Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „LTG Infra“ (toliau – Atsakovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-15 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios UAB „Hidrostatyba“ (toliau – Ieškovė) ieškinį Atsakovei (3-ieji asmenys – Estijos bendrovė „Leonhard Weiss OÜ“ ir UAB „Autokausta“) ir 2022-12-07 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistą.
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, kuriomis reglamentuojamas pirkimo kainos tikslinimas perkančiajai organizacijai viešojo darbų pirkimo sutarties vykdymo metu nusprendus sumažinti perkamų darbų apimtį, aiškinimo ir taikymo.
Šalių ginčas kilo dėl pagal 2018 m. birželio 1 d. rangos darbų viešojo pirkimo (toliau – ir Pirkimas) sutartį (toliau – ir Sutartis) nustatytų, bet Sutarties vykdymo metu Atsakovės atsisakytų atlikti darbų vertės įkainojimo.Ieškovės vertinimu, atsakovei atsisakant tam tikrų darbų (t. y. darbų kiekių žiniaraščių 52-iejų pozicijų), jų vertė (piniginė išraiška) turėjo būti nustatoma pagal pirkimo procedūrų metu Ieškovės teiktus darbų kiekių žiniaraščius, pagal kuriuos jie įkainoti 5491,13 Eur be PVM bendra suma, o ne pagal Pirkimo procedūrų metu Ieškovės teiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo raštus, atsisakytų darbų vertę padidinant papildomai 1 869 505,24 Eur be PVM suma.
Byloje nustatyta, kad Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 12.3 punkte šalys susitarė, jog neatliekamų darbų ir (arba) papildomų darbų kainos apskaičiuojamos, taikant tokius būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas: a) pagal rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius, o jei tokių įkainių nėra; b) pagal rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius, jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš Sutartyje nustatyto įkainio.
Be to, kitoje nagrinėtoje byloje dėl trečiojo asmens neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, buvo grindžiama argumentu, kad konkursą laimėjęs konsorciumas dėl interesų konflikto situacijos žinojo informaciją apie darbus, kurių nereikės vykdyti sudarius Sutartį, todėl savo pasiūlymo kainą suformavo nurodytus darbus įkainojęs minimalia kaina, dėl to laimėjusio konsorciumo pasiūlymas negali būti lygiavertiškai palygintas, o jei jame būtų tinkamai įvertinti visi pirkimo dokumentacijoje nurodyti darbai, tai toks pasiūlymas nebūtų mažiausios kainos pasiūlymas pirkime.
Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:
Dėl viešojo pirkimo sutarties aiškinimo
- Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad neatliekamų darbų vertės apskaičiavimo tvarka įtvirtinta ne žiniaraščiuose ar neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentuose, bet Sutarties Konkrečiosiose sąlygose (d punktas pirmiau nurodytame hierarchiniame sąraše) ir turi prioritetą pasiūlymo paaiškinimų atžvilgiu (h punktas). Taigi, vadovaujantis Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 12.3 punktu, neatliekamų darbų kainos apskaičiuojamos, prioritetiškai taikant rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius;
- Ieškovės teikti pasiūlymo paaiškinimai, t. y. neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentai, turėjo kitą paskirtį – jie buvo skirti Ieškovės pajėgumui įvykdyti darbus už darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus fiksuotus darbų įkainius pagrįsti, o ne Sutarties Konkrečiosiose sąlygose nustatytam neatliekamų darbų kainos skaičiavimui ar žiniaraščiuose nustatytoms atskirų darbų kainoms pakeisti. Teismų, įskaitant kasacinį teismą, praktikoje iš esmės laikomasi požiūrio, kad neįprastai mažos kainos institutas skirtas pačių perkančiųjų organizacijų apsaugai, t. y. jų interesui užsitikrinti tinkamą ir sėkmingą viešojo pirkimo sutarties vykdymą;
- Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Ieškovės argumentas, jog pasiūlymo dalies neįprastai mažos kainos pagrindimuose nurodyti įkainiai turi būti vertinami kaip sudėtinė pirkimo sąlygų ir atitinkamai pirkimo sutarties dalis, prieštarauja neįprastai mažos kainos pagrindimo esmei, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad neatliktiems darbams įkainoti taikytini darbų kiekių žiniaraščiuose įtvirtinti įkainiai, nesutiko su Atsakovės pozicija, jog Ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimo rašte Nr. 2 nurodyti įkainiai taikytini Sutarties vykdymo metu;
- Pažymėtini nuoseklūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja. Jei perkančiosios organizacijos darbų kiekių žiniaraščiams suteikia teisinę reikšmę, dėl kurios tiekėjo subjektinės teisės varžytis sudaryti sutartį gali būti pasunkintos ar likti neįgyvendintos, tai šių dokumentų reikšmė sudarius sutartį negali pasikeisti tiekėjo nenaudai;
- CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį;
- Taigi perkančioji organizacija Sutarties Konkrečiosiose sąlygose buvo aiškiai išreiškusi savo poziciją dėl tiekėjų pateiktų žiniaraščių reikšmės skaičiuojant neatliekamų darbų kainą, tačiau pirkimo sąlygose nebuvo nuostatų, kad darbų kiekis keisis, nebuvo nustatyta darbų kainos perskaičiavimo galimybė vadovaujantis neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentais, atsakovei atsisakius dalies darbų. Atsakovė, kaip pirkimo organizatorė, parengusi viešojo pirkimo sąlygas, neturėjo nuoseklaus ir aiškaus požiūrio į jų turinį. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai neaiškių Sutarties sąlygų neigiamų padarinių riziką perkėlė sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai ir vadovavosi aiškiai išreikštomis pirkimo dokumentų sąlygomis.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:
https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2cfffcd6-d104-408a-9aa4-69c017f19f03
Atnaujinimo data: 2023-03-09
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus