Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-823/2023
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro (toliau – Ieškovė) ir atsakovės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovė) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-04 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį Atsakovei ir Atsakovės priešieškinį Ieškovei, ir 2023-04-04 priėmė nutartį panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-04 sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021-08-17 sprendimo dalis priteisti iš Atsakovės 100 664,09 Eur nuostolių atlyginimo, 4136,88 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-04 sprendimo dalį, kuria šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl sutarčių aiškinimo taisykles, niekinių sandorių negaliojimo teisines pasekmes reglamentuojančių materialiosios teisės normų, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles bei draudimą apeliacinės instancijos teismui išeiti už apeliacinio skundo ribų, aiškinimo ir taikymo.
Faktinės aplinkybės:
- Atsakovė atliko supaprastintą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Gaisrinės automobilinės kombinuoto judesio kopėčios“ (2008-01-23 skelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“), pirkimo Nr. 60433) (toliau – Pirkimas);
- Atsakovė su Ieškove Pirkimo pagrindu 2008-05-30 sudarė Nuomos sutartį Nr. 35-32/69-N (toliau – Nuomos sutartis);
- Atsakovė ir Ieškovė 2013-07-05 sudarė Papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties Nr. 35-13 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 1);
- Atsakovės ir Ieškovė 2018-07-05 sudarė Papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties Nr. 35-31 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 2), kuriuo susitarė pratęsti Nuomos sutartį iki 2024 m.;
- Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2019-01-14 nurodymu (išvada), 2019-02-07 raštu nutraukė Nuomos sutartį prieš terminą – nuo 2019-02-11. 2019-05-22 nuomos dalykas buvo grąžintas Ieškovei;
- Ieškovė Nuomos sutarties nutraukimą vertina kaip neteisėtą, mano, kad Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo sprendimu;
- Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad Atsakovė grąžins Ieškovei suremontuotas, techniškai tvarkingas, sukomplektuotas kaip ir Nuomos sutarties pasirašymo dieną kopėčias kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nuo automobilio, nepadarius jam žalos, ir tokios būklės, kuri atitinka natūralų automobilių nusidėvėjimą. Siekiant įvertinti techninę grąžintinų kopėčių būklę, buvo pasitelkti tretieji asmenys, šie nustatė kopėčių trūkumus. Ieškovei pasiūlius Atsakovei savo sąskaita pašalinti nustatytus kopėčių trūkumus arba kompensuoti Ieškovei padarytą žalą, Atsakovė šios pareigos neįvykdė ir 2019 m. gegužės 22 d. grąžino Ieškovei kopėčias tokias, kokios jos buvo techninio kopėčių įvertinimo metu.Ieškovė nurodė dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų patyrusi 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių (100 664,09 Eur kompensacija už nustatytus kopėčių (įrangos) trūkumus ir apgadinimą; 100 474,12 Eur kopėčių nuomos mokestis už laikotarpį nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki kopėčių faktinio grąžinimo), taip pat 1 888 807,63 Eur žalos negautų pajamų (už kopėčių nuomą iki Nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos) forma. Atsižvelgdama į tai, kad Atsakovė yra biudžetinė įstaiga, Ieškovė nurodė reikalaujanti tik 100 000 Eur žalos negautų pajamų forma atlyginimo;
- Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi Nuomos sutarties pratęsimo procedūrų vykdymo atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – VPĮ) ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams neplaninį vertinimą, 2019-01-14 vertinimo išvadoje Nr. 4S-44 konstatavo, kad Atsakovė, antrą kartą pratęsdama Nuomos sutartį 60 mėn. terminui, pažeidė VPĮ89 ir 17 straipsnius, nes dėl tokio Nuomos sutarties pratęsimo turėjo būti atliekama nauja pirkimo procedūra. Todėl Atsakovė prašė pripažinti Papildomą susitarimą Nr. 2 niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.
Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimo teisines pasekmes, aiškinimo ir taikymo
- Byloje nustatyta, kad pagal Nuomos sutarties 40 punktą nuomininkas privalėjo grąžinti automobilius nuomotojai ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos. Taip pat nustatyta, kad Atsakovė pareiškė Ieškovei apie vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario 11 d., tačiau Nuomos sutarties dalykas Ieškovei buvo grąžintas tik 2019 m. gegužės 22 d. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad nuomos dalykas Ieškovei buvo grąžintas pavėluotai (t. y. ne per Nuomos sutartyje nustatytą terminą), ir atitinkamai, taikant CK6.499 straipsnio 1 dalį, priteisti Ieškovei iš Atsakovės nuomos mokestį už pavėlavimo grąžinti nuomos dalyką laikotarpį;
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
- Ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį;
- Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Be to, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Tai reiškia, kad, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus, analizuoti visą sutartį, o ne tam tikras jos dalis. Esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti; sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise;
- Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai;
- Tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyme nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas;
- Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolių, susijusių su ieškinyje nurodytais nuomos dalyko trūkumais, atlyginimą, skundžiamame sprendime neanalizavo ir nevertino, kurie iš ieškovės įrodinėjamų trūkumų (ne)patenka į Nuomos sutarties 42 punkte nurodytą išimtį (ieškovės teigimu, visi ieškinyje nurodyti trūkumai yra būtent tokie), t. y. iš esmės nesivadovavo šiuo Nuomos sutarties punktu, taip pažeisdamas anksčiau aptartus sutarčių aiškinimo principus, visų pirma, būtinybę sutartį aiškinti sistemiškai, neignoruojant nė vienos jos sąlygos. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=c0f39e5f-94dd-4c17-b49c-e920581ce38
Atnaujinimo data: 2023-04-17
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus