Aktuali Teismo nutartis
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas byloje C-28/232024-10-17 NFŠ, a. s.prieš Slovakijos Respubliką, Slovakijos Respublikos švietimo, mokslo, mokslo tyrimų ir sporto ministeriją.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti:
1. Ar ministerijos (valstybės) ir neskelbiant konkurso atrinkto privatinės teisės subjekto sudaryta dotacijos sutartis ir preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra „viešojo darbų pirkimo sutartis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 <...> 1 straipsnio 2 dalies b punktą (Direktyvos 2014/24 <...> 2 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktį), jei dotacijos sutartis yra Europos Komisijos patvirtinta valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, dotacijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dalykas yra valstybės įsipareigojimas skirti dotaciją ir privatinės teisės subjekto įsipareigojimas pastatyti statinį ministerijos nustatytomis sąlygomis ir leisti sporto organizacijai naudotis šio statinio dalimi, o preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dalykas yra privatinės teisės subjektui suteikta vienašalė galimybė, pasireiškianti valstybės įsipareigojimu išpirkti pastatytą statinį, ir šios sutartys sudaro tarpusavyje susijusių ministerijos ir privatinės teisės subjekto įsipareigojimų sistemą laiko ir materialiniu požiūriais?
2. Ar pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies b punktą (Direktyvos 2014/24 2 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktį) draudžiama valstybės narės nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią teisės aktas, kuris savo turiniu ar tikslu prieštarauja įstatymui arba kuriuo siekiama apeiti įstatymą, arba kuris prieštarauja geriems papročiams, yra absoliučiai (t. y. nuo pat pradžių – ex tunc) negaliojantis, jei šis įstatymo pažeidimas laikomas esminiu viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimu?
3. Ar pagal Direktyvos 89/665 <...> 2d straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį draudžiama valstybės narės nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią teisės aktas, kuris savo turiniu ar tikslu prieštarauja įstatymui arba kuriuo siekiama apeiti įstatymą, arba kuris prieštarauja geriems papročiams, yra absoliučiai (t. y. nuo pat pradžių – ex tunc) negaliojantis, jei šis įstatymo pažeidimas laikomas esminiu viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimu (apėjimu), kaip pagrindinės bylos atveju?
4. Ar Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies b punktą (Direktyvos 2014/24 2 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktį) reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas draudžiama ex tunc preziumuoti, jog preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, sukėlė teisinių pasekmių?
ESTT, atsakydamas į pirmąjį prejudicinį klausimą, ar byloje nagrinėjamais bruožais pasižyminti sutarčių visuma laikytina „viešojo pirkimo sutartimi“, „viešojo darbų pirkimo sutartimi“, kaip šias sąvokas įtvirtina Direktyva 2004/18/EB, pažymėjo, kad reikia įsitikinti:
1) ar sutartys sudarytos tarp ūkio subjekto ir perkančiosios organizacijos,
2) ar tokia sutarčių visuma yra laikoma atlygintine sutartimi,
3) ar šios sutarties dalykas yra perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus atitinkančio darbo realizavimas, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies b punktą.
ESTT atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje sutartis raštu sudarė perkančioji organizacija ir privatus ūkio subjektas, šios sutartys (dotacijos, preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis) yra susijusios materialiniu požiūriu, nes abi buvo sudarytos siekiant įgyvendinti Slovakijos nacionalinio futbolo stadiono statybų projektą, ir laiko požiūriu. Pastarąjį ryšį patvirtina Europos Komisijos Sprendimas, kuriame patvirtinta, kad dotacija ir preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba ir nurodyta, kad šio stadiono statyba prasidėjo ne tuomet, kai pasirašyta dotacijos sutartis, o tuomet, kai buvo pasirašytas dotacijos sutarties papildymas ir preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis.
Byloje nagrinėjama sutarčių visuma yra atlygintinė, nes joje įtvirtinti abipusiai šalių įsipareigojimai, šiame kontekste ESTT atkreipė dėmesį, kad tuomet, kai sutartyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkti, o jos kontrahentui nenustatyta pareigos parduoti, tokios pareigos nebuvimo nebūtinai pakaks, norint paneigti abipusiai įpareigojamąjį sutarties pobūdį, o kartu ir viešojo pirkimo sutarties buvimą, nes tokią išvadą galima daryti tik išanalizavus visus svarbius elementus (paliekama įvertinti prašymą pateikusiam teismui). ESTT vertinimu, perkančiosios organizacijos ekonominis suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad sutartyje įtvirtinta ūkio subjekto pareiga prieš perleidžiant stadioną tretiesiems asmenims gauti raštišką perkančiosios organizacijos sutikimą, taip pat perkančiosios organizacijos pareiga ūkio subjekto reikalavimu išpirkti stadioną, vadinasi, ekonominę vertę sukuria perkančiosios organizacijos pirmumo teisė įsigyti darbo rezultatą, galimybė perleisti jį ateityje, ekonominis suinteresuotumas pasireiškia finansavimu, taip pat tuo, kad įsipareigodama išpirkti darbo rezultatą, perkančioji organizacija prisiėmė ūkio subjekto ekonominės nesėkmės riziką.
