Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „AV Investicija“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-03-03 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – Atsakovė) (3-iasis asmuo – UAB „Tekasta“; išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba) ir 2022-12-07 priėmė nutartį panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos sprendimo dėl laimėjusio tiekėjo nustatymo pripažinimo neteisėtu sąlygas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 88 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Atsakovė atliko supaprastintą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugos“ (CVP IS skelbtas 2021-09-17, viešojo pirkimo Nr. 564950; toliau – Pirkimas).
Ieškovė prašė panaikinti Atsakovės 2021-10-14 sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos UAB „Tekasta“ nustatymo Pirkime ir įpareigoti Atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo procedūras.
Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas: Teikėjas turi būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti. Siekiant pagrįsti atitiktį aukščiau nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai galėjo pasirinkti ir pateikti šiuos dokumentus (dvi alternatyvos):
1) Pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kurios priede nurodyta: pavojingų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08;
2) Taršos integruotas prevencijos ir kontrolės leidimas arba Taršos leidimas, kuriame nurodyta, kad atliekų tvarkytojas turi teisę šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) 18 01 09 vaistus, nenurodytus 18 01 08, ir 18 01 08* citotoksinius arba citostatinius vaistus.
Arba
1) Pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kurios priede nurodyta: pavojingų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08;
Ieškovės teigimu, remiantis Registro duomenimis, UAB „Tekasta“ neturi teisės iš visuomenės vaistinių iš gyventojų priimtų naikintinų vaistinių preparatų nei pašalinti sudeginant (D10), nei sunaudoti kurui (R1), nei eksportuoti (išvežti) (S4). Nors ji deklaravo, kad naikintini vaistai bus eksportuoti, sutarties vykdymo laikotarpiu sutarčiai vykdyti bus pasitelkta užsienio įmonė „REMONDIS Industrie Service GmbH“, tačiau, vien remiantis tokia laimėtojos deklaracija, ji, neturėdama teisės vykdyti eksporto (išvežimo) veiklos, negalėjo būti pripažinta kompetentinga, patikima ir pajėgia įvykdyti viešojo pirkimo sutartį tiekėja, atitinkančia keliamus kvalifikacijos reikalavimus.
Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:
- Teisėjų kolegija nusprendė, kad šioje byloje visų pirma spręstina dėl pirkimo objektui taikomo teisinio reguliavimo ir dėl to, ar pagal šį reguliavimą paties trečiojo asmens kvalifikacija laikytina pakankama viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, jei ne – ar tinkamai buvo pasitelkti išoriniai asmenys (subtiekėjai);
- Teismas sutiko su Ieškove, kad pagal specialųjį teisinį atliekų tvarkymo reguliavimą subjektui, siekiančiam eksportuoti atliekas iš Lietuvos, tokia teisė turi būti atskirai suteikta įstatymų nustatyta tvarka. Eksportas yra savarankiška atliekų tvarkymo veiklos kategorija ta prasme, kad norint verstis šia veikla reikia būti atskirai sertifikuotam (atestuotam) ir duomenys apie teisę verstis šia atliekų tvarkymo veiklos kategorija turi būti įregistruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre;
- Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vieno iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų. Tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos;
- LAT priminė kasacinio teismo praktiką:
- perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;
- jeigu viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, tai perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;
- tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisę verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);
- jeigu teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio (pagal pareigas) tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą;
- LAT konstatavo, kad prieš tai bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino atliekų tvarkymą reglamentuojančio reguliavimo imperatyvumo ir nusprendė, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius paties tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas, taip pat dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikinti ar pašalinti (sudeginti ir (ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais, kadangi tiekėjams pakako laisvos formos deklaracijos patvirtinti, kad laimėjimo atveju naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti). Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad, neįvertinus specialiuosiuose teisės aktuose nustatyto imperatyvaus reguliavimo, tiekėjai, kurie savo teisę verstis veikla įrodinėjo kartu su užsienio partneriais, neprivalėjo įrodyti šio pajėgumo visa apimtimi;
- atsižvelgiant į tai, kad ginčo Konkurso sąlygomis tiekėjams buvo nustatytas alternatyvus teisės verstis veikla modelis, jo aiškinimas ir taikymas, nepriklausomai nuo to, kokį konkretų modelį atitinkamas tiekėjas pasirinktų, neturi sukurti nelygiavertės kvalifikacijos tikrinimo situacijos;
- Pagal nuosekliai formuojamą LAT praktiką tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus; tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą; kvalifikacija turi būti įgyta iki pirkimo dokumentuose nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Šios nuostatos suponuoja pareigą tiek perkančiosioms organizacijoms nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kuriomis būtų patikrinama tiekėjų jau turima kvalifikacija, tiek pareigą tiekėjams pagrįsti, kad kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip pirkimo dokumentuose nustatytą galutinę pasiūlymų pateikimo dieną;
- Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas korekcinis mechanizmas, kai tiekėjas neatitinka imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, kurie nebuvo perkelti į pirkimo sąlygas, – leidimas pateikti naujus dokumentus, pasitelkti naują (anksčiau neišviešintą) partnerį ar subrangovą.
