Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2023 m.

2023 m.

2023-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-21 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – Atsakovė), 3-ieji asmenys – UAB „Plungės lagūna“, UAB „Telšių keliai“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir 2023-01-05 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privalomą ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką, pirkimo objekto apimtį (kiekį) ir neįprastai mažą kainą, aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė atliko supaprastintą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Rajoninio kelio Nr. 4606 Telšiai–Lieplaukė–Plungė ruožo nuo 16,430 iki 21,092 km kapitalinis remontas“ (skelbtas CVP IS 2021-09-24; viešojo pirkimo Nr. 566292; toliau – Pirkimas). Ieškovė nurodė, kad Pirkime pateikė pasiūlymą, atitinkantį Pirkimo sąlygas, o Atsakovė 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo Ieškovę ir kitus Pirkimo dalyvius apie Pirkime nustatytą pasiūlymų eilę. Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“ (toliau kartu – ir tretieji asmenys), pasiūlymas. Trečiųjų asmenų pasiūlymas buvo įvertintas kaip pranašesnis už Ieškovės pasiūlymą tik dėl kainos.

Ieškovė prašė teismo panaikinti Atsakovės 2021 m. lapkričio 12 d. rašte nurodytus sprendimusdėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties sudarymo ir atmesti ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“, pasiūlymą.Ieškovės teigimu, trečiųjų asmenų pasiūlymas neteisėtai pripažintas laimėjusiu ir turi būti atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, nes buvo pasiūlyta ne visa Pirkimo objekto apimtis ir nerealios bei nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos. Trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyti darbų (ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos gruntų pagerinimo) įkainiai sudaro vos po 0,01 Eur, todėl jie laikytini neįprastai mažais.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos

• Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo įvertinimo teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, kai Pirkimo sąlygų teisėtumas nebuvo įvertintas išankstinėje ginčo sprendimo ne teisme stadijoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. CPK 423⁸ straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio viešųjų pirkimų bylą, vaidmuo, t. y. teismui suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, taip pat teisė viršyti byloje pareikštus reikalavimus ir (ar) taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus. Aiškindamas CPK 423³ straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad minėtoje normoje nurodyti išimtiniai atvejai siejami, visų pirma, su išskirtinėmis situacijomis, kai pirkimo dalyvis (-iai) sužino ar turi objektyvią galimybę suprasti perkančiosios organizacijos galimai neteisėtą sprendimą, inter alia (be kita ko), dėl pirkimo sąlygų turinio, tik tada, kai jau prasidėjusi peržiūros procedūra (pavyzdžiui, paduota pretenzija ir į ją atsakyta arba apie tam tikrą informaciją sužinoma tik teismo proceso metu) ir dėl to tiekėjas savo teises gali ginti jau tik teismine tvarka. Tokios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą.
• Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad remiantis CPK 423⁸ straipsnio reguliavimu teismas viešųjų pirkimų bylose negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 51 punktas). Kita vertus, aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu.
• Kasacinis teismas sutiko su apeliacinio teismo pozicija, jog Pirkimo sąlygos nėra akivaizdžiai neteisėtos, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismai nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos Pirkimo sąlygų neteisėtumą vertinti ex officio.

Dėl tiekėjo teisės atlikti Pirkimo objekto vizualinę apžiūrą ir pasiūlytos Pirkimo objekto apimties (kiekio)

• Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo nesutarimas dėl trečiųjų asmenų pateikto pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms. Ieškovės teigimu, tretieji asmenys, dviejose žiniaraščio eilutėse nurodę 0,01 Eur įkainį, de jure (teisiškai) ir de facto (faktiškai)pasiūlė ne visą Pirkimo dokumentuose nurodytą Pirkimo objektą, be kita ko, atlikdami žemės sankasos matavimus, pažeidė sąžiningumo principą. Minėti trečiųjų asmenų veiksmai, Ieškovės vertinimu, nulėmė ir kitų viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir neleido Atsakovei pasiekti racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo tikslo.
• Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Atsakovės veiksmų nustatant Pirkimo objektą bei jo apimtį. LAT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas draudimas tiekėjams apžiūrėti darbų vietą prieš pateikiant pasiūlymą, priešingai – Pirkimo sąlygų 14 punkte nustatyta tvarka, pagal kurią COVID-19 pandemijos metu organizuojama užsienio tiekėjų vykdoma objekto apžiūra, o Pirkimo sutarties projekto 107 punkte nustatyta objekto vizualinės apžiūros galimybė ir tiekėjo atsakomybė papildomus darbus atlikti savo sąskaita tuo atveju, kai juos buvo galima iš anksto numatyti įvertinus Pirkimo dokumentus bei atlikus Pirkimo objekto vizualinę apžiūrą.
• Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad trečiasis asmuo, prieš pateikdamas pasiūlymą Pirkime, nuvyko į darbų atlikimo vietą ir atliko numatyto remontuoti kelio ruožo žemės sankasos matavimus, įvertino darbų apimtį ir nustatė, jog žemės sankasos darbų, remiantis Pirkimo sąlygomis, tikėtina, nereikės atlikti. Atsižvelgdamas į atliktų matavimų rezultatus, trečiasis asmuo ties atitinkamais darbais, kurių, kaip jis pats vertino, nereikės atlikti, nurodė 0,01 Eur įkainį. Teismai nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog šiuos duomenis pirkimo laimėtojas gavo neskaidriai.
• Vien tai, kad tretieji asmenys, remdamiesi objektyviais duomenimis, pateikė pasiūlymą su simbolinėmis atitinkamų darbų kainomis, nereiškia, jog buvo pasiūlytas ne visas Pirkimo objektas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tuo atveju, jeigu vykdant pirkimo sutartį paaiškėtų, kad darbus vis dėlto reikės atlikti, tretieji asmenys privalės juos atlikti už pasiūlytą 0,01 Eur įkainį, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija įsigijo ne visos apimties (kiekio) pirkimo objektą

Dėl neįprastai mažos kainos

• LAT formuoja praktiką, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi (galiojančios VPĮ redakcijos 57 straipsnio 1 dalimi), privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises.
• LAT taip pat pripažįsta, kad VPĮ, be 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, taip pat įtvirtina galimybę pačiai perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos.
• Taigi tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai.
• Atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes bei išplėtotą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su teismų vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, nenustačiusi VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo sąlygų, neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.
• Neįprastai mažos kainos institutu yra siekiama užkirsti kelią galimai netinkamam pirkimo sutarties vykdymui dėl pasiūlytos neadekvačios (pernelyg mažos) pirkimo sutarties kainos, tačiau vien tai, kad tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai neatitinka rinkos kainų ar yra simboliniai, savaime nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių.Fiksuoto įkainio kainodaros sutarčių atveju, atsižvelgdami į pirkimo dokumentus ir kitas objektyvias aplinkybes, tiekėjai, skirstydami verslo riziką, gali siūlyti žemesnius nei rinkos kaina ar simbolinius įkainius, o perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečias faktines aplinkybes, siekdama racionaliai panaudoti viešąsias lėšas, turi diskreciją prašyti pagrįsti atskirus rinkos kainų neatitinkančius ar simbolinius įkainius, jei įžvelgia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „HSC Baltic“ (toliau – Atsakovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-26 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Ieškovė) ieškinį Atsakovei ir 2023-01-19 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas) dėl, be kita ko, 2 000 000 Eur lėšų skyrimo Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo projektui. Siekiant įgyvendinti šį nutarimą, tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Ieškovės 2020 m. birželio 4 d. buvo pasirašytas susitarimas (toliau – ir Susitarimas), kuriuo Ieškovė įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. panaudoti 2 000 000 Eur valstybės lėšas, skirtas minėtam projektui.
• Ieškovė 2022-04-09 paskelbė supaprastiną viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno m., statybos darbai“ (viešojo pirkimo Nr. 481331; toliau – Pirkimas).
• Atsakovė dalyvavo Pirkime, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas.
• Pralaimėjusi Atsakovė 2020-06-17 kreipėsi į teismą,kuriame prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti Ieškovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą ir įpareigoti Ieškovę pripažinti, kad Atsakovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, bei įtraukti į pasiūlymų eilę. Ieškinyje Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Ieškovę sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o Pirkimo sutarčiai esant jau sudarytai, sustabdyti jos vykdymą (toliau – Civilinė byla).
• Pirmosios instancijos teismas Civilinėje byloje tenkino Atsakovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Jos panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020-08-20 nutartimi, patenkinus Ieškovės atskirąjį skundą.
• Pirmosios instancijos teismas Civilinėje byloje 2020-07-30 sprendimu Atsakovės ieškinį atmetė. Atsakovė šį teismo sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020-10-15 nutartimi Civilinėje byloje Atsakovės apeliacinio skundo netenkino.
• Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė rangos sutartį su rangovėmis UAB „Hidrum“ ir UAB „Statybų kodas“. Anot Ieškovės, dėl Atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovė iki nustatyto jai termino nepanaudojo 368 462,19 Eur valstybės lėšų, šią sumą turės dengti savo biudžeto lėšomis, todėl Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš Atsakovės 368 462,19 Eur nuostolių atlyginimą.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

• Kadangi viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus), dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės. Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso.
• Teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK 423⁷ straipsnyje nėra nustatyta išimčių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies (ne)taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys viešųjų pirkimų byloje, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, patirtus dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
• Teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis.
• Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika.
• Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad vien ieškinio atmetimo faktas Civilinėje byloje, kurioje Atsakovės iniciatyva Ieškovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūros stabdymas, pagal ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką yra savaime pakankamas Atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti ir LAT tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl Atsakovės veiksmų neteisėtumo pripažino pagrįsta.
• Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas.Taigi, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė.
• Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik aplinkybė, jog Atsakovės prašymu kitoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to Pirkimo sutartis buvo pasirašyta vėliau, savaime nereiškia, kad Ieškovė būtent dėl to nepasinaudojo atitinkama dalimi valstybės dotacijos. Pareiga įrodyti aplinkybes, jog vėlesnis sutarties pasirašymas lėmė konkrečių darbų, kurių apmokėjimui turėjo būti panaudota valstybės dotacija, neatlikimą, tenka Ieškovei.
• Rangos darbai turėjo būti vykdomi pagal darbų atlikimo grafiką, tačiau teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad toks grafikas byloje pateiktas nebuvo, todėl LAT kvestionavo, ar rangovė turėjo pareigą atlikti darbus už tam tikrą pinigų sumą iki 2020 m. gruodžio 3 d., jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų buvusios pritaikytos.
• Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl priežastinio ryšio nustatymo, aktualu įvertinti, ar Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygose) buvo tokių duomenų, kurie Atsakovei ieškinio byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškimo metu, vertinant pagal protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, būtų suteikę galimybę suprasti, jog dėl šių priemonių taikymo Ieškovei gali atsirasti tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
• Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad sprendžiant dėl Ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų realumo ir įrodytumo yra aktualios Susitarimo nuostatos, reglamentuojančios lėšų išmokėjimo Ieškovei sąlygas, kurios vertintinos kartu su Pirkimo dokumentų sąlygomis.
• LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos ir priežastinio ryšio, nevertino anksčiau įrodymų visumos, iš esmės vadovavosi vieninteliu įrodymu – rangovės, kuri vykdė statybos darbus, 2021 m. vasario 3 d. pažyma, kurioje išvardyti atlikti darbai bei darbai, kurie galėjo būti atlikti, jeigu nebūtų buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau neįvertino, ar rangovė pagal pirkimo dokumentus turėjo pareigą iki 2021 m. gruodžio 3 d. atlikti darbus už 2 000 000 Eur, nustatytu terminu panaudojant valstybės dotaciją.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dekbera“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-31 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovė) ir Biudžetinei įstaigai Bendrajam pagalbos centrui, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir 2023-02-02 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą pakeisti, Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, Atsakovės pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, sąlygų 14.2 punkto b papunkčio bei Techninės specifikacijos 199.6 punkto sąlygas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl viešojo pirkimo sąlygų atitikimo Europos Sąjungos teisėje ir nacionaliniame viešųjų pirkimų reglamentavime įtvirtintiems skaidrumo, nesuvaržytos  konkurencijos, proporcingumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams.

Faktinės aplinkybės:

• Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ (CVP IS skelbtas 2020-06-28; viešojo pirkimo Nr. 494812; toliau – Pirkimas);
• Pirkimo sąlygų 14.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas per paskutinius 6 (šešis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 6 (šešis) metus) iki pasiūlymų pateikimo dienos turi būti tinkamai įvykdęs sutartį (-is), kurios (-ių) vertė ne mažesnė nei 1.300.000,00 Eur be PVM. Sutarties (-čių) vykdymo metu sukūrė ir (ar) modernizavo ir įdiegė informacinę (–es) sistemą (-as), kurioje (-se): a) yra įdiegtas AML (angl. Advanced Mobile Location) arba lygiavertis funkcionalumas; b) yra įdiegtas GSM/UMTS (2G/3G) vietos nustatymo duomenų priėmimo, apdorojimo ir pateikimo funkcionalumas“. Ieškovės manymu, Pirkimo sąlygų 14.2 punkte neteisėtai reikalaujama, kad tiekėjas turėtų patirties vykdydamas sutartis išimtinai tik dėl tokių informacinių sistemų, kuriose yra AML (angl. Advanced Mobile Location) arba lygiavertis funkcionalumas ir GSM/UMTS (2G/3G) vietos nustatymo duomenų arba lygiavertis funkcionalumas.
• Pirkimo Techninės specifikacijos 199.6 punkte nustatyta: „Paaiškinimas. PT pajėgų vienetų koordinatės gaunamos iš: a) PT pajėgų vienetų judriųjų terminalų, kurių programinė įranga yra šio pirkimo objektas, todėl sąsaja ir jos specifikacija yra Tiekėjo atsakomybė. b) TETRA judriųjų terminalų per Motorola Solutions gamintojo Dimetra radijo ryšio tinklo API. Tiekėjas yra atsakingas už prieigos prie Motorola Solutions Dimetra radijo ryšio tinklo API gavimą ir naudojimą. c) Iš Pagalbos tarnybų naudojamos programinės įrangos. Detalioji sąsajų specifikacija yra pateikta perkamos programinės įrangos techninės specifikacijos dokumento prieduose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 10“.Ieškovės nuomone, Techninės specifikacijos 199.6 punktas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 3 dalies reikalavimą, nustatantį, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Ieškovės nuomone, šiuo reikalavimu buvo suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas subjektams, kurie yra gamintojos „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo atstovai rinkoje ir jau turi prieigą prie radijo ryšio tinklo aplikacijų programavimo sąsajų (API).

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b papunktyje nustatyto reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai        teisėtumo

• Vienas iš reikalavimų perkančiosioms organizacijoms, nustatančioms tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, – laikytis proporcingumo principo. Proporcingumo principo, kaip bendrojo viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo kriterijaus, turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Nors VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė siekiant įsitikinti tiekėjo kvalifikacija taikyti vieną ar kitą kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama bendrųjų viešųjų pirkimų principų. Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui.
• Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą).Be kita ko, nagrinėjamo ginčo atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią pirkimo objekto svarba ir viešasis interesas, kurio patenkinimui skelbiamas pirkimas, kaip tinkami pagrindai riboti tiekėjų varžymąsi, pripažįstami tik išimtiniais atvejais ir negali būti absoliutinami. Konkurencijos ribojimas negali būti pateisinamas vien pirkimo objekto išskirtinumu ir viešojo intereso tenkinimo poreikiu.
• Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo ekspertai pripažino, jog programuotojas, kuris turi skambinančiojo vietos nustatymo funkcionalumų integravimo į kuriamą arba modernizuojamą informacinę sistemą patirties, yra kompetentingas įdiegti ir GSM/UMTS skambinančiojo vietos nustatymo funkcionalumą, įvykdyti išorinių sistemų integracijas su kuriama ar modernizuojama informacine sistema. Teisėjų kolegija nusprendė, kad argumentas, jog reikalavimas turėti specifinės patirties integruojant būtent GSM/UMTS funkcionalumą pateisinamas siekiu sumažinti diegiamos sistemos veikimo klaidų riziką, vertintinas kaip abstraktus (toks argumentas gali būti keliamas bet kurio viešojo pirkimo atveju), negrindžiamas diegtinos informacinės sistemos techniniais ypatumais ir nepagrindžiantis objektyvios būtinybės nustatyti specifinius reikalavimus tiekėjams ir jų proporcingumo. Todėl Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b papunkčio sąlyga nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją, neatitinka proporcingumo reikalavimo, todėl yra neteisėta ir naikintina.

Dėl Techninės specifikacijos 199.6 punkto teisėtumo vertinimo

• Gamintojos „Motorola Solutions“ keliamos sąlygos prieigai prie „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API gauti nėra ginčo Pirkimo sąlygų dalis – šios sąlygos nurodytos gamintojos „Motorola Solutions“ interneto svetainėje, tačiau nėra aiškios ir objektyvios ta prasme, kad prieigos suteikimas priklauso ne nuo atitikties objektyviems kriterijams ir formalių sąlygų įvykdymo, bet nuo subjektyvaus šios gamintojos vertinimo.Kaip konstatuota apeliacinės instancijos teismo sprendime, Ieškovė kreipėsi į gamintoją „Motorola Solutions“ dėl DIMETRA radijo ryšio tinklo API sąsajų suteikimo, tačiau prieigos negavo, o atsisakymas suteikti prieigą šios gamintojos atstovo rašte Ieškovei motyvuotas argumentu, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių bendrovės „Motorola Solutions“ verslo plėtros galimybių;
• Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas viešųjų principų reikšmę pirkimo procedūrose, pažymi, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek sutarties sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis.
• Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjama situacija, kai pasiūlymo tinkamumo vertinimas priklauso nuo atitikties Pirkimo dokumentuose nepaskelbtiems kriterijams, o atitiktį jiems vertina net ne perkančioji organizacija, bet trečiasis asmuo (šios bylos atveju – gamintoja „Motorola Solutions“), pažeidžiami viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai ir nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija – galimų konkurso dalyvių ratas susiaurinamas iki turinčių gamintojos „Motorola Solutions“ atstovų statusą bei šios gamintojos sprendimus jau įdiegusių tiekėjų. Šie pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą ginčijamą sąlygą pripažinti neteisėta ir panaikinti.Tiek perkančiosios organizacijos statusas ar pirkimo objekto išskirtinumas, tiek viešasis interesas, kaip tinkami pagrindai riboti tiekėjų varžymąsi, pripažįstami tik išimtiniais atvejais ir savaime negali pateisinti nukrypimų nuo viešųjų pirkimų principų.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=91362312-8bd3-42a0-8b8f-9af26c9d7ccb

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kakava LT“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-12 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovams VšĮ CPO LT (toliau – Atsakovė) ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, 3-ieji asmenys – UAB „Tiketa“, UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir 2023-02-09 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros, jeigu jis joje (prieš pirkimo procedūrą ar jos metu) sudaro susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją, aiškinimo bei taikymo.

Faktinės aplinkybės:

• Atsakovė atliko supaprastintą viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu „Bilietų platinimo paslaugos“ (CVP IS skelbtas 2021-08-20; viešojo pirkimo Nr. 561133; toliau – Pirkimas);
• Atsakovė 2021-12-13 priėmė sprendimą dėl Pirkimo rezultatų ir laimėjusio pasiūlymo, kuriuo nustatė galutinę pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1) UAB „Tiketa“ pateiktas pasiūlymas; 2) UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateiktas pasiūlymas; 3) Ieškovės pateiktas pasiūlymas. Trečiojo asmens UAB „Tiketa“ pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir jis buvo pakviestas sudaryti Pirkimo sutarties;
• Ieškovės nuomone, tretieji asmenys UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kurie užėmė atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas pasiūlymų eilėje ir kurie, anksčiau buvę konkurentai, dabar yra ne tik teisiškai (dėl priklausymo tam pačiam ir vieninteliam akcininkui) susijusios, bet ir faktiškai susijungusios, išvien veikiančios, tame pačiame biure veiklą vykdančios, žmogiškaisiais ir darbo ištekliais besidalijančios, savęs konkurentėmis nebelaikančios bilietų platinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurių dalyvavimas Pirkime iškraipė sąžiningos konkurencijos sąlygas.Dėl to, Ieškovės įsitikinimu, Atsakovė privalėjo pašalinti trečiuosius asmenis iš pirkimo procedūrų ir paskelbti informaciją apie abu trečiuosius asmenis, kurie šio Pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo

• Aiškindamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs:

• Siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas;
• Suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu;
• Draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas;
• Vienintelė aplinkybė, jog du savarankiškus pasiūlymus pateikę tiekėjai tarpusavyje bendradarbiavo subrangos pagrindu, per se (savaime) neleidžia daryti priešingos išvados, kad jie derino savo bendrą dalyvavimą konkurse (dalinosi rinką), arba vienas kitam atskleidė jautrią ir konkurso eigą galinčią pakeisti informaciją, arba ėmėsi kitokių sąžiningą ir laisvą konkurentų varžymąsi iškreipiančių veiksmų.

• Pasisakydamas dėl susijusių subjektų („motininės“ ir „dukterinės“ bendrovių, dviejų „dukterinių“ bendrovių ir pan.) atskiro dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto kontekste, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks dalyvavimas yra leistinas ir teisėtas, todėl, siekiant įvertinti ir nustatyti tokių tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse galimą nesavarankiškumą, vien jų sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nepateisina tokių tiekėjų pasiūlymų atmetimo.
• Konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo. Pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos.
• Faktinė aplinkybė, kad 2022 m. vasario 10 d. de jure pradėta UAB „Tiketa“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ reorganizacija, nors ir atsiradusi po nagrinėjamoje byloje ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo, gali būti teisiškai reikšminga teismui sprendžiant dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto susitarimo (ne)egzistavimo. Tačiau ji pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tokį susitarimą buvus.
• Šio, kaip ir kitų panašių ginčų, kai juos inicijuoja privatūs, o ne viešieji subjektai (kontrolės institucijos), specifika ta, kad ieškovas paprastai įrodinėja kitų asmenų suderintus veiksmus pagal netiesioginius įrodymus, siekdamas pagrįsti neįprastą ūkio subjektų elgesį. Dėl to ieškovui neturi būti perkelta įrodinėjimo našta konkrečiai įrodyti Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą.Jis pirmiausia turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma rodo apie neteisėtus ūkio subjektų veiksmus, o tokiais veiksmais įtariami subjektai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – privalo teikti ieškovo reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų subjektų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan.
• Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje.Išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą galima ir būtina daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.Svarbu vertinti ne tik susijusių tiekėjų pasiūlymus, verslo praktikai prieštaraujantį elgesį pirkimo procedūrų metu (pvz., pasiūlymo atsiėmimą), bet reikia atsižvelgti ir į vėlesnį dalyvių elgesį, inter alia, teismo procese.
• Konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo. Pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos.
• Nors nagrinėjamos kategorijos bylose taikomas žemesnis įrodinėjimo standartas (neteisėti veiksmai gali būti nustatyti ir remiantis netiesioginiais įrodymais, pagal vieno iš tiekėjų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo; pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmais buvo siekiama sudaryti sąlygas kitam dėl to gauti naudos), o teisiškai reikšmingomis pripažįstamų aplinkybių visuma neapsiriboja dalyvių veiksmais ar neveikimu pirkimo procedūrų metu (reikia atsižvelgti ir į vėlesnį dalyvių elgesį, inter alia, teismo procese), tai vis tiek visiškai neatleidžia Ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų įrodytas (pagrįstas) antikonkurencinis susijusių tiekėjų elgesys, Ieškovei nepakako nurodyti tik tiekėjų (trečiųjų asmenų) ryšių fakto, Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma sudarytų pagrindą padaryti išvadą dėl neteisėtų šių ūkio subjektų veiksmų. Savo ruožtu tokiais veiksmais įtariami tiekėjai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – turėjo teikti Ieškovės reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų tiekėjų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan.
• Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad nė vienas iš trečiųjų asmenų negavo naudos dėl to, kad jie abu dalyvavo ginčo pirkimo procedūrose.UAB „Tiketa“ pasiūlymo sąlygos buvo ekonomiškai naudingesnės perkančiajai organizacijai nei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pasiūlymo sąlygos. Ši aplinkybė rodo, kad iš atskiro dalyvavimo pirkime tretieji asmenys negavo papildomos naudos. Pažymėtina, kad jokių įprastinei verslo praktikai prieštaraujančių veiksmųnagrinėjamoje byloje nenustatyta.
• Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad abu tiekėjai reklamavo vienas kitą savo tinklalapiuose, platino bilietus į tuos pačius renginius abiejose bilietų platinimo sistemose, siūlė bendrą bilietų keitimo paslaugą bilietų pirkėjams savo internetinėse bilietų platinimo parduotuvėse ir galėjo padidinti trečiųjų asmenų tikimybę laimėti Pirkimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad jie derino savo bendrą dalyvavimą konkurse (dalinosi rinką) arba vienas kitam atskleidė jautrią ir konkurso eigą galinčią pakeisti informaciją, arba ėmėsi kitokių sąžiningą ir laisvą konkurentų varžymąsi iškreipiančių veiksmų.
• Aplinkybė, kad abu tiekėjai pasiūlė visiškai vienodą kainą ir jos nekoregavo, taip pat nėra pakankama tam, kad bent vieno iš susijusių subjektų veiksmų tikslas yra sąlygų kitam dėl to gauti naudos sudarymas.
• Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad abiejų trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo de facto (faktiškai) tapatūs, vertinama sistemiškai su kitomis aplinkybėmis – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus „Efektyvumas“ parametrais ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021 m. spalio 25 d. nutarime nurodyta trečiųjų asmenų bendrai užimama bilietų platinimo paslaugų rinkos procentine dalimi (79,41 proc.), galėtų sudaryti pagrindą tirti, ar dėl trečiųjų asmenų bendrai valdomų techninių pajėgumų (reklaminių ir pardavimo skatinimo priemonių, vartotojų aptarnavimo ir pardavimų kanalų) santykio su kitų atitinkamos rinkos dalyvių valdomais techniniais pajėgumais kitiems rinkos dalyviams iš esmės nebuvo užkirstas kelias prasmingai (ekonomiškai pagrįstai) varžytis ginčo pirkime. Tačiau šia aplinkybe ieškovė nesirėmė nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nei ieškinyje. Atitinkamai ji byloje teismų nebuvo nustatyta.
• Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą.Tais atvejais, kai perkančioji organizacija iš viešai prieinamos informacijos pati turi duomenų apie tai, kad jos organizuojamo viešojo pirkimo procedūrose dalyvauja tiekėjai, kurie pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas laikytini susijusiais tarpusavyje, ar šiuos duomenis ji gauna iš kitų asmenų, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokius dalyvius, jų prašydama paaiškinti abipusio ryšio pobūdį (turinį), įskaitant informaciją apie tai, kaip šie subjektai užtikrina savo veiklos nepriklausomumą ir informacijos konfidencialumą (praktikos ar susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos), taip pat paprašyti nurodyti, kaip konkrečiu atveju buvo išlaikytas susijusių asmenų nepriklausomumas teikiant pasiūlymus. Aktyvus perkančiųjų organizacijų vaidmuo neturėtų apsiriboti tik pirminiu kreipimusi į susijusius tiekėjus, o turėtų toks būti visos viešojo pirkimo procedūros metu, įskaitant tokių tiekėjų pasiūlymų vertinimą.
• Vien įtikinamų duomenų turėjimas (gavimas, surinkimas) nėra pakankama sąlyga pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūrų de minimis (bent jau) neleidus jam pasiaiškinti dėl perkančiosios organizacijos turimų duomenų teisingumo ir abejonių pagrįstumo. Perkančiosios organizacijos pasyvumas aiškinantis susijusių asmenų dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybes savaime nesuponuoja pačių griežčiausių padarinių, inter alia, pirkimo procedūrų pripažinimo neskaidriomis.Nagrinėjamu atveju Atsakovės nepakankamas aktyvumas aiškinantis susijusių asmenų dalyvavimo Pirkime aplinkybes savaime nesuponuoja pačių griežčiausių padarinių, inter alia, pirkimo procedūrų pripažinimo neskaidriomis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=710af388-031b-4bcc-aca2-140ee1fde15d

Dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkimo būdu sudarytos statybos rangos sutarties sąlygos keitimą, iš dalies sumažėjus darbų apimčiai, aiškinimo ir taikymo

Faktinės aplinkybės: Byloje Nr. 1 Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir civilinėje byloje Nr. e2-463-889-2022 prašė pakeisti šalių sudarytos statybos rangos sutarties Nr. SUT(LGI)-650 (toliau – sutartis Nr. 1) specialiųjų sąlygų 5.2 punktą, išdėstant jį taip: sutarties kaina, neįskaitant PVM, yra 521 126,63 Eur, 21 proc. PVM yra 109 436,59 Eur, sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 630 563,22 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-463-889-2022ieškinį patenkino ir pakeitė sutarties Nr. 1 specialiųjų sąlygų 5.2 punktą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-463-889-2022panaikino ir priėmė naują – ieškinį atmetė.

Byloje Nr. 2 Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir civilinėje byloje Nr. e2-448-513-2022 prašė pakeisti statybos rangos sutarties Nr. SUT(LGI)-451 (toliau – sutartis Nr. 2) specialiųjų sąlygų 4.2 punktą, išdėstant jį taip: „Sutarties kaina, neįskaitant PVM, yra 73 280,10 Eur (septyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų 10 ct); 21 proc. PVM yra 15 388,82 Eur (penkiolika tūkstančių trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 82 ct); Sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 88 668,92 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 92 ct)“, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-448-513-2022 ieškinį atmetė (sutarties Nr. 2 specialiųjų sąlygų 4.2 punkto, sumažinant sutarties kainą, nekeitė).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimącivilinėje byloje Nr. e2-448-513-2022 paliko nepakeistą.

LAT 2023-09-28 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-916/2023 pagal ieškovės akcinės kasacinius skundus Byloje Nr. 1 ir Byloje Nr. 2 dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės akcinės bendrovės ieškinius atsakovei dėl statybos rangos sutarties nuostatų pakeitimo.         

Kasacinio teismo 2023-09-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-916/2023argumentai ir išaiškinimai

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkimo būdu sudarytos statybos rangos sutarties sąlygos keitimą, iš dalies sumažėjus darbų apimčiai, aiškinimo ir taikymo.

Dėl pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimo, kai sumažėja atliekamų darbų apimtis

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kuriame įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 ir jos 83 punktą).

Nagrinėjamose bylose ieškovė ir atsakovė buvo pasirašiusios pirkimo sutartis (sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 2) dėl tiltų rekonstravimo darbų atlikimo, todėl tokių sutarčių sąlygų keitimui kaip specialioji norma taikomos sutarties keitimo sąlygas reglamentuojančio Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 97 straipsnio nuostatos, kurios iš esmės atitinka VPĮ 89 straipsnyje nustatytus viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindus.  Nagrinėjamose bylose ginčai kilo dėl sutarčių (sutartis Nr. 1 ir sutartis Nr. 2) sąlygų, kuriomis susitarta dėl  fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo, pakeitimo, kai sutarties šaliai nereikėjo atlikti dalies už sutartą kainą nustatytų darbų, t. y. prašoma vykdyti sutartį joje iš anksto nustatytomis sąlygomis ir pakeisti sutarties kainą dėl darbų apimties pasikeitimo, kai tokia sutarties keitimo sąlyga buvo numatyta šalių pasirašytoje sutartyje.

Teismas nurodė, kad aptartos Pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikosnuostatos leidžia padaryti išvadą, kad sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti keičiama pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, jei perkantysis subjektas jau pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje būtų įtvirtinęs baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos pirkimo sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos). Norint pakeisti pirkimo sutartį Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konkretūs galimi pirkimo ar preliminariosios sutarties pakeitimai pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodant ne tik galimybę keisti sutartį, bet ir nustatant aiškią pakeitimų apimtį, jų pobūdį bei aplinkybes, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami. Tokiu būdu būtų galima vykdyti pirkimo sutartį (taigi – ir ją keisti) joje nustatytomis sąlygomis kartu užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų (tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) laikymąsi.

Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad tiek PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, tiek pirmiau aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog kainos sumažinimas dėl sumažėjusios darbų apimties, kai pirkimų sutartis sudaryta dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo, savo esme yra ne pirkimo sutarties keitimas PĮ nustatytais pirkimo sutarties keitimo pagrindais, o pirkimo sutarties vykdymas tiek pirkimo dokumentuose, tiek ir pačioje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Tokiu atveju pirkimo sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos iš anksto sutartyje aptartomis aplinkybėmis ir nustatyta tvarka, pvz., sumažėjus darbų apimčiai.

 Nagrinėjamose bylose teismų nustatyta, kad nei sutartyje Nr. 1, nei sutartyje Nr. 2, nei abiejų sutarčių pirkimų dokumentuose nebuvo aptartas darbų apimties keitimas taip, kaip tai reglamentuojama pirmiau aptartose teisės normose. Tiek sutarties Nr. 1 bendrųjų sąlygų 19.2.8 punkte, tiek sutarties Nr. 2 19.2.8 punkte kaip vienas galimų pagrindų pakeisti sutartį nurodyta būtinybė ar tikslingumas atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, kad darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovei. Kitose šių sutarčių bendrosiose, taip pat ir specialiosiose sąlygose nebuvo jokių nuostatų, kuriose aiškiai ir tiksliai būtų nurodyta galimų darbų pakeitimų apimtis, pobūdis, kitos aplinkybės, kurioms esant galima būtų keisti sutarties kainą, pasikeitus darbų apimčiai. Tokios sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 19.2.8 punktų nuostatos pagrįstai teismų pripažintos bendro pobūdžio nuostatomis. Teismų nustatyta ir tai, kad pirkimo dokumentuose taip pat nėra nuostatų, kuriose būtų aptarta galimo keitimo apimtis, pobūdis, konkreti tvarka ir kitos aplinkybės, kuriomis toks keitimas atliekamas. Vien tai, kad pirkimų dokumentuose (lokalinėse sąmatose ir techniniuose darbo projektuose) yra nurodyti konkretūs darbai, kurių galimai nereikės atlikti, taip pat aiškūs atsakovės nevykdyti darbai, neleidžia daryti išvados, kad darbų apimties keitimas buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas taip, kaip reglamentuojama teisės aktuose. Taigi sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 19.2.8 punktų nuostatos, net ir atsižvelgiant į tai, kad pirkimo dokumentuose aptarti darbai, kurių gali nereikėti atlikti, bei jų kiekis, šiuo atveju pripažintinos nepakankamomis, kad pagal jas galima būtų vykdyti sutartį iš anksto aptartomis pasikeitusiomis sąlygomis.  

LAT nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-463-889-2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-448-513-2022 palikti nepakeistus.

Susipažinti su visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi galima čia:

liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=8d2d1548-b1e9-4f77-a5a8b3614ff2de83