Dėl tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų ir Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašus

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) ne kartą savo tinklalapyje skelbė informaciją apie  tiekėjų (ne)įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (toliau abu kartu – Sąrašai) bei tiekėjų pašalinimo iš Sąrašų aspektus bei problematiką. Su paskutiniu skelbtu informaciniu pranešimu galima susipažinti čia.

Atsižvelgdama į pasikartojančias klaidas, Tarnyba dar kartą  atkreipia dėmesį į šią problematiką.

Administruojant Sąrašus, pastebima, kad  pirkimų vykdytojai nesilaiko Įstatymuose[1]nustatytų terminų ir tiekėją į Sąrašus įtraukia ne iš karto (t. y. priėmus sprendimą, nesilaikoma Įstatymuose nustatytų terminų dėl informacijos paskelbimo – informaciją pirkimo vykdytojai turi paskelbti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos) arba tiekėjų į Sąrašus neįtraukia visai. Dėl tokių veiksmų kiti pirkimo vykdytojai tokį tiekėją gali pripažinti laimėtoju kitame viešajame pirkime ir su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kadangi nesant jokios informacijos Sąrašuose, pirkimo vykdytojai neturi galimybės įsivertinti, ar (ne)egzistuoja pašalinimo pagrindai.

Labai svarbu, kad pirkimų vykdytojai po sprendimo priėmimo tiekėjus į Sąrašus įtrauktų kuo skubiau, laikydamiesi  įstatymuose nustatytų  terminų, kad Sąrašai būtų aktualūs ir kiti pirkimų vykdytojai matytų visą sprendimų priėmimui būtiną informaciją.

Pažymėtina, kad nepatikimo tiekėjo ir/ar melagingą informaciją pateikusio tiekėjo išviešinimas yra ne pirkimo vykdytojo teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas pagal Įstatymų nuostatas. Šios informacijos paskelbimo tikslas – informuoti kitus pirkimo vykdytojus apie nesąžiningus tiekėjus ir/ar pirkimo sutarties neįvykdžiusius, ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, taip pat užtikrinti sąžiningą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Įstatymų nuostatų veiksmingumas priklauso nuo to, ar pirkimų vykdytojai tinkamai jas taiko.

Galimai yra atvejų, kai pirkimų vykdytojai nenutraukia su tiekėjais sutarčių ir neįtraukia tiekėjų į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl kompetencijos ir žinių trūkumo sutarčių vykdymo metu, netinkamai suformuluotų sutarties sąlygų, kurios yra abstrakčios ir neaiškios, kad būtų galima konstatuoti esminį sutarties vykdymo pažeidimą ar netinkamą sutarties vykdymą, arba  vengia įtraukti tiekėjus į Sąrašus bei tokią informaciją išviešinti ir tais atvejais, kai tarp pirkimo vykdytojo ir tiekėjo yra susiklostę ilgalaikiai ir (ar) neformalūs ryšiai, ir (ar) egzistuoja kitos priežastys.

Atkreiptinas dėmesys, kad „2022–2033 metų nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais“[2] yra nustatytas rodiklis „Pirkimų vykdytojų, taikančių nepatikimų tiekėjų institutą, dalis procentais“, todėl Tarnyba atidžiai stebi nepatikimų tiekėjų instituto taikymą bei vertina, kaip pirkimų vykdytojai laikosi Įstatymų nuostatų.

Tarnyba pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio nuostatos nesuteikia pirkimo vykdytojui diskrecijos teisės, kai sprendžiamas klausimas dėl tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jeigu pirkimo vykdytojas priima sprendimą, kad tiekėjas netinkamai vykdė viešojo pirkimo sutartį. Kai tiekėjas yra ūkio subjektų grupė (jungtinės veiklos partneriai, kartu teikę bendrą pasiūlymą, sudarę bei vykdę viešojo pirkimo sutartį), “<...> prieš jį įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to jam taikant laikino pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų tvarką, turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, nesusiję su jo individualiu elgesiu. Jei, konkrečiai ir individualiai įvertinus atitinkamo ūkio subjekto elgesį, atsižvelgiant į visus reikšmingus duomenis, paaiškėja, kad nustatyti trūkumai atsirado ne dėl jo elgesio ir iš jo nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei jis padarė trūkumams pašalinti, pagal Direktyvą 2014/24 draudžiama jį įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.“[3]

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad VPĮ 52 straipsnio nuostatos taip pat nenumato galimybės pirkimo vykdytojui diskrecijos spręsti – įtraukti tiekėją į Melagių sąrašą ar ne, jeigu yra konstatuotas melagingos informacijos pateikimo faktas. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad net tuo atveju, kai melagingą informaciją pateikęs tiekėjas savo pasiūlymą atsiima, tai „<...> negali būti pagrindas išvengti neigiamų teisinių padarinių (būti išviešintam Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše) už nesąžiningą veiksmą – melagingų duomenų pateikimą, siekiant suklaidinti perkančiąją organizaciją ir laimėti viešojo pirkimo sutartį. Įtraukimas ar ne į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą neturi priklausyti nuo tiekėjo valios (pvz., jei jis atsiima pasiūlymą), tai gali lemti tik objektyvios aplinkybės (konstatuotas melagingų duomenų pateikimas).[4]“ Toje pačioje nutartyje teismas pažymi: „Atsižvelgiant į tai, pvz., šalių ginčas dėl to negali būti baigtas taikiu susitarimu, kuriuo aptariama perkančiosios organizacijos pareiga būtų paneigta.“

Jeigu pirkime dalyvauja ne vienas tiekėjas, o ūkio subjektų grupė arba pasitelkiami subtiekėjai, „savaime nereiškia, kad į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti automatiškai traukiami ne tik melagingą informaciją pateikę subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, bet ir pats tiekėjas.“[5]Teismo nuomone, pirkimo vykdytojas  kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjo ir jo subrangovų ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, veiksmus turi įvertinti atskirai.

Atnaujinimo data: 2024-10-17

Taip pat skaitykite:

Dėl susirašinėjimo naujos CVP IS priemonėmis

Informacija tiekėjams! Kokius veiksmus turi atlikti tiekėjas naujoje CVP IS

Dėl anksčiau vykdytų pirkimų senojoje CVP IS (atnaujinta 2024 12 02 18 val.)

Dažniausiai užduodami klausimai apie naują CVP IS (atnaujinta 2024 12 02)

Dėl suvestinių viešinimo naujoje CVP IS (atnaujinta 2024 11 28 18:30 val.)