Dėl efektyvios interesų konfliktų prevencijos užtikrinimo pirkimų srityje
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2023 m. gegužės 29 d. paskelbė valstybinio audito ataskaitą Nr. ATA-1 „Viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistemos atitiktis jai keliamiems reikalavimams“, kurioje nurodė kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 21 straipsnio nuostatas pirkimo vykdytojai gali suprasti ir interpretuoti skirtingai, dėl ko kyla netinkamo šių nuostatų taikymo rizika ir galimai susiklosto situacijos, kai interesų konfliktų prevencijai skirtus dokumentus pateikia ne visi pirkimo proceso dalyviai.
Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų tarnyba teikia rekomendacijas ir išaiškinimus pirkimo vykdytojams dėl VPĮ 21 straipsnio taikymo, kurio nuostatomis siekiama užtikrinti pirkimo vykdytojo interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir šalinimą.
Paaiškiname, kad VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė „<…> perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, <…> dalyvaujantys pirkime ar galintys daryti įtaką jo rezultatams <…>“ turėtų būti suprantama plečiamai, t. y., apimanti ne tik pirkimo iniciatorius, pirkimo organizatorius ar komisijos narius, bet ir kitus asmenis, su kuriais yra derinami pirkimo dokumentai (įskaitant ir vizuojančius asmenis) arba kurie kitaip gali daryti įtaką pirkimo rezultatams. Pavyzdžiui, tai galėtų būti asmuo, kuris rengia ir (ar) vizuoja su pirkimu susijusius dokumentus, pirkimo vykdytojo direktorius, su kuriuo pagal įstaigos nustatytą tvarką privalo būti suderinta pirkimo užduotis ar kt. Pažymėtina, kad šie asmenys taip pat turi prievolę pateikti interesų konfliktų prevencijai skirtus dokumentus (nešališkumo deklaraciją[1], konfidencialumo pasižadėjimą), vadovaujantis VPĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės atlikto valstybino audito „Viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistemos atitiktis jai keliamiems reikalavimams“ ataskaitoje Nr. ATA-1 pateiktą pastebėjimą, kad „Siekiant objektyvios ir nešališkos sutarčių vykdymo kontrolės, labai svarbi interesų konfliktų prevencija ir pirkimo sutarties vykdymo etape. Iki 2022-12-31 galiojęs teisinis reglamentavimas, susijęs su interesų konfliktų prevencija viešuosiuose pirkimuose, interesų konflikto rizikai priskyrė asmenis, dalyvaujančius pirkimo procedūroje (kuri pasibaigia sutarties sudarymu) ar galinčius daryti įtaką jos rezultatams, bet neapėmė sutarties vykdymo kontrolę atliekančių asmenų. Pirkimo pasirengimo ir vykdymo etapuose įdėtos pastangos neduos efektyvaus rezultato, jeigu nebus visiškai įvykdytos sutarties sąlygos, priimtas objektas neatitiks kokybės reikalavimų ir pan. Nuo 2023-01-01 formuluotė „pirkimo procedūra“ pakeista į „pirkimą“<...>“, manytina, kad nešališkumo deklaraciją[2] ir konfidencialumo pasižadėjimą taip pat turėtų pasirašyti ir už sutarties vykdymą (sutarties vykdymo priežiūrą) atsakingi asmenys.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo vykdytojai turėtų paskirti asmenis, kontroliuojančius, kad pirkimų procese dalyvaujantys asmenys būtų pasirašę minėtus dokumentus ir kad asmenys, kurie Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai turi pateikti privačių interesų deklaracijas, tai atliktų laiku. Taip pat pirkimo vykdytojams rekomenduojame įvertinti galimybę maksimaliai skaitmenizuoti šiuos procesus. Neužtikrinus interesų konfliktų prevencijos ir su ja susijusių dokumentų pateikimo kontrolės, nevaldoma rizika, kad asmenys, patekę į galimo interesų konflikto situaciją, laiku nenusišalins arba nebus nušalinami nuo su pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, todėl bus neužtikrinti viešųjų pirkimų principai, tikslai, sąžiningas varžymasis ir konkurencija.
Atnaujinimo data: 2023-10-23
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus