Įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindai ir išbraukimo iš jo atvejai
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) primena, kad už pateiktą informaciją ir priimtus sprendimus dėl tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (toliau – Sąrašas) ar tiekėjų pašalinimą iš jo visais atvejais yra atsakingi patys pirkimų vykdytojai.
Pažymėtina, kad tiekėjai į Sąrašą turi būti įtraukiami nustačius bent vieną iš 3 alternatyvių pagrindų:
(i) tiekėjas pirkimo sutarties neįvykdo arba netinkami ją įvykdo, ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, ir dėl to sutartis su tiekėju nutraukta;
(ii) pirkimo vykdytojas priima sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ir dėl to buvo pritaikyta pirkimo sutartyje nustatyta sankcija;
(iii) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas pirkimo vykdytojo reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu yra bent viena iš aukščiau nurodytų sąlygų, pirkimo vykdytojas turi pareigą tiekėją įtraukti į Sąrašą. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio komentare[1] nurodyta, jog sąvokos „skelbia“vartojimas reiškia, kad VPĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos spręsti dėl netinkamai viešojo pirkimo sutartį vykdžiusių tiekėjų įtraukimo ar neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, perkančiosios organizacijos privalo išviešinti viešojo pirkimo sutartis pažeidusius tiekėjus. Taigi nepatikimo tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiosios organizacijos teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas, pagrįstas siekiu apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo tiekėjų, nevykdančių sutartinių įsipareigojimų.
VPĮ nėra įtvirtinta esminio pirkimo sutarties pažeidimo sąvoka. Kas konkrečiai bus laikoma pirkimo sutarties esminiu pažeidimu ar kuri pirkimo sutarties sąlyga bus esminė, turi būti aiškiai įtvirtinta ir nurodyta jau pačioje pirkimo sutartyje, atsižvelgiant į pirkimo objektą bei įvertinus visas susijusias aplinkybes. Jeigu pačioje pirkimo sutartyje tai nėra įtvirtinta, pirkimo vykdytojai turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje pateiktais kriterijais. Vertinant, ar pirkimo sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:
- ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;
- ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;
- ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;
- ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;
- ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
Tais atvejais, kai pirkimo vykdytojas pirkimo sutartyje aiškiai nurodo, kurios sutarties sąlygos yra esminės, ir nustato sankcijas už nustatytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tiekėjui pažeidus sutartinius įsipareigojimus sutartis vykdoma toliau (nėra nutraukiama), tačiau pirkimo vykdytojas turi pritaikyti pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, pavyzdžiui, delspinigius ar kitokio pobūdžio netesybas ir, vadovaujantis sutarties nuostatomis, tiekėjas turi būti įtrauktas į Sąrašą. Apie pirkimo vykdytojo sprendimą už esminės sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikyti pirkimo sutartyje numatytą sankciją bei pirkimo vykdytojo sprendimą įtraukti tiekėją į Sąrašą, tiekėjas turi būti informuojamas raštu.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne kiekvienas pirkimo sutarties sąlygos pažeidimas (sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas) gali būti laikomas esminiu pirkimo sutarties pažeidimu ir ne kiekviena pirkimo sutarties sąlyga yra esminė. Kiekvieno pirkimo atveju tai priklauso nuo paties pirkimo objekto, pirkimo sutarties pobūdžio, šalių susitarimo ir kt. sąlygų. Kaip nurodyta VPĮ 91 straipsnio komentare[2], teismų praktikoje kaip dažniausi esminių sutarties sąlygų pavyzdžiai išskiriamas sutarties terminas, kokybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2012 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012 pažymėjo, kad „sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (pagal Sutartį)“. Rengdamas sutarties projektą, pirkimo vykdytojas turi labai aiškiai nustatyti, kokių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas bus laikomas esminiu pažeidimu ar esmine sutarties sąlyga ir kokias sankcijas pirkimo vykdytojas tokiu atveju taikys.
Prieš priimdamas sprendimą įtraukti tiekėją į Sąrašą pirkimo vykdytojas turi labai atsakingai įvertinti pirkimo sutarties nutraukimo pagrįstumą bei pačias pirkimo sutarties sąlygas, t. y. įvertinti, ar pirkimo sutartyje aiškiai įtvirtinta, kurios sutarties sąlygos yra esminės, ar nustatyta, kas bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, ar buvo padarytas esminis pažeidimas, ar tikrai esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdomos su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir pan. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) pirkimo vykdytojui, leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) taip pat yra nurodęs, kad vadovaujantis favor contractus principu, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, ir sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo turėtų taikyti tik kaip ultima ratio (kraštutinę) priemonę (žr. mutatis mutandis LAT nutartis Nr. 3K-7-306/2012).
Administruodama Sąrašą, Tarnyba pastebi, kad būna atvejų, kai pirkimo vykdytojas įtraukia tiekėją į Sąrašą, o po tam tikro laiko (dar nesuėjus VPĮ nustatytam terminui) Tarnybai pateikia prašymą tiekėją iš Sąrašo pašalinti. Vienas iš pirkimo vykdytojų argumentų būna tas, kad pirkimo vykdytojas su tiekėju sudarė taikos sutartį. Pažymėtina, kad susitarimai tarp pirkimo vykdytojo ir tiekėjo nepanaikina fakto, jog buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas arba sutartis buvo vykdoma su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. „Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir (arba) prekes teikiančiais ar darbus atliekančiais asmenimis (tiekėjais)“[3]. Tarnybos nuomone, jeigu pirkimo vykdytojas priėmė sprendimą ir įtraukė tiekėją į Sąrašą, pagrindo išbraukti iš Sąrašo, nesuėjus 3 metų terminui, nėra[4].
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus VPĮ pakeitimams, jeigu tiekėjas su ieškiniu kreipiasi į teismą, tokia informacija turi būti paviešinama Sąraše, t. y. Sąraše nurodoma kreipimosi į teismą data. Visi kiti pirkimų vykdytojai, vertindami tokių tiekėjų pasiūlymus, turi atsižvelgti bei įvertinti šią informaciją. Jeigu teismas pritaiko laikinąsias apsaugos priemones ir priima sprendimą, kad tiekėjas iš Sąrašo turi būti išbrauktas (pašalintas), tokiu atveju, kol vyksta teisminiai ginčai, tiekėjas iš Sąrašo yra pašalinamas. Pasibaigus teisminiams ginčams ir teismui priėmus galutinį sprendimą, pirkimo vykdytojas privalo apie tai informuoti Tarnybą. Kai laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nebuvo ir teismas priima sprendimą, kad pirkimo vykdytojas neteisėtai nutraukė pirkimo sutartį ir įtraukė tiekėją į Sąrašą, tiekėjas turi būti iš Sąrašo išbraukiamas, pirkimo vykdytojas privalo tokį tiekėją iš Sąrašo pašalinti.
Atnaujinimo data: 2023-10-24
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus