Dėl pirkimo sutarties pakeitimų vertės skaičiavimo praktikos, vadovaujantis VPĮ 89 str. 2 d.

Viešųjų pirkimų tarnyba, papildomai gavus Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktą aiškinimą, kad Direktyvoje 2014/24/ES 72 straipsnio 2 dalies nuostatoje minima „grynoji kumuliacinė vertė“ nors ir ne pažodžiui, bet atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ)  89 straipsnio 2 dalyje nurodytą „bendrą pakeitimų vertę“, tikslina iki šiol taikytą šios nuostatos taikymo ir pakeitimų vertės skaičiavimo praktiką.

 VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra visos šios sąlygos kartu:

1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;

3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

Iki šiol buvo taikoma praktika, kad turi būti sumuojama atsisakomų ir vietoj jų įsigyjamų darbų vertė, pavyzdžiui, atsisakius darbų už 1 000 Eur (be PVM) ir vietoj jų užsakius naujų darbų už 1 500 Eur (be PVM), bendra atskiro pakeitimo vertė buvo laikoma 2 500 Eur (be PVM).

Pagal naujai formuojamą praktiką, sutarties pakeitimą grindžiant tuo pačiu pagrindu, VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi, apskaičiuojant atskiro sutarties pakeitimo vertę į ją nebereikia įtraukti tos pakeitimo dalies, kuri išlieka nepakitusi. Tokiu atveju pakeitimo verte laikomas skirtumas tarp sukeičiamų prekių, paslaugų ar darbų verčių, o ne tų verčių reikšmių suma.

Taigi nesvarbu, kokios rūšies būtų atskiras pakeitimas (sukeičiamumas, atsisakymas ir papildomas įsigijimas), apskaičiuojant keitimo vertę turėtų būti imama grynoji kumuliacinė vertė. Pavyzdžiui, jeigu pirkimo vykdytojas sutarties keitimą, t. y. vienų darbų atsisakymą už 1 000 Eur (be PVM), kitų darbų įsigijimą už 1 200 Eur (be PVM) grįstų tuo pačiu pagrindu, VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi, tokiu atveju pakeitimo vertė būtų 200 Eur (be PVM).

Tarnyba primena, kad bet kuriuo atveju, praktikoje taikant pirmiau nurodytą taisyklę privalo būti atsižvelgiama ne tik į pakeitimų vertę (procentais) nuo pradinės sutarties vertės (VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bet ir į kitas sąlygas numatytas VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose. Negali susidaryti sąlyga, kad pakeitimu būtų pakeistas sutarties pobūdis arba tai lemtų naują susitarimą prilygstantį naujo pirkimo procedūrai, t. y. net ir tenkinant sąlygą dėl pakeitimo vertės, kurio vertė būtų pavyzdžiui, tik 5 procentai pradinės sutarties vertės, tačiau dėl šio pakeitimo keistųsi sutarties pobūdis, tokio pakeitimo atlikti nebūtų pagrindo.

Šiuo klausimu Tarnyba taip pat atnaujino ir skelbiamą DUK: Kaip atliekami sutarties pakeitimai turėtų būti apskaičiuojami vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi?

Plačiau apie sutarties pobūdį ir jo sampratą galima susipažinti 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentare:

<...> Sąvoka pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis nėra detalizuota nei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nei kitose VPĮ nuostatose.

Direktyvos 2014/24/ES preambulės 109-ojoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad sutarčių keitimo nuostatos negali būti taikomos, kai dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima daryti patikimą prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams.

Atsižvelgiant į tai, sąlyga, kad pakeitimu negali būti pakeičiamas sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, turėtų būti suprantama taip, kad, pavyzdžiui:

• Prekės, paslaugos ar darbai, kuriuos numatoma pirkti, negali būti pakeičiami iš esmės kitokiomis prekėmis (kitokio pobūdžio, o ne atnaujinto modelio), paslaugomis ar darbais.

Pavyzdys

Negalimas toks viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kurį atlikus, vietoj sutartyje numatytų ypatingojo statinio statybos rangos darbų būtų perkami neypatingo statinio statybos rangos darbai. Nurodytas pakeitimas būtų suprantamas kaip sutarties pobūdžio pasikeitimas dėl to, kad, įskaitant, bet neapsiribojant, lemtų kitų specialistų (kitokios kvalifikacijos) poreikį ir apskritai – galimai kitų tiekėjų suinteresuotumą pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu.

• Prekių tiekimo sutartis po atlikto pakeitimo negali tapti paslaugų ar darbų sutartimi; paslaugų teikimo sutartis po atlikto pakeitimo – prekių ar darbų sutartimi; darbų vykdymo sutartis po atlikto pakeitimo – paslaugų ar prekių sutartimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu yra sudaroma mišri pirkimo sutartis, kuri priklausomai nuo sudėtinio objekto dalies vertės kvalifikuotina, pavyzdžiui, prekių sutartimi (nors pagal ją teikiamos ir paslaugos), pakeitimas negali būti toks, kad mišri sutartis turėtų būti kvalifikuojama nebe prekių, o paslaugų sutartimi. Tokiu atveju papildomos reikalingos paslaugos turėtų būti įsigyjamos kitų VPĮ 89 straipsnio nuostatų pagrindu (jeigu būtų nustatytas jų taikymo pagrindas) arba vykdant naują viešųjų pirkimų procedūrą.

Pavyzdys

Viešojo paslaugų teikimo sutartis sudaryta dėl mokymo paslaugų teikimo. Sutarties vykdymo metu nuspręsta pakeisti sutartį, papildomai įsigyjant kompiuterius kaip pagalbinę priemonę mokymo paslaugoms teikti. Šiuo atveju, atlikus sutarties pakeitimą, iš esmės pasikeistų sutarties pobūdis, kadangi pakeitimu būtų įsigyjami kompiuteriai, t. y. prekės, kai tuo tarpu pati pradinė sutartis sudaryta tik dėl mokymo paslaugų teikimo.

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, rengiant viešojo pirkimo dokumentus ir juose įtvirtinant konkrečius galimus viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimus, privalo būti įvertinama, ar nurodyti pakeitimai nelemtų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio pasikeitimo.

Atnaujinimo data: 2025-02-25

Taip pat skaitykite:

2025 05 12 atnaujintos instrukcijos darbui su CVP IS

Atliktas sisteminis nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugų pirkimų vertinimas

Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo

Prisijunkite prie Viešųjų pirkimų tarnybos komandos!

Socialiai atsakingi viešieji pirkimai – kuo naudingas pokytis visuomenei?