Dėl draudimo paslaugų sutartims nuo 2026-01-01 taikomo naujojo 10 proc. saugumo įnašo mokesčio tarifo
Informuojame, kad 2026 m. sausio 1 d. įsigalios 2025 m. birželio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymas Nr. XV-283 (toliau – SĮĮ). Vadovaujantis SĮĮ nuostatomis, pareiga mokėti saugumo įnašą atsiras Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau − DĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems draudikams. Saugumo įnašas, kuriam taikomas 10 proc. tarifas, bus mokamas nuo draudimo įmokų pagal ne gyvybės draudimo sutartis, jeigu Lietuva yra valstybė, kurioje yra draudimo rizika.
Plačiau šiuo klausimu Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) skelbtame informaciniame pranešime: Informacinis pranešimas dėl „Saugumo įnašo įstatymo“. VMI skelbiami DUK.
Trumpos Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos pirkimų vykdytojams dėl priimto SSĮ:
1. Jeigu pirkimas dar nepradėtas – rekomenduojame pirkimo sutarties projekte nusimatyti kainos / įkainių peržiūrą dėl 10 proc. saugumo įnašo mokesčio tarifo ar dėl kitų mokesčių (ne PVM), lemiančių paslaugos kainos / įkainių pokytį, įvedimo ar pasikeitimo.
2. Jeigu sutartis pasirašyta ir yra nustatytos su saugumo įnašu susijusios kainos / įkainių peržiūros sąlygos ir tvarka – sutartis (kaina, įkainiai) keičiama joje nustatytomis sąlygomis.
3. Jeigu sutartis pasirašyta ir joje nėra nustatyta kainos / įkainių peržiūra – gali būti svarstomas sutarties pakeitimas, numatant kainos peržiūros sąlygas ir taisykles (arba keičiant esamas), jeigu egzistuoja visos VPĮ 89 straipsnyje (PĮ 97 straipsnyje) nustatytos aplinkybės.
3-ąjį atvejį VPT specialistai komentuoja plačiau:
VPĮ 89 straipsnio (PĮ 97 straipsnio) 1 dalies 3 punktas numato, jog sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti keičiama, „kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija[1] negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos:
a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio;
b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo“.
Taigi, dėl tokių aplinkybių, kurių nei pirkimo vykdytojas skelbdamas pirkimą, nei tiekėjas teikdamas pasiūlymą negalėjo numatyti bei prisiimti protingos rizikos, galima būtų atlikti sudarytos sutarties pakeitimą, nustatant (ar pakeičiant nustatytas) kainos peržiūros taisykles, jeigu egzistuoja visos VPĮ 89 straipsnio (PĮ 97 straipsnio) 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos ir jei sutarties keitimą atliekančios šalys gali tai pagrįsti. Nustatomos naujos ar keičiamos nustatytos kainos / įkainių peržiūros sąlygos ir taisyklės privalo užtikrinti sutarties šalių pusiausvyrą, t. y. numatyti ne tik kainos didinimą, bet ir kainos mažinimą, šiam mokesčiui sumažėjus.
Norint atlikti tokį sutarties keitimą vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio (PĮ 97 straipsnio) 1 dalies 3 punkto nuostatomis dėl naujo 10 proc. saugumo įnašo mokesčio tarifo, turi būti įvertinta (pakeitimą inicijuojanti šalis privalo įrodyti, antroji šalis – įsitikinti):
- Kokios aplinkybės egzistavo pirkimo pradžios ir (ar) pasiūlymų pateikimo, ir (ar) sutarties sudarymo metu?
- Ar aplinkybės, darančios įtaką kainai, atsiranda arba tampa žinomos tik po sutarties sudarymo?
- Ar tų aplinkybių sutarties šalys sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti?
- Ar tiekėjas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos?
Esant VPĮ 89 straipsnio (PĮ 97 straipsnio) 1 dalies 3 punkte nustatytoms aplinkybėms, viena sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti ir nustatyti kainos peržiūros taisykles dėl naujo mokesčio atsiradimo. Pažymėtina, kad šis prašymas turi būti pagrįstas argumentais. Todėl, pavyzdžiui, jei pirkimas skelbiamas po SĮĮ priėmimo ir pirkimo dokumentuose nėra nuostatų dėl nurodytos kainos peržiūros, tiekėjai pastabų tokiems pirkimo dokumentams neteikia ir, įvykdžius pirkimą, pasirašoma viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, manytina, pagrindo vėliau keisti sutarties kainą dėl nenumatytų aplinkybių nėra. Tuo tarpu, jei pirkimo sutartis yra sudaryta, pvz., 2024 m. ir 2026 m. atliekamas jos keitimas ar pratęsimas, kurį atliekant, vadovaujantis SĮĮ, taikytinas ir saugumo įnašo mokestis, manytina, kad nenumatytas aplinkybes sutarties šalys galėtų pasigrįsti, jei neturėjo informacijos apie tokį būsimą reglamentavimo pasikeitimą ir negalėjo prisiimti su šiuo pakeitimu susijusios rizikos.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog sutarties šalims nesusitariant dėl kainos perskaičiavimo sąlygų įtraukimo abi sutarties šalys turi teisę į ginčo sprendimą teismine tvarka.
Primename, kad VPT teikia konsultacijas tik bendraisiais sutarčių keitimo klausimais, tačiau konsultacijos dėl konkrečios sutarties keitimo nėra teikiamos.
VPT atkreipia dėmesį, kad teikia nuomonę pagal konsultacijos, metodinės pagalbos suteikimo ar nuomonės išsakymo dieną galiojančius teisės aktus ir nuomonė gali keistis priklausomai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, VMI, Lietuvos banko bei kitų kompetentingų institucijų priimtų teisės aktų ar sprendimų.
[1] arba perkantysis subjektas.
Atnaujinimo data: 2025-10-20
Taip pat skaitykite:
UAB „Kauno vandenys“ pirkimų valdysenos tikrinimas: išvados ir rekomendacijos
EK naujienlaiškio „The Public Procurement Gazette“ 33-asis numeris