Aktuali Teismo nutartis ir EK nuomonė dėl tiekėjų iš trečiųjų šalių dalyvavimo pirkimuose
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2025 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje C‑266/22 Quingdao, susijusį su ekonominės veiklos vykdytojų iš trečiųjų šalių dalyvavimu ES viešuosiuose pirkimuose.
Byla kilo iš ginčo tarp konsorciumo, kurio vieno iš narių registruota buveinė yra Kinijoje, ir Rumunijos perkančiosios organizacijos dėl pastarosios sprendimo atmesti šio konsorciumo pasiūlymą vykdant viešojo pirkimo procedūrą. Perkančiosios organizacijos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo, kad dar nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, įsigaliojo nacionalinis teisės aktas, kuriuo, įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 25 straipsnį, buvo patikslinta ekonominės veiklos vykdytojo sąvoka, į kurios apimtį nepatenka ekonominės veiklos vykdytojai iš trečiųjų šalių, nesudariusių su Europos Sąjunga tarptautinio susitarimo. Vadovaujantis naujuoju reguliavimu, konsorciumas, kurio vieno iš narių buveinė registruota Kinijoje, nebeatitiko šios sąvokos, nes Kinija nėra sudariusi su ES tarptautinio susitarimo, užtikrinančio lygias ir abipuses galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl šio konsorciumo pasiūlymas buvo atmestas.
ESTT nagrinėjo prejudicinius klausimus, kuriais iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai, taip pat Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 1 dalis, siejama su 2 straipsnio 1 dalies 13 punktu ir 49 straipsniu, turi būti aiškinami kaip draudžiantys iš valstybėje narėje rengiamos viešojo pirkimo procedūros pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš trečiosios šalies, nesudariusios su ES šios direktyvos 25 straipsnyje nurodyto tarptautinio susitarimo, remiantis nacionalinės teisės aktu, įsigaliojusiu jau paskelbus skelbimą apie pirkimą, bet prieš šiam ekonominės veiklos vykdytojui pateikiant savo pasiūlymą.
Pirmiausia ESTT priminė ankstesnę jurisprudenciją (žr. 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Kolin Inşaat Turizm Sanayi ve Ticaret, C‑652/22), kurioje yra konstatavęs, kad:
Trečiųjų šalių, kurios su ES nėra sudariusios tarpautinių susitarimų pagal Direktyvos 2014/24/ES 25 straipsnį, ekonominės veiklos vykdytojams teisė dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose pagal šią direktyvą nėra užtikrinama, tai reiškia, kad tokie ekonominės veiklos vykdytojai gali būti pašalinti iš pirkimų procedūrų arba jiems gali būti leista jose dalyvauti neleidžiant remtis šia direktyva ir reikalauti vertinti jų pasiūlymus lygiai taip pat, kaip vertinami dalyvių iš ES valstybių narių ir trečiųjų šalių, turinčių tarptautinius susitarimus su ES, pateikti pasiūlymai.
– Bet koks visuotinai taikomas teisės aktas, kuris nustato tvarką dėl tokių ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, jų pašalinimo ar pasiūlymų vertinimo, gali būti priimamas tik ES institucijų, nes ši sritis priklauso išimtinei ES kompetencijai pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, o valstybės narės gali nacionaliniais teisės aktais atitinkamą tvarką nustatyti tik tuo atveju, jeigu jos yra įgaliotos ES arba įgyvendina ES teisės aktus.
– Nesant ES priimtų teisės aktų, pirkimo vykdytojas kiekvienu konkrečiu atveju turi savarankiškai spręsti, ar leisti dalyvauti trečiosios šalies, kuri nėra su ES sudariusi tarptautinio susitarimo, ekonominės veiklos vykdytojams ir, jei nusprendžia leisti jiems dalyvauti, nusprendžia, jeigu reikia, dėl galimų pasiūlymų vertinimo koregavimo sąlygų.
– Pirkimo vykdytojas konkretaus viešojo pirkimo dokumentuose gali nustatyti pasiūlymų vertinimo sąlygas, objektyviai atspindinčias teisinės padėties skirtumus tarp ekonominės veiklos vykdytojų iš ES, trečiųjų šalių, sudariusių tarptautinius susitarimus, ir tų, kurios tokių susitarimų neturi. Tokios sąlygos turi atitikti bendruosius principus, įskaitant teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugą, tačiau skundai dėl jų taikymo nagrinėjami tik nacionalinės, o ne ES teisės pagrindu.
Šios bylos kontekste ESTT konstatavo, kad šiuo metu nėra ES teisės aktų, kurie įpareigotų leisti arba draustų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ekonominės veiklos vykdytojams iš trečiųjų šalių, neturinčių su ES sudaryto tarptautinio susitarimo, kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES 25 straipsnyje. Valstybės narės, neturėdamos atitinkamų įgaliojimų iš ES, negali priimti nacionalinių teisės aktų, kuriais būtų draudžiamas tokių subjektų dalyvavimas. Vadinasi, Rumunijos nacionalinis teisinis reguliavimas, įpareigojantis perkančiąją organizaciją pašalinti konsorciumą, negali būti taikomas, nes Rumunija nebuvo įgaliota nustatyti tokios nuostatos nacionalinėje teisėje. Tokiu atveju, perkančioji organizacija pati turėjo nuspręsti, leisti ar neleisti dalyvauti viešajame pirkime konsorciumui, kurio vieno iš narių registruota buveinė yra Kinijoje. ESTT taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju teisiškai nereikšminga yra tai, kad nacionalinis teisės aktas įsigaliojo po viešojo pirkimo paskelbimo, bet iki pasiūlymo pateikimo.
Europos Komisija paskelbė neoficialius paaiškinimus po naujausių ESTT sprendimų bylose Kolin ir Quingdao
Atsižvelgiant į ESTT sprendimus 2024 m. spalio 22 d. byloje C‑652/22 Kolin ir 2025 m. kovo 13 d. byloje C-266/22 Quingdao, viešųjų pirkimų srityje kilo nemažai klausimų dėl ekonominės veiklos vykdytojų iš trečiųjų šalių, nesudariusių su ES tarptautinių susitarimų, užtikrinančių lygias ir abipuses galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dalyvavimo ES viešuosiuose pirkimuose. Reaguodama į šiuos klausimus, Europos Komisija parengė neoficialų dokumentą, kuriame pateikiami atsakymai į dažniausiai kylančius praktinius klausimus. Kviečiame susipažinti: https://vpt.lrv.lt/public/canonical/1749640858/19479/Kolin-QA-final-clean_rev1_LT.pdf.
Atnaujinimo data: 2025-06-12
Taip pat skaitykite:
Apie centrinių perkančiųjų organizacijų veiklą: tarp pažangos ir iššūkių
Kviečiame skaityti Darniųjų pirkimų naujienlaiškį Nr. 6
Mažiau administracinės naštos tiekėjams: ką įsipareigojo Tarnyba?