Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2025 m.

2025 m. birželio 19 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 19 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, kurioje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarties vienašalį nutraukimą perkančiosios organizacijos iniciatyva nesant pažeidimo, taip pat kitais sutarčių kvalifikavimo, įrodymų vertinimo klausimais.

Ieškovė (tiekėja) ieškiniais kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės (perkančiosios organizacijos) skolą, pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir įpareigojimo atsakovę  vykdyti sutartį.

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutarties šalys turi teisę susitarti ir viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti nuostatą, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, nesant sutarties sąlygų pažeidimo. Teismas nurodė, kad, pagal sutarties sąlygas, vienašalis sutarties nutraukimas užsakovo (atsakovės) iniciatyva nėra siejamas su jokiomis kitomis, išskyrus įspėjimą nustatytu terminu, papildomomis sąlygomis. Tokia sutarties sąlyga savo esme yra tiesiogiai perkelta iš Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalies, kuri įtvirtina paslaugos gavėjo absoliučią teisę bet kada ir besąlygiškai nutraukti paslaugų pirkimą.

Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismui ir konstatavo, kad įstatymo normos neriboja galimybės viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti nuostatą, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nesant sutarties sąlygų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog tiek pirkimo sąlygos, tiek sutarties projektas buvo išviešinti visiems tiekėjams tam, kad jie galėtų pateikti atsakovės poreikius atitinkančius pasiūlymus, o atsakovė įsigytų reikalingas paslaugas. Ieškovė buvo susipažinusi su pirkimo dokumentais, t. y. galėjo ir turėjo žinoti apie sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, kreipėsi į atsakovę dėl neaiškių pirkimo sąlygų ar buvo pateikusi pretenziją dėl jų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog byloje keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos teisės vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį joje nustatyta tvarka nesant sutarties pažeidimo ir tokio nutraukimo teisėtumo.

Kasacinis teismas nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama perkančiųjų organizacijų teisė įstatymų nustatyta tvarka viešojo pirkimo sutartyse įtvirtinti vienašalio jų nutraukimo nesant sutarties pažeidimo pagrindą. Kasacinis teismas pabrėžė, kad tokia sąlyga aiškintina kaip leidžianti nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai nereikėtų ne tik sutarties šalies, bet ir kitų tiekėjų paslaugų. Kitoks sutarties aiškinimas, t. y. kad tokia sutarties sąlyga leidžia nutraukti sutartį, kai to konkretaus tiekėjo paslaugos tampa nereikalingos, nes sudaryta nauja sutartis dėl tų pačių paslaugų su kitu tiekėju, reikštų, kad perkančioji organizacija gali skelbti konkursus dėl to paties pirkimo objekto tol, kol pirkimą laimi jai priimtinas tiekėjas, ir tai akivaizdžiai prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) įtvirtintam skaidrumo principui ir pirkimo tikslui.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad, viena vertus, VPĮ nuostatos neriboja galimybės viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti kitus, nei VPĮ ar CK nustatyti, vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus, nedraudžia į pirkimo sutartį įtraukti sąlygos dėl vienašalio sutarties nutraukimo nesant pažeidimo; kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo pirkimo sutarties nutraukimo teisėtumą, turi būti vertinama, ar jis atitinka VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus ir tikslus. Viešojo pirkimo sutarties vienašalio nutraukimo nesant sutarties pažeidimo sąlyga ir jos taikymas (sutarties nutraukimas) turi būti vertinami ir aiškinami ne tik sąžiningumo principo aspektu, bet ir atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, mutatis mutandis taikant bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles.

Su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite susipažinti čia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2025 m. spalio 16 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2025, kurioje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo, nesančio viešojo pirkimo sutarties šalimi, teisę ginčyti šią sutartį dėl pažeidimų, padarytų po sutarties sudarymo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė (tiekėja) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis atsakovės (perkančiosios organizacijos) ir trečiųjų asmenų sudarytas viešojo pirkimo sutartis, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovę bei trečiuosius asmenis į padėtį, buvusią iki sutarčių sudarymo. Ieškovės teigimu, trečiųjų asmenų atlikti sutarčių pažeidimai laikytini esminiais, o perkančioji organizacija privalėjo vienašališkai nutraukti sutartis dėl trečiųjų asmenų padarytų esminių sutarčių pažeidimų ir įtraukti juos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Kauno apygardos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad CK 6.227 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Teismas pažymėjo, kad tiekėjams įstatymas nesuteikia teisės kontroliuoti tarp laimėjusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Be to, tokiu būdu yra įgyvendinamas sutarties uždarumo principas, be kita ko, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.

Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismui ir sprendimą paliko nepakeistą iš esmės.

LAT nurodė, jog šioje nutartyje pasisakys dviem klausimais: dėl antroje nustatytos pasiūlymų eilės vietoje likusio ir viešojo pirkimo nelaimėjusio tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti sutartis, remiantis įrodinėjamais perkančiosios organizacijos atliktais esminiais sutarčių pakeitimais, neatitinkančiais Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatų; taip pat dėl viešojo pirkimo nelaimėjusio tiekėjo teisės ginčyti sutartis dėl trečiųjų asmenų atlikto esminio sutarčių pažeidimo. 

Pasisakydamas dėl viešojo pirkimo nelaimėjusio tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sutartį dėl perkančiosios organizacijos atliktų esminių sutarties pakeitimų, kasacinis teismas nurodė, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Jau sudarytų ir vykdomų viešųjų pirkimų sutarčių pakeitimais gali būti šiurkščiai pažeidžiami kitų tiekėjų interesai, taip pat viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principai, todėl kiekvienam suinteresuotam tiekėjui turi būti suteikiama teisė pareikšti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kuriais pradinės sutarties vykdymo sąlygos pakeičiamos taip, kad tai lemia iš esmės naujos sutarties sudarymą.

LAT priminė, jog tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas.

Dėl pirmojo locus standi (teisė kreiptis į teismą) elemento – tiekėjo intereso sudaryti sutartį – teismai privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas sudaryti skundžiamą viešojo pirkimo sutartį, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

Pasisakant dėl antrojo elemento, LAT pažymėjo, kad ESTT yra nurodęs, jog valstybės narės neprivalo suteikti peržiūros procedūrų visiems asmenims, norintiems sudaryti viešojo pirkimo sutartį, bet jos gali numatyti reikalavimą, kad atitinkamam asmeniui dėl jo nurodomo pažeidimo būtų padaryta žala ar būtų kilusi tokios žalos rizika.

Kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad ieškovė turi interesą sudaryti sutartis, dėl kurių nuginčijimo ji kreipėsi į teismą, kadangi ji dalyvavo šių sutarčių sudarymo procedūroje ir pirkime užėmė antrą vietą ir konstatavo, kad ieškovė atitiko suinteresuotumo sąlygas, jai pripažįstama teisė pareikšti ieškinį dėl sutarčių (jų pakeitimų) pripažinimo negaliojančiomis tam, kad būtų nustatyta, ar buvo atlikti neteisėti sutarčių pakeitimai, ar jie yra esminiai ir galėjo lemti iš esmės naujos pirkimo sutarties sudarymą.

Kasacinis teismas nurodė, jog platus perkančiosios organizacijos sprendimo, galinčio būti teisminės patikros objektu pagal Direktyvą 89/665, sampratos aiškinimas suponuoja, kad teisminė apsauga galioja ir tokiems perkančiosios organizacijos sprendimams, kuriais faktiškai iš esmės nusprendžiama netaikyti oficialios viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros. Be to, ESTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai, priimti po pirkimo procedūrų pabaigos ir pirkimo sutarties sudarymo, taip pat gali būti peržiūros objektu, būtent tokie sprendimai, kuriais jau sudaryta pirkimo sutartis pakeičiama taip, kad tie pakeitimai reiškia iš esmės naujos sutarties sudarymą. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija nurodė nesutinkanti su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad ieškovė nepagrįstai kelia ginčą dėl sutarčių galiojimo, jau pasibaigus jų sudarymo procedūrai, ir remiasi ne procedūriniais sutarčių sudarymo pažeidimais.

