Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2024 m.

2024 m. liepos 18 d.

Nr. e3K-3-177-781/2024

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2024 m. liepos 18 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-781/2024, kurioje pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių  tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija, aiškinimo ir taikymo atitikties teismų praktikoje nurodytiems kriterijams. UAB „Inti“ (tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti AB Lietuvos oro uostų (perkančioji organizacija) sprendimą atmesti jos paraišką ir įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad tiekėja deklaruodama ir pagrįsdama savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties, nurodė klaidingus duomenis apie savarankiškai atliktų darbų vertę, o teikdama paaiškinimą, kurio perkančioji organizacija paprašė kitam konkrečiame pirkime dalyvavusiam tiekėjui pareiškus pretenziją, paaiškino nustatytus nesutapimus bei pateikė pagrindžiančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad egzistuoja objektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas – informacijos neatitiktis tikrai informacijai ir padarė išvadą, kad tokios aplinkybės sudarė pagrindą pirkimo vykdytojui pateiktą informaciją vertinti kaip melagingą.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos apie savo techninį ir profesinį pajėgumą kvalifikavimo kaip melagingos informacijos pagal subjektyvųjį elementą.

Kasacinis teismas nurodė, kad perkančiajai organizacijai aiškiai ir konkrečiai įvardijus ir paprašius paaiškinti apie paaiškėjusią duomenų nesutaptį, tiekėja pateikė visą teisingą informaciją apie savo įgytą ir perkančiosios organizacijos reikalaujamą patirtį, t. y. pašalino kilusias abejones dėl savo atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Byloje nėra aplinkybių, leidžiančių spręsti apie kokią nors ieškovės intenciją apgauti ar tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją. Dėl to tiekėjos veiksmai neturėjo pagrindo būti vertinami kaip itin didelis tiekėjos nerūpestingumas, sudarantis prielaidą konstatuoti, kad tiekėja pateikė melagingą informaciją.

Dėl netinkamo vadovavimosi teismo precedentu dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu.

Kasacinis teismas pasisakydamas dėl galimybės nagrinėjamoje byloje vadovautis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-65-381/2024 priimtoje nutartyje pateiktu teisės normų dėl informacijos pripažinimo melaginga išaiškinimu (šios informacijos subjektyviojo elemento), pažymėjo, kad nors didelė dalis bylų aplinkybių yra gana panašios, tačiau egzistuojantis aplinkybių dėl tiekėjos elgesio perkančiajai organizacijai paprašius paaiškinti nustatytas nesutaptis skirtumas nesudaro pagrindo byloje keliamą klausimą tiekėjos pašalinimo ir jos įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą išspręsti analogišku būdu. Teisiškai reikšmingų aplinkybių nesutapimas šalina galimybę ieškovės pateiktą informaciją pripažinti melaginga ir taikyti atitinkamai padarinius taip, kaip teismo precedentu įvardijamoje byloje, ir taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto normą. Byloje nustatytos aplinkybės dėl subjektyviojo elemento informacijai pripažinti melaginga nebuvimo panaikina galimybę kvalifikuoti ieškovės pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

Su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite susipažinti čia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2024 m. liepos 18 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, kurioje pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo konkurso sąlygose iškeltam kvalifikacijos reikalavimui (techniniam ir profesiniam pajėgumui) būti atlikus statybos darbų savo jėgomis ir tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija, aiškinimo ir taikymo. UAB „Infes“ (tiekėja) prašė teismo, be kita ko, panaikinti AB Lietuvos oro uostų (perkančioji organizacija) sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Jungtiniai projektai“ (trečiojo asmens) pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, pripažinti trečiąjį asmenį pateikusiu melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę įtraukti jį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Tiekėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, pripažinti laimėjusį tiekėją pateikus melagingą informaciją bei įtraukti tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų pripažinti laimėtoją pateikus melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti laimėtojo pasiūlymą ir įtraukti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą bei panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija, nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą – panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo; kitą Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kasacinis teismas nurodė, kad:

- Byloje nustačius faktą, kurio trečiasis asmuo neginčija, kad trečiasis asmuo darbininkų neturėjo, ir trečiajam asmeniui neatskleidus kito teisinio ryšio su pasitelktais kitų ūkio subjektų pajėgumais (darbininkais), laikytina, kad darbus atliko kiti ūkio subjektai, kurių darbuotojai atliko statybos darbus ir kurių tiekėjas pasiūlyme neišviešino, todėl trečiasis asmuo neturėjo pagrindo šiuos darbus deklaruoti kaip atliktus savo jėgomis.

- Pasitelkęs kitų ūkio subjektų darbininkus pirkimo sutarčiai vykdyti, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio, juos tiekėjas privalo išviešinti perkančiajai organizacijai pateiktame pasiūlyme. Priešingu atveju perkančioji organizacija neturi galimybės išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).

- Tiekėjas, įrodinėdamas savo kvalifikacijos atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, negali

remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kurie įgyti pažeidžiant iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo išplaukiančią pareigą tiekėjų pasiūlymuose ir viešojo pirkimo sutartyse išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais bus remiamasi, o perkančioji organizacija negali atsižvelgti į duomenis apie ūkio subjekto (dalyvio, jo partnerio ar subrangovo) kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų.

- Kadangi trečiasis asmuo neįrodė, jog savarankiškai, savo jėgomis atliko statybos darbus, nei Pirkimo paraiškoje, nei Pirkimo pasiūlyme neišviešino kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais rėmėsi, įrodinėdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams todėl jis de facto neatitinka kvalifikacijos reikalavimo būti atlikus statybos darbų savo jėgomis.

- Nustatęs, jog trečiasis asmuo neįrodė, kad visus darbus už nurodytą vertę atliko savarankiškai (savo pajėgumais), apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog neegzistuoja objektyvusis kriterijus trečiojo asmens pateiktą informaciją pripažinti melaginga.

- iškilus abejonėms dėl deklaracijoje pateiktos informacijos atitikties tikrovei, įrodymų

informacijos teisingumui patvirtinti tiekėjas neteikė, prieštaravimų tarp įrodymų šaltinių nepašalino, dėl to yra pagrindas preziumuoti tiekėjo pateiktų duomenų ydingumą (klaidingumą). Teisėjų kolegijos vertinimu, apie visas nurodytas aplinkybes tiekėjas neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ir taip siekė perkančiąją organizaciją suklaidinti, sudarydamas klaidingą įspūdį dėl savo sukauptos asmeninės profesinės patirties bei atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus.

- Trečiojo asmens įvardijamas „naujas veiklos metodas“ tėra priemonė sau palankiai interpretuoti susidariusią situaciją ir pateisinti nesąžiningą aiškiai neatitinkančios tikrovės informacijos pateikimą perkančiajai organizacijai. Teismų praktikoje nereti atvejai, kai viešojo pirkimo sutartis vykdo neišviešinti subtiekėjai, tai nėra joks „naujas veiklos modelis“, bet yra bandymas apeiti teisinį reglamentavimą, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, konkretaus viešojo pirkimo bei sudarytų viešojo pirkimo sutarčių sąlygas.

Kasacinis teismas konstatavo, kad yra nustatytas ir subjektyvusis kriterijus trečiojo asmens pasiūlyme pateiktai informacijai pripažinti melaginga.

Kasacinis teismas nusprendė pripažinti melaginga laimėjusio tiekėjo pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimui (nutarties 42 punktas) bei atmesti tiekėjo paraišką (pasiūlymą).

Su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite susipažinti čia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2024 m. spalio 10 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, kurioje be kita ko, pasisakė dėl pirkimo – pardavimo sutarties esminio pažeidimo ir nuostolių atlyginimo.

Ieškinio dalyką ieškovė grindė tuo, kad atsakovė nepagrįstai nusprendė atsisakyti išmokėti avansą, kaip nustatyta Sutartyje, ir neteisėtai nutraukė Sutartį. Teismams pripažinus Sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinus šalis į Sutarties vykdymą, atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir nesitarė su ja dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, o tik siūlė tartis dėl Sutarties nutraukimo, neinformavo ieškovės apie prašymo dėl avansinio mokėjimo rezultatus. Todėl, ieškovės vertinimu, tokie atsakovės veiksmai iš esmės pažeidė jos teises ir sukėlė jai nuostolių.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovės viešojo pirkimo–pardavimo sutartį bei priteisė ieškovei iš atsakovės 462 159,99 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma, t. y. jei 2020 m. gruodžio mėn. ieškovė būtų gavusi Sutartyje nustatytą avansinį mokėjimą, esant to meto kainų lygiui, ji būtų galėjusi realiai vykdyti Sutarčiai reikalingų medžiagų pirkimus ir numatyti (užsitikrinti) kitas sąnaudas. Nevykdant Sutarties dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir Sutarties vykdymui atsinaujinus tik po metų, ieškovė neabejotinai turėjo teisę prašyti atsakovės peržiūrėti Sutarties sąlygas, nes tuo metu infliacija šalyje siekė apie 20 proc., o statybos rangos darbų sąnaudų kainos per tą laiką žymiai padidėjo.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti ieškovei avansą, dėl to ieškovė buvo priversta ginti savo pažeistas teises Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-892-924/2021, o dėl užsitęsusio tarp šalių kilusio ginčo suėjo Sutarties įvykdymo terminas, atsakovė nebendradarbiavo dėl Sutarties išsaugojimo (sąlygų keitimo) ir tolesnio jos vykdymo, neįrodė ir finansinės galimybės sumokėti avansą. Tokie atsakovės veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei atsiradusiais nuostoliais, negalėjimu gauti iš Sutarties įvykdymo pelno.

Kasacinis teismas nurodė, kad:

pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo);

teismai, pripažinę, kad atsakovė, nutraukdama Sutartį, atliko neteisėtus veiksmus;

pagrįstai nusprendė, kad Sutartis nebuvo įvykdyta laiku būtent dėl atsakovės kaltės, kadangi toks Sutarties neįvykdymas joje nustatytu terminu yra tiesioginė neteisėto atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį pasekmė. Laiku neįvykdžius Sutarties (dėl atsakovės neteisėto Sutarties nutraukimo), atsirado daugybė problemų, kurias, norint vykdyti Sutartį, buvo būtina išspręsti, pvz., Sutartyje nustatyti terminai jau buvo suėję, buvo išaugusios Sutarčiai vykdyti reikalingos sąnaudos, o teismai Sutartyje nustatytą apmokėjimo tvarką buvo pripažinę ydinga. Siekiant Sutartį vykdyti, buvo būtina tokias problemas išspręsti. Atsakovė nesprendė nė vienos iš šių problemų, nereagavo į ieškovės pasiūlymus ir prašymus, nemokėjo avanso, nepatvirtino, kad turės finansavimą Sutarčiai vykdyti, ir tokio finansavimo neieškojo. Toks atsakovės neveikimas ir yra neteisėti veiksmai, esantys pagrindu nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo;

jei viešojo pirkimo sutartyje nustatytos kainos peržiūros (indeksavimo) taisyklėmis vadovaujantis perskaičiuojama viešojo pirkimo sutarties kaina nesubalansuoja viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, sutarties šalis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali kreiptis, be kita ko, dėl neatliktų pagal viešojo pirkimo sutartį darbų kainos pakeitimo – jos padidinimo, jei įrodo esant visas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023, 33 punktas);

 atsakovė, atsisakydama tartis su ieškove dėl galimybės pakeisti Sutarties sąlygas, susijusias su Sutarties kaina, teismų pripažinta ydinga atsiskaitymo tvarka bei pasibaigusiais Sutarties vykdymo terminais, pažeidė bendradarbiavimo, vykdant Sutartį, pareigą.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama Sutartį, galėjo prisiimti riziką tik dėl kainų padidėjimo per Sutartyje nustatytą jos vykdymo terminą. Tačiau ieškovė neturėjo ir negalėjo numatyti būsimų neteisėtų atsakovės veiksmų, nutraukiant Sutartį, ir su tuo susijusio Sutarties vykdymo termino pasibaigimo.

Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, vykdant Sutartį, kaip pagrindo pripažinti Sutarties pažeidimus esminiais bei ją nutraukti ir reikalauti nuostolių atlyginimo, yra pagrįstos ir teisėtos.

Su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite susipažinti čia.