Kiek kainuoja jūsų vaiko pietų lėkštė?
Kai vaikų pietūs ugdymo įstaigose tampa prabanga, o atsakomybės neprisiima nei mokyklos, nei savivaldybės, Viešųjų pirkimų tarnybai (Tarnyba) tenka paaiškinti, kas ir už ką atsakingas, kad sutarčių kontrolė grįžtų į atsakingų asmenų rankas. „Su meile“ permokėdami už guliašą leidžiate nepagrįstai pelnytis verslininkams, tuo tarpu kai kurios mokyklos lupikautojų net nebaudžia. Pasikartojantys ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų sutarčių pažeidimai, kuriuos vasarą vėl fiksavo Tarnyba, paskatino kreiptis į mokinių tėvus. Brangieji, su jūsų pagalba galėtume pasiekti, kad mokyklų, kaip perkančiųjų organizacijų, atstovai atsakingiau kontroliuotų, kaip vykdomos sutartys.
Kiek kainuoja jūsų vaiko pietų lėkštė? Ne, rimtai – kiek? Nes kai kuriose mokyklose už guliašą „su meile“ mokama keturis eurus. Vietoj pirkimo metu tiekėjų pažadėtų 84 centų. Taip, jūs teisingai perskaitėte – už vaiko pietų lėkštę kartais mokate 376 proc. brangiau. Ir tai – ne restorano kompleksinių pietų meniu, o mokyklos valgyklos.
Tarnyba dar vasarą pravėrė mokyklų „virtuvės“ duris ir įkišo nosį į ten, kur sprendžiama, kas ir už kiek teiks maitinimo paslaugas, kuo ir už kiek bus maitinami jūsų vaikai. Po patikrinimų Kaune bei Vilniuje pasikartojantys pažeidimai paskatino Tarnybą griebtis kraštutinių priemonių. 8 mokyklų aplaidaus sutarčių vykdymo prieskoniais pagardinti patiekalai parduodami ženkliai brangiau nei tiekėjai įsipareigoję sutartyse. Maisto tiekėjai čirškina kainas, mokyklos švilpauja į šoną ir dievagojasi, kad nežino, kodėl tiekėjai nesilaiko sutarčių. Nesiima ir bausti tiekėjų. O dar šiltas „mes nesikišam” savivaldybių atstovų „padažas“ iki galo sugadina pažadėtus pietus. Mokinių tėvams belieka stebėtis, kaip paprastas kotletas tapo mokyklinio meniu žvaigžde už gerokai didesnę kainą. Tiesa, didžioji dalis tėvų net nežino, kokia ta kaina turėtų būti, niekas jiems nepaaiškino, kur pasiskaityti mokyklų sudarytas sutartis su valgiaraščiais.
Dar viena problema, turbūt, ta, kad visuomenė mano, jog sutarčių vykdymą turi kontroliuoti tik Tarnyba. Tad norisi paaiškinti, kas ir už ką yra atsakingas. Dažniausiai Ugdymo įstaigų pirkimus vykdo pati mokykla arba perkama centralizuotai – taigi mokyklos yra perkančiosios organizacijos. Per CPO LT platformą vykdomi viešieji maitinimo paslaugų pirkimai, ten savo pasiūlymus pateikia tiekėjai. Tarp jų atsiranda gudručių, kurie verslą ir pelną iškelia aukščiau mūsų vaikų teisėtų interesų. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu (VPĮ), sudarytas sutartis privalo kontroliuoti pačios perkančiosios organizacijos – šiuo atveju – mokyklos. Bet ar vadovai prisiima tokią atsakomybę? VPT atliktų vertinimų atveju, sutartis, matyt, skaitė retas vadovas, ką jau kalbėti apie kainų palyginimą.
Prašmatnūs kotletai ir švediški miražai
Pažvelkime į skaičius. Kai pagal sutartį pietūs turėtų kainuoti apie 0,84 Eur, realybėje tiekėjas „išradingai“ juos įkainoja 4,00 Eur. Ir taip – ne vienoje ugdymo įstaigoje. Na, jei už tiek gautume kotletą, šokantį džiazą ir pasakojantį apie baltymus, dar būtų galima pateisinti. Deja, realybė – sausas kotletas, dar pasitaiko atvejų, kad sveria mažiau nei turėtų, šalta bulvė ir sąskaita su prierašu „ačiū už tylą“.
Arba „švediškas stalas“. Sutartyje žibanti idėja nuostabi: vaikas pasirinktų, ką valgyti, kiek valgyti ir taptų atsakingu piliečiu, nešvaistančiu maisto. Bet realybėje: stalas „lietuviškas“ – su tuo pačiu kotletu, bulve ir pavandenijusiomis salotomis, kurių vaikai nevalgo, iš pardavėjos rankų, nes: „patalpos nepritaikytos“, „užsakėm per klaidą“, „nebeprisimenam, kodėl pasirinkom“ – tai ne nuotykiai iš komedijos, o faktiniai pasiteisinimai iš mokyklų vadovybės.