Pasisakydamas dėl ieškovės teisės ginčyti viešojo pirkimo sutartį dėl netinkamo jos vykdymo, LAT nurodė, jog sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutarties uždarumo principo turinys ir veikimo ribos skirtingose teisės sistemose ar valstybėse gali būti skirtingi ir priklauso nuo nacionalinėje teisėje įtvirtinto reguliavimo. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms.

Ieškovė teigė, kad tretieji asmenys padarė neleistinus esminius sutarčių vykdymo pažeidimus dėl pristatymo terminų nesilaikymo, dėl ko perkančioji organizacija (atsakovė) turėjo nutraukti sutartis, tačiau nepagrįstai to nepadarė.

LAT pažymėjo, kad, pagal VPĮ 90 straipsnį, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas, pažeidžiant šio įstatymo 89 straipsnį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai nutraukti sutartį (VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų vienašališko sutarties nutraukimo perkančiosios organizacijos iniciatyva pagrindų vertinimas ir taikymas (sutarties nutraukimas) – perkančiosios organizacijos pareiga, kurios vykdymo kontrolė nėra suteikta suinteresuotiems tiekėjams.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, LAT civilinių bylų teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors ieškovė ir dalyvavo pirkime, tačiau, suteikus jai teisę kontroliuoti teisėtai sudarytos sutarties vykdymą, reikalaujant jos pakeitimo, modifikavimo, nutraukimo, sankcijų taikymo ar reiškiant kitus su jos vykdymu ar pasibaigimu susijusius reikalavimus, vien dėl to, kad ji dalyvavo prieš tai vykusiose viešojo pirkimo procedūrose ar galėtų potencialiai dalyvauti būsimose procedūrose, susidarytų netoleruotina situacija, kai visi tiekėjai, nelaimėję viešųjų pirkimų, galėtų kvestionuoti tinkamą viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas nei su bendruoju sutarčių uždarumo principu, bendraisiais teisingumo ir sąžiningumo imperatyvais, nei su stabilių teisinių santykių vykdant viešųjų pirkimų sutartis užtikrinimu.

Su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite susipažinti čia.

2025 m. gruodžio 4 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2025 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, kurioje pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymą, viešąjį pirkimą vykdant konkurencinio dialogo būdu, taip pat tiekėjų pasiūlymų vertinimą pagal tokius kriterijus, aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė BĮ Lietuvos kalėjimų tarnyba konkurencinio dialogo būdu vykdė viešąjį pirkimą „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygose nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus – energinis efektyvumas P2: vertinami mažiausi pasiūlyti suvartoti iš centralizuotų tinklų per metus perkamos energijos kiekiai ir siekiama kuo labiau sumažinti energijos, gaunamos iš centralizuotų tinklų, naudojimą.

Ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlymui buvo skirta 0 balų pagal P2 kriterijų, kadangi atsakovė suabejojo ieškovės pasiūlymo realumu. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta vertinti tik metinį elektros energijos poreikį, o atsakovė pareikalavo detalizuoti, kaip kiekvieną mėnesį bus užtikrinamas bendras pastatų šildymo, vėdinimo ir vėsinimo šiluminės energijos poreikis bei bendras objekto elektros energijos poreikis. Iš esmės ginčas kilo dėl to, ar atsakovė, norėdama įsitikinti ieškovės pasiūlymo realumu, galėjo paprašyti pateikti papildomus duomenis, net ir neaprašytus Pirkimo dokumentuose (t. y. pagal Pirkimo sąlygas buvo prašoma nurodyti metinį energijos kiekį, tačiau atsakovė paprašė ieškovės pateikti energijos kiekio skaičiavimus mėnesiais).

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė ir ieškovei suteiktas 0 balų įvertinimas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ,,Energinis efektyvumas P2“, ir sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Klaipėdos apygardos teismas ieškinį atmetė nusprendęs, kad atsakovės prašymas pateikti patikslintus skaičiavimus, išskaidant metinius šilumos ir elektros energijos kiekius pagal mėnesius, yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad bendrai spalio – kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins reikalingos elektros energijos, o balandžio – rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras elektros energijos perteklių, nes jo nebus kur panaudoti, todėl elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų, nebus 0 kWh, kaip deklaravo ieškovė, ir reikės įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą: nutraukė pirkimą, pripažino neteisėtais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką. Kolegija vertino, kad atsakovės  prašymai paaiškinti (patvirtinti, patikslinti) skaičiavimus buvo pernelyg bendro pobūdžio ir abstraktūs, o nesant parengto techninio projekto ir tikslių inžinerinių – technologinių skaičiavimų, kurie parengiami sutarties vykdymo metu, nėra galimybės nustatyti tikslaus objekto elektros ir šilumos energijos poreikio, taip pat to, kiek elektros energijos per vienerius metus pagamins konkreti saulės elektrinė, atitinkamai ir šiluminės bei elektros energijos kiekių, perkamų pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, poreikių.

Kolegija nurodė, jog neaišku, koks ekonominio naudingumo balas suteikiamas tiekėjo pasiūlymui, kai tiekėjo pasiūlymas yra techniškai pagrįstas iš dalies ir turi tam tikrą, nors ir mažesnę, nei deklaravo tiekėjas, ekonominę naudą perkančiajai organizacijai. Pirkimo sąlygose nustatytas ginčo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus P2 ir jo vertinimo tvarka buvo pripažinti neatitinkančiais skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, nepagrįsti ekonomine nauda, todėl pripažinti neteisėtais, dėl ko pirkimo procedūros buvo nutrauktos.

Kasacinis teismas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Dėl viešojo pirkimo, vykdomo konkurencinio dialogo būdu, ypatumų: kasacinis teismas nurodė, jog nors perkančiosios organizacijos ir turi pakankamai plačią veiksmų laisvę, tačiau privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo vykdant konkurencinį dialogą: LAT priminė, jog perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) yra laisvos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, tačiau šie kriterijai turi nepažeisti vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančio skaidrumo įpareigojimo, neriboti konkurencijos, būti susiję su perkamu objektu, aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, realiai patikrinami, perkančiajam subjektui nesuteikti besąlyginio pasirinkimo laisvės.

Dėl atsakovės nustatyto ginčo kriterijaus P2 vertinimo: LAT pripažino, kad atsakovė turėjo teisę kreiptis į ieškovę, prašydama paaiškinti pasiūlymą, pateikti papildomus duomenis, kurie pagrįstų pasiūlymo realumą, kadangi ieškovės pasiūlymas iš esmės reiškė, kad energija iš centralizuotų tinklų nebus įsigyjama, o siūlomo sprendinio – saulės elektrinės – generuojamas energijos kiekis priklauso nuo sezoniškumo (atskirais mėnesiais yra skirtingas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad buvo taikytas naujas (pirkimo sąlygose neatskleistas) vertinimo kriterijus.

Dėl bylos procesinės baigties: LAT panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodant, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, teismas turės įvertinti, ar ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus, ar atsakovė tinkamai atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą ir pagrįstai už kriterijų P2 skyrė 0 balų, taip pat pagal poreikį turės spręsti dėl ekspertizės skyrimo. 

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti čia. 

2025 m. gruodžio 11 d.  

Nr. e3K-3-193-378/2025

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą viešojo pirkimo sąlygose, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. 

Atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“.  

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais perkančioji organizacija nustatė: (1) „tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba 10 TV / mL. (T1)“; (2) „medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“; (3) „galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“; (4) „kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“. 

Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtais atsakovės nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1, T2, T3, T4.  

Klaipėdos apygardos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nenustatyta jokių apribojimų ar privalomų gairių balams pasiskirstyti, perkančiosios organizacijos turi teisę pačios nuspręsti, kokią santykinę svarbą kiekvienam iš jų nustatyti. Teismas pažymėjo, kad pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su žmogaus sveikata ir tam tikrais atvejais gyvybe. Mažesni, nei nustatyta pirkimo sąlygose reikalavimai, tikėtina, keltų riziką surinkto ir perduodamo kraujo bei jo komponentų saugumui. Be to, teismas nurodė, jog atsakovė kriterijumi T4 siekė užtikrinti savo darbuotojų sveikatos apsaugą ir garantuoti saugų tyrimų organizavimo procesą. Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovės parinkti kriterijai pažeidžia konkurenciją. 

Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė - pripažino neteisėtu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T4; ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1, T2, T3 pripažino teisėtais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė pagrindė, jog  ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 yra reikalingi ir pagrįsti perkamo objekto pobūdžiu ir specifika, taip pat viešojo intereso užtikrinimu (kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų teikimu žmonėms). Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 buvo pripažintas neproporcingu, pertekliniu, nepagrįstu ir dirbtinai ribojančiu konkurenciją, kadangi nėra įrodymų, kad tik priemonės be chloro junginių gali užtikrinti tinkamą kraujo tyrimų atlikimo įrangos valymą bei jos veikimą. Be to, valymo priemonės, kuriose naudojamos medžiagos tiek su chloro junginiais, tiek be jų, yra visuotinai platinamos ir naudojamos.  

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žemesnių instancijų teismų sprendimus panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.  

Kasacinis teismas nurodė, jog iki šiol kasacinio teismo praktikoje nebuvo išsamiai nagrinėjamas klausimas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų atitikties sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvui, todėl sprendžiant šį klausimą reiktų vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais dėl techninės specifikacijos reikalavimų pirkimo objektui teisėtumo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Šiuose išaiškinimuose nurodyta, jog konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek įtvirtinant formaliai tinkamas nuostatas, tačiau jų deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos gali būti pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui).  

Taip pat priminta jau anksčiau kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė: bylose dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ne)teisėtumo ieškovai savo teises gali ginti ir teismai pagal pareikštus reikalavimus arba, esant pagrindui, ex officio (pagal pareigas) privalo ieškovų argumentus vertinti spręsdami dėl šių galimų tiekėjų teisių pažeidimų: 1) konkrečių (atskirų) techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo; 2) kelių bendrai taikomų ar visumos techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymo konkrečiam gamintojui (netiesioginės diskriminacijos); 3) neproporcingo techninės specifikacijos reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojami tam tikri tiekėjai (neproporcingai siekiamam tikslui sumažinamos tiekėjų galimybės konkuruoti pirkime). 

LAT pažymėjo, jog šioje byloje pirmiausia turėjo būti įvertinta pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktis sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvui ir tuomet, jeigu nebūtų konstatuotas šis pagrindas, sprendžiama dėl atskirų ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo. Atsakovės nurodyti bendro pobūdžio argumentai apie jos statusą, vykdomą veiklą ir pirkimo objektą vien dėl savo pobūdžio negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą. Atsakovė taip pat turėjo pagrįsti, kad jos nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai apibūdina realų techninį pranašumą, papildomas funkcines charakteristikas, kurios užtikrina didesnę įrangos ir siekiamo rezultato kokybę, dėl to suteikia realią pridėtinę vertę (plačiąja prasme yra susieti su pirkimo objektu), taip pat jiems suteikti balai (vertė) yra proporcingi. Būtina įvertinti ir tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai.  

Nurodytų kriterijų neįvertinimas kaip visumos VPĮ įtvirtintų imperatyvų kontekste reiškia esminį proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio buvo netinkamai atskleista bylos esmė ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti čia.