuoto įkainio kainodaros sutarčių atveju, atsižvelgdami į pirkimo dokumentus ir kitas objektyvias aplinkybes, tiekėjai, skirstydami verslo riziką, gali siūlyti žemesnius nei rinkos kaina ar simbolinius įkainius, o perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečias faktines aplinkybes, siekdama racionaliai panaudoti viešąsias lėšas, turi diskreciją prašyti pagrįsti atskirus rinkos kainų neatitinkančius ar simbolinius įkainius, jei įžvelgia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=9d9a63dd-a61a-4988-9ae6-4c1e671c4e88

Atnaujinimo data: 2023-03-09

Taip pat skaitykite:

Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai

Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus

Prisijunkite prie Viešųjų pirkimų tarnybos komandos! Pirkimų valdysenos skyrius ieško patarėjo(-os) (karjeros valstybės tarnautojo(-os)