Nematomos sistemos
Yra toks EMUAS – „Elektroninės maitinimo užsakymų ir atsiskaitymų sistemos“ kriterijus. Tiekėjui už jį duodami papildomi balai viešajame pirkime – tą nusimato pati mokykla, šį kriterijų būtent ji įtraukia į konkursą, laimi tiekėjas, pažadėjęs šią sistemą įdiegti, bet po konkurso... Niekas kriterijaus nevykdo – teoriškai sistema egzistuoja, praktiškai niekas jos nematė. O ji būtų naudinga ir tėvams, kurie galėtų iš anksto per sistemą užsakyti vaikams patiekalus, kuriuos, jų nuomone, vaikai tikrai valgytų.
Beje, apie ekologiją ir tvarumą. Įsivaizduojame, kad mokykloje vaikai maitinami ekologiška produkcija. Pirkimo metu už ekologiškumo kriterijų tiekėjas gauna papildomą balą. Ir nors pirkimo metu žadėta, kad produktai turės ekologiškam produktui išduotą sertifikatą, realybėje nėra jokių ekologišką produkciją patvirtinančių dokumentų. Tiekėjai privalo teikti ataskaitas, bet tai daro formaliai, deklaratyviai, be įrodančių dokumentų. Ir, pasirodo, mokykloms viskas gerai! Jos tiekėjų nebaudžia. Sutarčių kontrolė? Tik ne šioje pamokoje.
Kas turėtų „užsukti auksinį kranelį“ tiekėjams?
Atsakymas labai paprastas: mokyklų vadovybė turėtų užtikrinti tinkamą sutarčių kontrolę, priskirdama tinkamus šios kontrolės vykdymui asmenis. Už sutartį atsakingas asmuo turi sekti, ar tikrai tiekiami pažadėti patiekalai, ar sveria tiek, kiek priklauso, ar parduodama už tiek, kiek pažadėta, ar suteikiamos papildomos siūlytos naudos (EMUAS įdiegimas, „švediškas stalas“, ekologiški maisto produktai ir kt.). Ugdymo įstaigų vadovų darbotvarkėje šis klausimas turėtų būti įtrauktas prie pagrindinių: juk tinkamas vaikų maitinimas yra ne mažiau svarbus nei jų švietimas. Tiekėjai, kurie akivaizdžiai pažeidžia sutartį, turi būti baudžiami, o ne kviečiami pasirašyti dar vieną. Ir – svarbiausia – tėvai turi matyti valgiaraščius, žinoti, kokios papildomos naudos bus teikiamos įgyvendinant sutartį. Jie turi domėtis, klausti, reikalauti mokyklos atsakomybės. Kol jūs skaitote šį straipsnį, jūsų vaikas mokykloje permoka už pietus.
O ką daro Viešųjų pirkimų tarnyba?
Tarnyba švietė, mokė, rekomendavo, kaip skaityti sutartis, kaip reikalauti iš tiekėjų atsakomybės. Tačiau švelniai tariant, mokyklų vadovų ir kai kurių savivaldybių atstovų abejingumas nutraukė kantrybės siūlą. Sakote, kodėl neįtraukiame tokių tiekėjų į nepatikimų tiekėjų sąrašą? Todėl, kad į šį sąrašą įtraukti nepatikimą tiekėją gali tik pati perkančioji organizacija – mokykla. Tarnybos darbas – šį sąrašą tik administruoti. Taigi nuo 2025 m. rudens Tarnyba ne tik padidino mokyklų sutarčių tikrinimo apimtį, bet reikalaus atsakomybės už maitinimo paslaugų sutarčių vykdymo pažeidimus.
Pokyčiams to negana, situacija keisis tada, kai pažeidėjai susilauks neabejingų tėvų, visuomenės dėmesio. Gal kažkam pasidarys gėda? Tad Tarnyba prašo tėvų: pasidomėkite, ką šiandien jūsų vaikas valgo mokykloje, kiek tai kainuoja, ar vaikai gauna, kas buvo tiekėjo pažadėta: maisto pasirinkimą „švediško stalo“ principu, ekologiškus produktus. Sulyginkite realias kainas ir tas, kurios įrašytos oficialiuose valgiaraščiuose. Reikalaukite mokyklos vadovybės maitinimo paslaugų sutarčių. O jei matote, kad yra pažeidimo tikimybė, nebūkite abejingi – laikas ne tik dėti nuotrauką į „Facebook‘ą“, bet ir rašyti oficialų laišką mokyklos vadovybei bei jūsų savivaldybės atstovams. Daugiau apie tai rasite ČIA. Tarnybos vadovas Darius Vedrickas įsitikinęs, kad visi Lietuvos vaikai turi teisę gauti sveiką ir sąžiningai tiekiamą maitinimą. To ir siekia Tarnyba. Gal sulaukę ne vieno pasipiktinusio tėvo, mamos, įtėvių laiško, atsakingi asmenys ims spausti tiekėjus dirbti savo darbą sąžiningai.
Atnaujinimo data: 2025-09-22
Taip pat skaitykite:
Mokymų įrašas apie naujus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus viešuosiuose pirkimuose