Be to, ESTT priminė, kad norint pripažinti sutartį „viešojo darbų pirkimo sutartimi“, kurios dalykas yra darbo realizavimas, šis darbas turi būti realizuotas laikantis perkančiosios organizacijos nurodytų poreikių, o tam naudojamos priemonės neturi reikšmės. Šioje byloje, ESTT pažymėjo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar perkančiosios organizacijos nurodyti kriterijai, kurių privalėjo laikytis ūkio subjektas galėtų leisti konstatuoti Slovakijos valstybės lemiamą įtaką stadiono architektūrinei struktūrai, pavyzdžiui, nurodytose taisyklėse būtų įtvirtinti reikalavimai dėl žaidimo aikštės matmenų, stadione galinčių tilpti žiūrovų skaičiaus, automobilių parkavimo vietų skaičiaus ir pan.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinėje byloje nagrinėjamais bruožais pasižyminti sutarčių visuma, ESTT vertinimu, laikytina „viešojo darbų pirkimo sutartimi“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 2 dalies b punktą.
Atsakydamas į antrąjį-ketvirtąjį prejudicinius klausimus, ESTT priminė savo teismų praktiką, pagal kurią buvo konstatavęs, kad Direktyvos 89/665/EEB nuostatomis yra siekiama apsaugoti ūkio subjektus nuo perkančiosios organizacijos savivalės, taigi ši direktyva susijusi tik su peržiūra, kurią inicijuoja ūkio subjektai, kurie yra/buvo suinteresuoti sudaryti konkrečią sutartį ir kuriems dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta ar gali būti padaryta žala; vadinasi šia direktyva nėra siekiama nustatyti peržiūros procedūrų ar teisių gynimo priemonių, kuriomis galėtų naudotis perkančiosios organizacijos. Taigi šios bylos kontekste ESTT konstatavo, kad perkančiosios organizacijos pareikštas sutarties negaliojimu grindžiamas prieštaravimas nepatenka į Direktyvos 89/665/EEB taikymo sritį.
Vis dėl to, kaip pažymėjo ESTT, Direktyvos 2014/24/ES 83 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jomis valstybėms narėms nenurodoma ir nedraudžiama priimti teisės aktų, pagal kuriuos priežiūros institucija, remdamasi Sąjungos finansinių interesų apsaugos motyvais, gali ex officio inicijuoti peržiūros procedūrą tam, kad patikrintų, ar buvo padaryta viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimų, be to, šios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas valstybėms narėms nenurodoma ir nedraudžiama priimti nacionalinės teisės aktų, numatančių perkančiosios organizacijos galimybę, nagrinėjant ginčą dėl sutarties, pareikšti absoliučiu negaliojimu ex tunc grindžiamą prieštaravimą, remiantis viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimu.
Teisingumo Teismas konstatavo:
1. Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip:
pagal šią nuostatą „viešojo darbų pirkimo sutartimi“ laikytina valstybę narę su ūkio subjektu siejanti sutarčių visuma, apimanti siekiant pastatyti futbolo stadioną sudarytą dotacijos sutartį ir preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kai ši visuma sukuria valstybės narės ir ūkio subjekto tarpusavio įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą pastatyti šį stadioną laikantis nurodytos valstybės narės nustatytų sąlygų ir nurodyto ūkio subjekto naudai numatytą vienašalę galimybę, pasireiškiančią valstybės įsipareigojimu išpirkti pastatytą stadioną, taip pat pagal ją šiam ūkio subjektui suteikiama valstybės pagalba, kurią Europos Komisija pripažino suderinama su vidaus rinka.
2. Direktyva 89/665/EEB ir Direktyva 2014/24/ES turi būti aiškinamos taip:
pagal jas, nagrinėjant perkančiosios organizacijos pareikštą negaliojimu grindžiamą prieštaravimą, nedraudžiama taikyti nacionalinės teisės aktų, numatančių, kad sutartis, sudaryta pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, yra absoliučiai negaliojanti ex tunc, su sąlyga, kad, kalbant apie į Direktyvos 2014/24/ES materialinę taikymo sritį patenkantį viešąjį pirkimą, tokį negaliojimą numatantys teisės aktai atitinka Sąjungos teisę, įskaitant jos bendruosius principus.
Atnaujinimo data: 2024-10-24
Taip pat skaitykite:
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai
Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus