Aktuali Teismo nutartis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT arba kasacinis teismas) išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eirta“ kasacinį skundą (atsakovė – VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė) 2024 m. sausio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 (toliau – Nutartis), kurioje sprendė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija bei tokio pripažinimo teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo.
Kasacinis teismas Nutartyje, be kita ko, priminė ankstesnėje praktikoje išvystytą gana plačią tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos prasmę ir taikymo sritį: „Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (LAT 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktas)“.
Komentuojamoje Nutartyje dėl:
- objektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento LAT pažymėjo, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo, kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys;
- subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento kasacinis teismas išaiškino, kad, nenustačius sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, informacija neturėtų būti pripažinta melaginga.
Kasacinis teismas Nutartyje taip pat pasisakė dėl situacijų, kuomet, siekiant pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, yra teikiama daugiau duomenų, negu yra reikalaujama pateikti pagal pirkimo sąlygas, padarinių: „Jeigu pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti konkrečios vertės patirties atliekant konkrečius darbus, tiekėjas ir turi pateikti tik tokius duomenis atitinkančią informaciją. Informacijos, neatitinkančios reikalaujamos patirties, nurodymas pagrindžiant atitiktį konkrečiam kvalifikacijos reikalavimui, minėta, gali būti įvertintas kaip siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją“.
Nutartyje pažymėta, kad ta aplinkybė, jog tiekėjas pateikė melagingą informaciją pirkime, savaime nepagrindžia jo nepatikimumo, pateisinančio pašalinimą iš pirkimo, todėl, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visų pirma nustatomas melagingos informacijos (ne)pateikimo faktas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme; ir antra, jei informacija kvalifikuojama kaip tokia, pirkimą vykdanti perkančioji organizacija vertina, ar griežčiausia viešųjų pirkimų procese taikoma sankcija – tiekėjo pašalinimas iš viešojo pirkimo atmetant jo pasiūlymą – tuo konkrečiu atveju būtų proporcinga tiekėjo padarytam pažeidimui pateikiant klaidinančius duomenis pirkime.
Taigi, LAT konstatavo, kad sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų negali būti priimtas automatiškai, neatlikus proporcingumo vertinimo. Tai reiškia, jog perkančioji organizacija, kiekvienu atveju vertindama faktinius tame konkrečiame pirkime susiklosčiusios situacijos duomenis, turi nustatyti, ar konkrečiu atveju tiekėjo elgesys pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją sukėlė realių bei pagrįstų abejonių dėl tiekėjo patikimumo, ar pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.
Dėl VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatų, reglamentuojančių vadinamąjį tiekėjo reabilitacijos, arba „apsivalymo“ institutą, kasacinis teismas Nutartyje išaiškino, jog, jeigu viešojo pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 8 dalimi, nusprendžia, kad tiekėjo pašalinimas yra proporcingas, ir priima sprendimą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, toks tiekėjas galėtų bandyti įrodyti savo patikimumo atkūrimą remdamasis VPĮ 46 straipsnio 10 dalimi, tačiau ne tame pačiame, o tik kitame pirkime.
Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę nuorodą: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=8889d82e-2cad-42c7-8363-ba245642a475
Atnaujinimo data: 2024-01-23
Taip pat skaitykite:
Kviečiame naudotis pavyzdine žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartimi
Dažniausiai daromos klaidos pildant skelbimus apie pirkimą naujoje CVP IS