Dėl Atsakovės veiksmų teisėtumo vertinant trečiojo asmens pasiūlymą
- UAB „Tekasta“ (trečiasis asmuo) pasiūlyme nenurodė pasitelkiamos subtiekėjos, o tokią nurodė bei subtiekėjos išteklių prieinamumą patvirtinančius dokumentus perkančiajai organizacijai pateikė jau po pasiūlymo pateikimo. Trečiasis asmuo savo pasiūlyme jokių subtiekėjų nenurodė, taip pat nepateikė subtiekėjų EBVPD;
- Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo; šie ūkio subjektų santykiai gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai.Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinti pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito ūkio subjekto pajėgumu automatiškai (išskyrus VPĮ atskirai įtvirtintas ir iš jurisprudencijos išplaukiančias išimtis) nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos. Sąvokos „kitas ūkio subjektas“ ir „subrangovas“ netapačios: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį;
- Jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, tai toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas;
- VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Be to, VPĮ 88 straipsnis koreliuoja su VPĮ 49 straipsniu, kuriame įtvirtinta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, šios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka.Kaip nurodyta VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje, tiekėjų pareiga išviešinti subrangovus siejama su jų žinojimu apie atitinkamų trečiųjų asmenų ir jų atstovų būsimą dalyvavimą vykdant viešojo pirkimo sutartį. Vis dėlto bet kokiu atveju aptariamos taisyklės išimtis, t. y. galimybė neišviešinti subrangovų dėl nežinojimo apie juos, turėtų būti aiškinama gana siaurai ir taikytina tik išimtiniais, objektyviai pateisinamais atvejais. Pagal bendrąją taisyklę viešojo pirkimo dalyvis turi objektyvią galimybę, įvertinęs viešojo pirkimo dokumentų turinį, suprasti, ar jam pačiam pakanka pajėgumų prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus perkančiosios organizacijos naudai, jei nepakanka, – kad reikia pasitelkti trečiuosius asmenis. Taigi, bendra taisyklė yra ta, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, žino (turi žinoti), kokias sutarties dalis ir kokiems subrangovams jis ketina pavesti vykdyti. Ir tik išimtiniais atvejais ši informacija tiekėjui gali būti nežinoma;
- Būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (teiks dalį paslaugų, vykdys dalį darbų, tiesiogiai prisidės prie prekių tiekimo), pvz., analogiškai kaip subtiekėjai, tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami būsimi darbuotojai (kvazisubtiekimas); teismo vertinimu, tai atitinka VPĮ reguliavimą dėl subtiekėjų ir jo tikslus;
- Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi dviguba trečiojo asmens pasitelkimo situacija, nes trečiojo asmens pasitelkiamas užsienio partneris ne tik tiesiogiai prisidėtų prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo, o teisiškai tai reiškia subrangos kvalifikavimą, tačiau būtent šio subjekto pajėgumu būtų įrodinėjama tiekėjo (trečiojo asmens) kvalifikacijos atitiktis ginčo Konkurso sąlygai (VPĮ 40 straipsnio 2 dalis);
- Kasacinis teismas nusprendė, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios suponuotų galimybę taikyti VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:
https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=66494e77-b534-4248-81c8-cd542f3f9931
Atnaujinimo data: 2023-03-09
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus