Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2022 m.

2022 m.

2022-01-13

Nr. e3K-3-185-916/2022

Po gauto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) Prejudicinio sprendimo (Teisingumo Teismo 2021-09-07 Sprendimas C-927/19) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Ecoservice Klaipėda“ (toliau – Ieškovė) ieškinį UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – Atsakovė) (3-ieji asmenys – UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, UAB „Parsekas“ ir UAB „Klaipėdos transportas“; toliau visi 3-ieji asmenys kartu – Tiekėjų grupė) ir 2022-01-13 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl viešųjų pirkimų pasiūlymų eilės sudarymo ir šalys grąžintos į pasiūlymų vertinimo stadiją, palikti nepakeistą.

Atsakovė vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu ,,Neringos savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į Klaipėdos regiono sąvartyno apdorojimo įrenginius paslaugų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2018-09-29, viešojo pirkimo Nr. 402058; toliau – Pirkimas). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą ginčydama Atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir prašydama teismo įpareigoti Atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, kadangi, Ieškovės nuomone, Tiekėjų grupė neatitiko:

a) Pirkimo sąlygų 4 priedo 4 punkte nustatyto finansinio pajėgumo reikalavimo turėti tam tikro dydžio vidutinės metinės veiklos pajamas, vykdant veiklą, susijusią su mišrių komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu;

b) Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkte nustatyto techninio pajėgumo reikalavimo tiekėjui turėti nuosavybės teise arba nuomotis (ar kitais teisėtais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti atitinkamą kiekį transporto priemonių, atitinkančių tam tikrus reikalavimus.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos

• Viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys;
• Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje;
• Perkančioji organizacija yra apribota įrodinėti savo priimto sprendimo teisėtumą naujais, t. y. atsakyme į pretenziją nenurodytais, argumentais;
• Pats Pirkimo laimėtojas (šiuo atveju – Tiekėjų grupė), kurio teisėms ir interesams įtaką turės teismo priimtas sprendimas, turėtų būti suinteresuotas įrodinėti savo pasiūlymo atitiktį Pirkimo reikalavimams, būti aktyvus ir konkrečiais argumentais bei įrodymais grįsti savo poziciją. Tokia Pirkimo laimėtojo teisė nėra ribojama perkančiosios organizacijos atsiliepimo į pretenziją apimtimi. 

Dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo 4 punkte įtvirtinto finansinio ir ekonominio pajėgumo aiškinimo ir taikymo

• Teisingumo Teismas nurodė, kad jeigu perkančioji organizacija nustatė tik reikalavimą, susijusį su atitinkama minimalia metine apyvarta, ir nereikalavo, kad ši nustatyta minimali apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, niekas nedraudžia ūkio subjektui remtis laikinosios įmonių grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis, net jeigu pagal konkrečią viešojo pirkimo sutartį jis iš tikrųjų neprisidėjo vykdant šios grupės veiklą, analogišką veiklai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis, dėl kurios šis ūkio subjektas siekia pagrįsti savo ekonominį ir finansinį pajėgumą;
• Pirkimo reikalavimu dėl tiekėjo vidutinių metinių veiklos pajamų, vykdant veiklą, susijusią su mišrių komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu, siekiama dvejopo tikslo: a)nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį pajėgumą; b)padėti įrodyti ūkio subjektų techninius ir profesinius pajėgumus. Tokiu atveju ūkio subjektas gali remtis  jungtinės veiklos pagrindu veikiančios grupės, kuriai priklausė, gautomis pajamomis tik jeigu pagal konkrečią viešojo pirkimo sutartį faktiškai prisidėjo vykdant šios grupės veiklą, analogišką tai, su kuria susijusi viešojo pirkimo sutartis. Tiekėjų grupei neįrodžius, kad jos narys de facto (faktiškai) pats vykdė komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą, kasacinis teismas nusprendė, kad Tiekėjų grupė neatitiko ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimo, o Atsakovė neteisėtai įvertino jos atitiktį šiai sąlygai;
• Nagrinėjamu atveju Tiekėjų grupės pateikta informacija nekvalifikuotina kaip melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme, kadangi Teisingumo Teismo Prejudiciniame sprendime pateikti išaiškinimai dėl dvejopo pobūdžio ginčo Pirkimo sąlygos tikslo (reikšmės) laikytini naujais ir pačiam kasaciniam teismui buvo kilę klausimų dėl jos teisinio kvalifikavimo ir taikymo.

Dėl Pirkimo sąlygų4 priedo 2 punkte įtvirtinto techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimo aiškinimo ir taikymo

• Techniniai reikalavimai šiukšliavežiams, atsižvelgiant į jų universalų pobūdį (įvykdžius sutartį, GPS siųstuvai ir transporto priemonių taršos rodikliai galės būti aktualūs ir vėliau naudojant šiuos įrenginius), taip pat į aptariamų reikalavimų turinio ir paskirties išaiškinimą Teisingumo Teismo Prejudiciniame sprendime, kvalifikuotini kaip techninio pajėgumo ir techninės specifikacijos sąlygos, kurios galėjo būti keliamos ir tikrinamos viešojo pirkimo procedūrų metu;
• Tiekėjų grupės pateikta įsipareigojimųsutartis dėl šiukšliavežio, atitinkančio EURO 5 standartą, įsigijimo nepagrindžia Tiekėjų grupės teisėto pagrindo naudotis šiuo šiukšliavežiu, kadangi sutartyje nurodytam pardavėjui transporto priemonė nepriklauso, transporto priemonė tik ateityje priklausys pardavėjui, neaišku, kam ji priklauso, sutartyje nėra nurodyta kaina, o šios nuostatos yra esminės daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Taigi įsipareigojimų sutartimi neįrodoma reali Tiekėjų grupės galimybė naudotis būtent šiukšliavežiu;
• Įsipareigojimų sutarties turinio vertinimas suponuoja ne tik išvadą, kad Tiekėjų grupė ydingai rėmėsi techniniu pajėgumu, bet ir tai, jog trečiasis asmuo juo pats ir nedisponuoja. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tiekėjų grupė tinkamai nenurodė trečiojo asmens, kurio ištekliais galėtų remtis įrodinėdama atitiktį techninio pajėgumo reikalavimui.Pripažinus, kad Tiekėjų grupės pateikti duomenys dėl šiukšliavežio netinkami, darytina išvada, jog Tiekėjų grupė nepasiūlė transporto priemonės, atitinkančios EURO 5 standartą.

Dėl Pirkimo laimėtojos pasiūlymo konfidencialių duomenų apsaugos

• Pagal kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos sprendimas dalyviui apskritai ar iš dalies neišviešinti kito tiekėjo pasiūlymo yra savarankiškas, atskirai ginčijamas sprendimas, vien dėl jo gali būti inicijuota peržiūros procedūra, t. y. pateikta pretenzija ir, esant reikalui, pareikštas ieškinys teisme, papildomai nekvestionuojant kitų perkančiosios organizacijos sprendimų;
• Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime pažymėjo, kad peržiūros procedūros objektas yra ne tik perkančiosios organizacijos sprendimas neatskleisti atitinkamų pasiūlymo duomenų, bet ir šiuos išviešinti, nes toks jos sprendimas neišvengiamai daro įtaką konkretaus ūkio subjekto teisėms ir pareigoms;
• Perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas išviešinti atitinkamus pasiūlymo duomenis, kurie juos pateikusio ūkio subjekto nurodymu yra konfidencialūs, neturi sutapti su šių duomenų de facto išviešinimu laiko atžvilgiu. Informacijos, kurią siekiama atskleisti, turėtojui privalo bet kokiu atveju būti suteikta galimybė iš perkančiosios organizacijos ar teismo reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant išvengti nepataisomos žalos;
• Atitinkami bylos duomenys gali būti išviešinti paties šalių ginčą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tokiu atveju tiekėjas, kuris ikiteisminėje ginčo stadijoje nekvestionavo perkančiosios organizacijos sprendimo neatskleisti atitinkamų duomenų, teisminio nagrinėjimo metu turi teisę remtis teismo iniciatyva išviešintais duomenimis tiek, kiek tai nelemia įstatyme įtvirtinto ribojimo teismo procese reikšti naujus reikalavimus ir remtis naujais pagrindais;
• Tiek perkančiosios organizacijos, tiek teismai turi užtikrinti tinkamą dviejų tiekėjų – informacijos prašytojo ir jos turėtojo – interesų pusiausvyrą. Ši jų pareiga reiškia ne tik tai, kad turi būti bendradarbiaujama su pasiūlymą pateikusiu dalyviu jo prašant pateikti išsamius ir aiškius paaiškinimus, pagrindžiančius informacijos konfidencialumo pobūdį, šiuos paaiškinimus įvertinant ir dėl jų priimant pagrįstą sprendimą, bet ir tai, kad jis turi būti pakankamai motyvuojamas suteikti informaciją jos prašančiam ūkio subjektui;
• Argumentai nesupažindinti tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu negali apsiriboti tik nurodymu apie informacijos konfidencialumą. Perkančioji organizacija (ir teismai), derindama vieno tiekėjo teisę į informacijos slaptumą ir jos apsaugą su kito tiekėjo veiksmingos teisių gynybos imperatyvu, privalo, priklausomai nuo konkrečios šių interesų užtikrinimo pusiausvyros, informacijos prašančiam tiekėjui suteikti bent minimalią informaciją, kad jos pagrindu jis galėtų spręsti dėl poreikio inicijuoti peržiūros procedūrą. Perkančioji organizacija gali pateikti tam tikrų pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos turinio; ji taip pat gali pateikti nekonfidencialią dokumentų, turinčių konfidencialios informacijos, versiją.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=63d3623c-8f6a-47b7-b0d4-18fbdbe6849e

2022-03-21

Nr. e3K-3-28-381/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal VšĮ „Bruneros“ (toliau – Ieškovė) ieškinius Nacionaliniam vėžio institutui (toliau – Atsakovė) (3-iasis asmuo – UAB „Skonio era“) ir 2022-03-21 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti Ieškovės ieškinio reikalavimai dėl atsakovo Nacionalinio vėžio instituto viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pripažinimo neteisėtais pirkimuose Nr. 506354 ir Nr. 516606, panaikinti ir dėl šios ieškinio reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtais Atsakovės sprendimus atmesti Ieškovės pasiūlymus pirkimuose Nr. 506354 ir Nr. 516606, baigti viešojo pirkimo Nr. 506354 procedūrą bei viešojo pirkimo Nr.516606 laimėtoja pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „Skonio era“. Taip pat Atsakovei skirta 6000 Eur (šešių tūkstančių Eur) bauda.

Atsakovė atliko mažos vertės viešąjį pirkimą skelbiamos apklausos būdu ,,Pacientų dietinio maitinimo paslaugos“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2020-10-21, viešojo pirkimo Nr. 516606; toliau – Pirkimas I) ir viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Pacientų dietinio maitinimo paslaugos“ (CVP IS skelbtas 2020-09-10, viešojo pirkimo Nr. 506354; toliau – Pirkimas II) (toliau Pirkimas I ir Pirkimas II kartu – Pirkimai). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Atsakovės sprendimus Pirkimuose, kuriuose buvo atmesti Ieškovės pasiūlymai. Atsakovė tokius savo sprendimus atmesti Ieškovės pasiūlymus Pirkimuose motyvavo tuo, kad Ieškovė nepagrindė galimybės tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartis. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad Ieškovė:

- Pirkimo I atveju negali per 2 (dvi) valandas pacientams Vilniuje pristatyti maisto iš Rokiškio, kuriame esančioms Ieškovės patalpoms išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pažymėjimas.

- Pirkimo II atveju negali per 1 (vieną) valandą pacientams Vilniuje pristatyti maisto iš Rokiškio, kuriame esančioms Ieškovės patalpoms išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pažymėjimas.

Šis pažymėjimas buvo pateiktas kartu su Ieškovės pasiūlymu įrodinėjant Ieškovės teisę verstis ligonių maisto gamybos ir pristatymo veikla.

Pirkimų sąlygose nustatyti reikalavimai:

• Pirkimo I sąlygų 13.1 punkte ir atitinkamai Pirkimo II sąlygų 14.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas turi teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti (maisto gaminimas ir pagaminto maisto tiekimas)“;

Kvalifikaciją pagrindžiantis dokumentas – Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas vokų atvėrimo dieną galiojantis maisto tvarkytojo pažymėjimas, suteikiantis teisę gaminti maistą ir tiekti pagamintą maistą arba atitinkamos užsienio šalies institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymos, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduotas dokumentas ar priesaikos deklaracija, patvirtinanti paslaugų teikėjo teisę verstis maitinimo veikla.

• Pirkimų techninės specifikacijos 23 punktuose nustatytas reikalavimas: „Paslaugos teikėjas turi (arba gali pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais) maisto gamybai pritaikytas patalpas (virtuvę), kurios atitinka Maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir turi leidimą pagaminto maisto išvežimui“;
• Pirkimų techninės specifikacijos 37 punkte nustatytas reikalavimas: „Pacientai paruoštą maistą privalo gauti ne vėliau kaip per 2 val. nuo jo pagaminimo“;
• Pirkimo II sąlygų 5 priede „Pasiūlymų vertinimas“ nustatytas vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų – „Pacientų dietinio maitinimo rodikliai“. Iš balų suteikimo šiam kriterijui tvarkos matyti, kad tiekėjas, pasiūlęs maistą iki paciento pristatyti ne vėliau kaip per vieną valandą nuo maisto pagaminimo, gauna daugiau balų nei tiekėjas, kuris savo pasiūlyme nurodo, jog maistą iki paciento pristatys ne vėliau kaip per dvi valandas nuo maisto pagaminimo.

Pirkimų sąlygose nebuvo nurodyti jokie dokumentai, kuriuos tiekėjai turėtų pateikti su pasiūlymu, siekdami įrodyti jų pasiūlymų atitiktį nurodytiems Techninių specifikacijų reikalavimams.Šalys iš esmės nesutarė dėl to, ar Ieškovė, pateikdama VMVT pažymėjimą kvalifikacijai pagrįsti, kartu deklaravo ir vietą, iš kurios bus teikiamos perkamos paslaugos ir pagal kurią bus tikrinama Ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimų Techninių specifikacijų reikalavimams.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl reikalavimų, susijusių su tiekėjų teise verstis atitinkama veikla, taikymo kartu su kitomis Pirkimų sąlygomis

• Byloje nėra ginčo dėl to, kad Ieškovės kvalifikacija atitiko Pirkimų sąlygų reikalavimus dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga veikla.
• Nors neginčytina, kad dietiniam ligonių maitinimui taikytinas specialus reguliavimas, inter alia, dėl maisto pristatymo laiko, bet kokiu atveju akivaizdu, kad Pirkimų Techninių specifikacijų nuostatos dėl patiekalų pagaminimo vietos ir pateikimo laiko nekvalifikuotinos ir netaikytinos kaip tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimai, juolab kad iš tos pačios maisto gaminimo vietos gali būti tiekiamas maistas, kuriam specialus pacientams skirto maisto pristatymo laiko reguliavimas netaikytinas.
• Tiekėjas, kuris pagrindžia savo teisę verstis atitinkama veikla, negali būti pripažįstamas neatitinkančiu šio kokybinės atrankos kriterijaus pagal kitas viešojo pirkimo sąlygas, ypač jei jos susijusios su techninėje specifikacijoje (ar panašaus pobūdžio dokumente, pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties projekte) įtvirtintais reikalavimais. Kaip nurodyta pirmiau, Ieškovės su pasiūlymu pateikti dokumentai pagrindė jos teisę teikti maitinimo paslaugas (gaminti ir tiekti pagamintą maistą), todėl ji laikytina atitinkančia aptariamą kokybinį reikalavimą, kuris negalėjo būti sistemiškai aiškinamas ir taikomas kartu su Techninių specifikacijų sąlygomis dėl maisto pristatymo laiko iš tam tikros maisto pagaminimo vietos.
• Teisėjų kolegija pabrėžia, kad turima tiekėjo kvalifikacija – teisė verstis atitinkama veikla – paprastai nesietina su konkrečia patalpa ar vieta. Tokią išvadą patvirtina ir pačios Atsakovės Pirkimų sąlygose įtvirtinta nuostata, kad tiekėjo kvalifikacija gali būti grindžiama ir atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotu dokumentu.
• VMVT pažymėjimas pats savaime negali būti laikomas dokumentu, įrodančiu perkamų paslaugų teikimo vietą nagrinėjamų Pirkimų atveju, vadinasi, jame nurodyta vieta (šiuo atveju – Rokiškis) nelaikytina vieta, kurioje tiekėja ketina gaminti maistą, ir atitinkamai negali būti laikoma atskaitos tašku skaičiuoti maisto pristatymo laiką.

Dėl ieškovės pasiūlymų vertinimo pagal Techninių specifikacijų nuostatas dėl maisto pristatymo laiko

•  Priklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sąlyga kvalifikuotina kaip techninės specifikacijos sąlyga, ar kaip sutarties vykdymo sąlyga, priklauso tiekėjo pasiūlymo vertinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti sutartinių nuostatų atitikties ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymų.
• Šiuo atveju Techninių specifikacijų sąlygos dėl maisto gamybai pritaikytų patalpų turėjimo ir maisto pristatymo laiko kvalifikuotinos kaip tiek perkamų paslaugų savybes apibrėžiančios (techninės specifikacijos) nuostatos, tiek kaip sutarties vykdymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. kai aptariama nuostata nėra išimtinai sutarties vykdymo sąlyga, perkančioji organizacija iš principo turėtų teisę tikrinti perkamų paslaugų atitiktį nurodytoms nuostatoms Pirkimų procedūrų, įskaitant ir tiekėjų pasiūlymų vertinimą, metu.
• Pirkimų sąlygose tiekėjams nebuvo nustatytas reikalavimas pagrįsti Techninių specifikacijų (ar ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijaus T3) nuostatos dėl maisto pristatymo laiko atitiktį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad panašaus pobūdžio, t. y. kai nereikalaujama pagrindžiančių dokumentų, techninės specifikacijos nuostatos laikytinos deklaratyviomis.
• Akcentuotina, kad įrodomųjų priemonių nepateikimas kartu su pasiūlymu, kai to nereikalaujama pirkimo sąlygose, neturėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas ar neatitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, tačiau tai per se (savaime) neužkerta kelio perkančiajai organizacijai suabejoti dėl tiekėjo galimybių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Kasacinio teismo taip pat pripažinta, kad perkančiosios organizacijos turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą, kai pagal pirkimo sąlygas nebuvo reikalaujama pateikti konkrečių pagrindžiančių duomenų (o tik atitinkamos formos pažymą), tokie veiksmai nelaikytini pirkimo sąlygų turinio išplėtimu, todėl leistini.
• Vis dėlto nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Pirkimo I sąlygose iš tiekėjų nebuvo reikalaujama pateikti ne tik konkrečių įrodomųjų dokumentų, bet ir abstrakčių deklaracijų apie pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pirkimo I procedūrų metu Atsakovė iš Ieškovės apskritai negalėjo reikalauti pateikti paaiškinimų, neįtvirtintų Pirkimo I sąlygose, kad maistas pacientams bus pateiktas per 2 valandas nuo jo pagaminimo.
• Konstatuota, kad, pirkimo sąlygą kvalifikavusi išimtinai kaip sutarties vykdymo sąlygą, perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka tokią sąlygą. Tuo tarpu nustačius, kad pirkimo sąlyga kvalifikuotina kaip techninės specifikacijos reikalavimas, tiekėjo pasiūlymo atitikties tokiam reikalavimui vertinimas priklauso nuo to, ar pirkimo sąlygose iš tiekėjų buvo reikalaujama pateikti įrodomuosius dokumentus. Jei tokių dokumentų buvo reikalaujama, perkančioji organizacija turi tikrinti, ar dokumentai pateikti, ar jie patvirtina pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Jei tokių dokumentų nebuvo reikalaujama, tolesni perkančiosios organizacijos veiksmai priklauso nuo to, ar tiekėjas savo pasiūlyme aiškiai nurodo atitiktį atitinkamam techninės specifikacijos reikalavimui arba tokią atitiktį deklaruoja atitinkamos formos pažymoje. Tiekėjui pasiūlyme ar atitinkamos formos pažymoje deklaravus pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimui, perkančioji organizacija turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą (jei apskritai tokia informacija pagal savo pobūdį patikrinama iš anksto) ir tikslintis duomenis apie tiekėjo pasiūlymo atitiktį, priešingu atveju perkančioji organizacija paaiškinimų dėl pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams neturi teisės reikalauti.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

2022-03-23

Nr. e3K-3-63-381/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal VšĮ Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Ieškovė) ieškinį atsakovei UAB „Handelshus“ (toliau – Atsakovė) ir 2022-03-23 priėmė nutartį palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį, kuria teismai Atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies bei priteisė Atsakovei iš Ieškovės 291 420,06 Eur skolą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį, kuria buvo netenkintas Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 31 625,90 Eur nuostolių atlyginimo. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį, kuria teismas netenkino Atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo nuo priteistos 291 420,06 Eur skolos sumos, panaikino, dėl šios reikalavimų dalies priėmė naują sprendimą – šį reikalavimą tenkinti. Priteisė Atsakovei iš Ieškovės 9500,30 Eur delspinigių.

Ieškovė atliko viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2017-06-26; viešojo pirkimo Nr. 326053; toliau – Pirkimas). Ieškovė ir Atsakovė 2017-11-17 sudarė sutartį Nr. S-2017-00147 dėl maisto produktų, įskaitant vištienos konservus, įsigijimo bei tiekimo į Ieškovės partnerių sandėlius (toliau – Sutartis).

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – Institutas), 2018-10-15 atlikęs tyrimą, nustatė, kad Atsakovės pristatyti vištienos konservai yra pagaminti iš smulkintos mėsos masės, matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų, ir padarė išvadą, jog atlikto tyrimo rezultatai neatitinka Pirkimo sąlygų 4 priedo reikalavimų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, 2018-10-18 priėmė sprendimą, kurio pagrindu sustabdė minėto maisto produkto tiekimą rinkai.Nepriklausoma maisto produktų tyrimų laboratorija UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018-10-24 atliko Atsakovės pateiktų vištienos konservų tyrimus ir nustatė, kad tirtuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matomos augalinių skaidulų dalelės.

Ieškovės nuomone, Atsakovė privalėjo sumokėti Ieškovei 5 procentų dydžio baudą (75 138,39 Eur) nuo visos preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto kiekio vertės (1 502 767,73 Eur su PVM) (Sutarties 7.5, 7.5.1 papunkčiai) bei atlyginti žalą, kilusią dėl Atsakovės pristatytų Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų neatitinkančių vištienos konservų. Be to, atsižvelgdama į tai, kad Atsakovės pristatyti vištienos konservai neatitiko Sutarties 1 priede nurodytų kokybės reikalavimų – buvo pagaminti ne iš mėsos gabaliukų, o iš smulkintos mėsos, Ieškovės nuomone, ji neturėjo pagrindo atsiskaityti už pristatytus vištienos konservus.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo siekė prisiteisti įsiskolinimą ir delspinigius.

Bylai aktualios Sutarties nuostatos:

• Sutarties 2.10 punktas: „Partnerių atstovai turi teisę patikrinti, ar pristatyti visi Grafike nurodyti Maisto produktai ir visas nurodytas Maisto produktų kiekis, ar pristatytas Maisto produktas atitinka visus Sutarties 1 priede nustatytus reikalavimus bei ar pristatytas Maisto produktas tinkamas vartojimui ne mažiau kaip du trečdalius jo galiojimo laiko, ir įforminti Maisto produktų priėmimą perdavimą. Maisto produktų priėmimas į sandėlį yra patvirtinamas Maisto produktų priėmimo perdavimo aktu (Sutarties 3 priedas), kurį užpildo ir pasirašo Tiekėjo ir Partnerių atstovai. Nuo šio dokumento pasirašymo momento Maisto produktai tampa Agentūros nuosavybe“;
• Sutarties 2.13 punktas: „Jei Tiekėjas nesilaiko Grafiko ir vėluoja pristatyti visus Agentūros Grafike nurodytus Maisto produktus ir/ar ne visą nurodytą Maisto produktų kiekį, ir/ar Maisto produktus ar pakuotes, į kurias pakuojami Maisto produktai, neatitinkančius Sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nustatytų reikalavimų, Partnerių atstovai turi teisę nepriimti Maisto produktų ir nepasirašyti priėmimo perdavimo akto bei kitų dokumentų iki tol, kol Tiekėjas pristatys visus Grafike nurodytus Maisto produktus ir/ar visą nurodytą Maisto produktų kiekį ir/ar pakeis Maisto produktus ar pakuotes, į kurias pakuojami Maisto produktai, tinkamomis. Jei Maisto produktų bei pakuočių, į kurias pakuojami Maisto produktai, paslėpti trūkumai, kurie negalėjo būti pastebėti Maisto produktų priėmimo metu ir atsirado dėl Tiekėjo kaltės, paaiškėja Partnerių atstovams priėmus Maisto produktus, Agentūra turi teisę nemokėti už tokius Maisto produktus, grąžinti juos Tiekėjui ir reikalauti Tiekėjo sąskaita pakeisti Maisto produktus ar pakuotes <...> tinkamomis <...>“;
• Sutarties 7.5 punkte ir 7.5.1 papunktyje nustatyta: „Jei institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad Maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir: 7.5.1. išdalintas Maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai, tokiu atveju Tiekėjas privalo sumokėti Agentūrai 5 (penki) procentų Eur dydžio baudą nuo viso preliminaraus numatomo įsigyti Maisto produkto kiekio vertės (su PVM) <...>“.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl kasacinio skundo pateikimo termino

• LR CPKXXI¹ skyrius reglamentuoja viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 423¹⁰ straipsnis nustato, jog kasacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Iš LR CPKXXI¹ skyriuje, reglamentuojančiame viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus, įtvirtintų normų matyti, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas nurodytas LR CPK nuostatas, siekė užtikrinti teisminio proceso operatyvumą šios kategorijos bylose.Kasacinis teismas yra nurodęs, jog proceso operatyvumas viešųjų pirkimų bylose itin aktualus, nes ilgos ginčų nagrinėjimo procedūros gali turėti neigiamą įtaką ūkio subjektų veiklai.
• Tokio bylų nagrinėjimo operatyvumo nereikalauja ir ginčai, kylantys dėl viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymo, kaip yra nagrinėjamu atveju. Viešųjų pirkimų procedūros pagal VPĮ baigiasi, kai yra sudaroma viešųjų pirkimų sutartis (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl ginčams, kylantiems dėl tokių sutarčių vykdymo, tarp šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams yra taikomas bendrasis CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kasaciniam skundui pateikti (kasacinis skundas gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo skundžiamos sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos).

Dėl pirkėjo ir pardavėjo teisių ir pareigų pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį

• Kasacinis teismas nuosekliai aiškina, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu;
• Kai, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, kyla ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, teismas, visų pirma, turi atsižvelgti į viešojo pirkimo dokumentų turinį ir VPĮ nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos pateiktus pirkimo sąlygų paaiškinimus. Kai sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, jos turinys turi būti nustatomas vertinant ne tik viešojo pirkimo sandorį, bet ir atitinkamo viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas;
• Prekių priėmimas ir nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui nepaneigia galimybės pirkėjui reikalauti taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus jo teisių gynimo būdus, nustačius prekių neatitiktį sutarties reikalavimams po jų priėmimo momento. Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų (nagrinėjamu atveju neatitikties vištienos konservų pagaminimo būdui – reikalavimų produkto žaliavai, jusliniams rodikliams) gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis);
• Ieškovė pagal Sutarties nuostatas turėjo teisę atsisakyti priimti ir atsisakyti sumokėti už pristatytus maisto produktus, jeigu maisto produktai dar neišdalyti vartotojams ir dar galima juos sugrąžinti tiekėjui, po maisto produktų priėmimo per protingą terminą, ne ilgesnį kaip dveji metai, nustačius, kad maisto produktai neatitiko Sutarties 1 priede nustatytų reikalavimų.

                        Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo bei vištienos konservų atitikties šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygų reikalavimams

• Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta LR CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 12, 178 straipsniai);
• Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (LR CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos;
• Įstatyme nėra įtvirtinta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus;
• Teisėjų kolegija sutinka su Atsakovės kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė nurodytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl to teismo padarytų išvadų apie nustatytas byloje aplinkybes, kad Atsakovės pristatyti Ieškovei vištienos konservai neatitinka Sutarties 1 priedo reikalavimų, negalima pripažinti pagrįstomis;
• Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas dėl byloje reikšmingos aplinkybės, ar Sutarties pagrindu tiekėjo pristatyti vištienos konservai atitinka Sutarties reikalavimus, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Todėl teismų procesinių sprendimų dalys dėl Ieškovės reikalavimų taikyti Atsakovei baudą už Sutarties reikalavimų neatitinkančių maisto produktų pristatymą bei priteisti procesines palūkanas ir Atsakovės priešieškinio reikalavimų priteisti iš Ieškovės skolą už pristatytus vištienos konservus, kurie nebuvo išdalyti vartotojams, bei delspinigius naikintinos.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=59be5a2f-4b61-4266-9509-5af83a497c87

2022-03-30

Nr. e3K-3-74-403/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dekbera“ (toliau – Ieškovė) ieškinį atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovė 1) ir Bendrajam pagalbos centrui (toliau – Atsakovė 2) ir 2022-03-30 priėmė nutartį panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl viešojo pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ Nr. 494812 14.2 punkto b papunkčio ir Techninės specifikacijos 199.6 ir 201 punktų teisėtumo (atmesti ieškinio reikalavimai), ir dalį, kuria tarp šalių paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, bei dėl šių dalių grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kitą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Atsakovė 1 vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2020-06-28; viešojo pirkimo Nr. 494812; toliau – Pirkimas). Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti neteisėtomis ir panaikinti kvalifikacijos reikalavimus (Pirkimo sąlygų 14.2 ir 14.3.8 punktus), tai pat tam tikrus techninės specifikacijos reikalavimus (19, 183, 199.6, 201 ir 322 punktus), kurie, Ieškovės nuomone, nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl ginčo objekto

• Byloje nėra ginčo dėl to, jog Ieškovė pretenzijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nekvestionavo Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b papunkčio, o ginčijo tik tos pačios nuostatos a papunktį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad Ieškovės tik ieškinyje nurodyti reikalavimai ir Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b papunkčio neteisėtumą pagrindžiantys argumentai pagal LR CPK 423³ straipsnio nuostatas nesuponuoja aptariamos Pirkimo nuostatos pripažinimo kaip įeinančios į bylos nagrinėjimo dalyką;
• Kasacinio teismo nuspręsta, kad teismo veiksmai, kuriais jis aktyviai nagrinėja šalių ginčo aspektus, tiesiogiai neišplaukiančius iš tiekėjo pretenzijos ir perkančiosios organizacijos atsakymo į ją (pavyzdžiui, savo iniciatyva išreikalauja įrodymus), de jure (teisiškai) reiškia ginčo ribų išplėtimą. Prie tokių procesinio elgesio veiksmų priskirtinos ir teismo ekspertizės skyrimo situacijos, kai ekspertams užduodami klausimai tiesiogiai nesusiję su pretenzijos ir atsakymo į ją turiniu;
• Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, paskyręs teismo ekspertizę dėl Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b papunkčio, teisėtai išplėtė nagrinėjamo ginčo ribas, todėl skundžiamame sprendime, atsisakęs pateikti perkančiosios organizacijos veiksmų teisinį vertinimą, pažeidė LR CPK normas, kurios įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes bei išspręsti visus reikalavimus.

Dėl Techninės specifikacijos 19 punkto teisėtumo

• Techninės specifikacijos 19 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad programinės įrangos platforma turi būti paremta į paslaugas orientuota žiniatinklio architektūra (angl. Service-Oriented Architecture – SOA, Web-Based). Ieškovės vertinimu, toks techninio pobūdžio reikalavimas nepagrįstai riboja konkurenciją, nes neleidžia tiekėjams sukurti programinės įrangos pagal kitokią žiniatinklio architektūrą (taikomųjų programų pagrindu (angl. Rich-Client) ar kombinuotos architektūros (angl. Rich-Client + Web-based)), nors ir kiti lygiaverčiai techniniai sprendimai atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius ir būtų tapačiai pasiektas jos siekiamas rezultatas. Kasacinis teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad Techninės specifikacijos 19 punkte įtvirtinta ginčo sąlyga kvalifikuotina kaip funkcinis paslaugos reikalavimas (VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl neaktualus skirtingų programinių įrangų lygiavertiškumo klausimas;
• lygiavertiškumo negalima aiškinti itin plačiai, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečius perkančiosios organizacijos tikslus ir jų įtvirtinimą pirkimo sąlygose, todėl reikšmingu turi būti laikomas ir nustatytas pačios funkcijos techninio įgyvendinimo būdas, t. y. kokiu būdu turi būti įvykdytas konkretus reikalavimas;
• Teisėjų kolegija nurodo, kad teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika suponuoja perkančiųjų organizacijų diskreciją, ribojamą imperatyviųjų VPĮ normų, nustatyti konkretų galutinio rezultato pasiekimo būdą, tai nelaikytina kaip per se (savaime) nesuderinama su sąžininga ir neiškraipyta tiekėjų konkurencija;
• Techninės specifikacijos nuostatų teisėtumas vertinamas iš esmės trimis – tiesioginės, netiesioginės (užslėptos) diskriminacijos ir proporcingumo iškeltų reikalavimų išsamumo aspektu – pagrindais;
• Vienintelė aplinkybė, kad įvairių platformų pagrindu galima įgyvendinti tinkamai veikiančių informacinių sistemų projektus, per se nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės nustatyti konkrečius reikalavimus, skirtus šiai sistemai sukurti ir veikti.

                        Dėl Techninės specifikacijos 199.6 punkto teisėtumo

• Techninės specifikacijos 199.6 punkte, be kitų, įtvirtintas reikalavimas, kad tiekėjas yra atsakingas už prieigos prie „Motorola Solutions“ DIMETRA radijo ryšio tinklo API gavimą ir naudojimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos nekvalifikavo šio ginčijamo Techninės specifikacijos reikalavimo ir atkreipė dėmesį, kad nors ši ginčo Pirkimo sąlyga ir įtvirtinta Techninėje specifikacijoje, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką neretai techninės specifikacijos nuostatomis paslaugų ar darbų pirkimuose, atsižvelgiant į jų būsimą sukūrimą, pagal savo turinį paprastai apibrėžiamas viešojo pirkimo sutarties vykdymas, t. y. kaip, kokiu būdu, veiksmais ir pan. turėtų būti suteiktos paslaugos, atlikti darbai;
• Kasacinio teismo nagrinėtose bylose buvo pasisakyta dėl įvairių situacijų, kai tiekėjų varžymosi konkurse ir sutarties vykdymo galimybės priklauso nuo trečiųjų asmenų: tiek dėl tiekėjų pareigos sutarties vykdymo metu gauti kitų subjektų leidimus, tiek dėl pareigos gauti esamos įrangos gamintojo leidimą (įgaliojimą) pripažinimo neteisėta. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio sąlygos daro įtaką ne tik viešojo pirkimo dalyviams, bet ir pačioms perkančiosioms organizacijoms, nes papildomų dokumentų, leidimų gavimas didina netinkamo sutarties įvykdymo (neįvykdymo) riziką.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=397fcbf8-34ab-425d-8928-42a6a84ffd34

2022-04-13

Nr. e3K-3-85-969/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Kautra“ (toliau – Trečiasis asmuo) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-07-15 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transrevis“ (toliau – Ieškovė) ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai (toliau – Atsakovė) (3-ieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Trečiasis asmuo ir UAB Transporto centras) ir 2022-04-13 priėmė nutartį panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą  ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovė atvykdė tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2020-08-19; viešojo pirkimo Nr. 502371; toliau – Pirkimas). Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovės 2021 m. sausio 26 d. sprendimą pripažinti Trečiojo asmens pasiūlymą II–IV pirkimo dalių laimėtoju.

Sprendimo Trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėtoju nepagrįstumą Ieškovė grindė tuo, kad, inter alia, Trečiasis asmuo neišviešino Pirkimo sutarties vykdymui numatomų naudoti autobusų savininkų – lizingo davėjų kaip asmenų, kurių pajėgumais remiamasi, grindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimams.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl tiekėjo pareigos išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, grindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimams

• Tiekėjo galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir pareiga juos išviešinti susijusios su įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pagal viešojo pirkimo sąlygas įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį. Šio teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvautų tik įvykdyti sutartį pajėgūs subjektai, taip pat sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai patikrinti tų subjektų atitiktį nustatytiems reikalavimams;
• Techninis pajėgumas pirmiausiai siejamas su specifinių priemonių, būtinų sutarčiai įvykdyti, prieinamumu tiekėjui.Atitinkamų priemonių prieinamumas savaime nereiškia, kad tik nuosavybės pagrindu valdomos priemonės suponuoja ūkio subjekto atitiktį techniniam pajėgumui;
• Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas atlygintinai teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, o šis valdo ir naudoja lizingo sutartimi įgytą daiktą, gaudamas iš to naudos bei prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo. Nors lizingo objektas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o ne gavėjui, pastarajam priklauso daikto valdymo ir naudojimo teisė;
• Atsižvelgiant į lizingo sutarties sampratą, jos esmę, darytina išvada, kad daiktai, tiekėjo valdomi ir naudojami lizingo sutarties pagrindu, bendrąja VPĮ 49 straipsnio prasme priskirtini tiekėjo – lizingo gavėjo, o ne lizingo davėjo pajėgumams.Todėl pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai, perkant paslaugas (darbus), pirkimo sąlygose nurodomi tiekėjų techninio pajėgumo reikalavimai (pvz., nurodomi konkretūs reikalavimai turėti tam tikrus techninius duomenis atitinkančias transporto priemones), tiekėjai, ketinantys teikti perkamas paslaugas (vykdyti darbus) naudodami daiktus, valdomus lizingo sutarties pagrindu, savo pasiūlymuose atskirai neprivalo išviešinti lizingo davėjų kaip ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi. Priešingas aiškinimas suponuotų formalų VPĮ taikymą, be viešąjį interesą atitinkančio tikslo didintų tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų administracinę naštą;
• Byloje nenustatyta, kad konkrečiu atveju tarp lizingo davėjų ir lizingo gavėjo (Trečiojo asmens) susiklostė teisiniai santykiai, dėl kurių egzistuotų kokie nors apribojimai naudoti autobusus Pirkimo objektą atitinkančiai veiklai. Sudarytos lizingo sutartys yra įtrauktos į Trečiojo asmens ilgalaikio turto apskaitą, todėl lizingo sutarčių pagrindu naudojamam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas taip pat kaip ir nuosavam turtui; lizingo sutarties pagrindu valdydamas autobusus Trečiasis asmuo turi teisę pats spręsti dėl autobusų panaudojimo konkrečiam kelionės tikslui. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad ginčo transporto priemonės (autobusai) yra neatsiejamai susijusios su pačiu Trečiuoju asmeniu, jis gali naudoti šiuos autobusais savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad Trečiasis asmuo, grįsdamas atitiktį techninio pajėgumo reikalavimui sutarties vykdymui pasitelkti tam tikras transporto priemones, rėmėsi kitų ūkio subjektų – lizingo davėjų pajėgumais. Atitinkamai jam nekilo VPĮ 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga juos išviešinti.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=a10a690d-7d66-4b7c-abc6-a17c521db622

2022-04-26

Nr. e3K-3-202-969/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tilsta“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-12-13 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – Atsakovė) ir 2022-04-26 priėmė nutartį panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą  ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo Atsakovė įpareigota nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys 10,127 km nauja statyba“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2021-01-01; viešojo pirkimo Nr. 527208; toliau – Pirkimas). Ieškovė prašė įpareigoti Atsakovę pakeisti Pirkimo sąlygas, Pirkimo sutarties projekte įtvirtinant pagrindą įsigyti papildomus darbus – techninio darbo projekto (toliau – ir Projektas) klaidos, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų būtinybė arba įpareigoti Atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras, parengti naują Projektą, įgyjant jo autorių teises, ir organizuoti Pirkimą iš naujo, pateikiant tiekėjams Projektą DWG formatu.

Ieškovės vertinimu, dėl Pirkimo metu paaiškėjusių techninio darbo projekto trūkumų ir neaiškių Atsakovės, perkančiosios organizacijos, paaiškinimų būsimam Pirkimo laimėtojui kyla rizika, kad jam teks neatlygintinai atlikti papildomus darbus.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, atsižvelgiant į netikslų techninį darbo projektą

• Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas ir tiekėjų galimybė jas ginčyti nesiejama išimtinai su ikisutartiniais santykiais, bet apima ir kontrahentų tarpusavio teisių ir pareigų pasidalijimą. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad tiekėjai gali ginčyti viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą jų neaiškumo aspektu ne tik dėl galimybės pateikti konkurencingus ir tinkamai apskaičiuotus pasiūlymus, bet ir nenorėdami prisiimti aiškiai neapibrėžtos sutarties vykdymo rizikos; perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti aiškias pirkimo sąlygas priklauso nuo tam tikrų tikėtinų prielaidų pasireiškimo ateityje; pirkimo sąlygos, kuriomis tiekėjams leidžiama pasiūlymo kainą pateikti savarankiškai įvertinant aiškiai neapibrėžtą riziką, pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo principą, nes jomis suponuojama permokėjimo už sutartį ar netinkamai apskaičiuotos sutarties vertės grėsmė;
• Kasacinio teismo, be kita ko, pažymėta, kad racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus ir dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra; viešojo pirkimo sutarties vykdymo priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktinai, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas;
• Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų neteisėtumas, susijęs su neaiškiu finansinės rizikos dėl papildomų darbų atlikimo paskirstymu tarp šalių, kilo dėl byloje nustatytų aplinkybių – Projekto ir darbų kiekių žiniaraščių neatitikčių faktinei situacijai, nekonkretaus Pirkimo sąlygų paaiškinimo bei Pirkimo sąlygų dėl atsiskaitymo už papildomus darbus turinio – visumos;
• Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju darbų pripažinimo papildomais ir atlyginimo už juos tvarka suponuoja pernelyg didelę perkančiosios organizacijos diskreciją ūkio subjektų atžvilgiu. Rangovo teisė gauti atlyginimą už papildomus darbus dėl dar prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį paaiškėjusių Projekto trūkumų priklauso iš esmės nuo perkančiosios organizacijos valios jam palankiai aiškinti ir taikyti sutarties nuostatas, t. y. atitinkamus darbus pripažinti papildomais;
• Atsakovė įtikinamai ir patikimai nepaneigė tikimybės, jog laimėtojui gali tekti ekonominė papildomų darbų atlikimo dėl Projekto klaidų našta, tokiais veiksmais šiuo metu žinomi viešojo pirkimo sutarties vykdymo probleminiai aspektai nesprendžiami, o perkeliami į šios sutarties vykdymo stadiją. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmesti Ieškovės reikalavimai dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, tiekėjai verčiami prisiimti nepateisinamas rizikas, o savo interesus nukreipiami įgyvendinti viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, taip, be kita ko, keliant grėsmę, kad svarbus infrastruktūros rangos projektas nebus įgyvendintas laiku ir sėkmingai;
• Konstatuota, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra neaiškios viešojo pirkimo sutarties šalių būsimų rizikų paskirstymo prasme, todėl neatitinka viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo bei racionalaus lėšų panaudojimo principų, tiekėjų konkurencijos užtikrinimo imperatyvo.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=cba796c9-f695-4b16-8df5-b245b89a4bce

2022-05-26

Nr. e3K-3-54-969/2022

Dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygą, kurioje nustatyta Pirkimui skirtų lėšų suma ir dėl Pirkimo sąlygos, kurioje nustatyta Pirkimui skirtų lėšų suma, teisėtumo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ecoservice“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-06-10 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – Atsakovė) ir 2022-05-26 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2020-12-04; viešojo pirkimo Nr. 523231; toliau – Pirkimas). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu inter alia prašydama:

1. pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygas ir:

- Pirkimo sąlygų 2.6. punkte padidinti Perkančiajai organizacijai priimtiną maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą bent 40 proc.;

- koreguoti Techninės specifikacijos 6.8. punktą atsisakant galimybės iki 30 proc. mažinti pastoviąją kainos dalį; 

- panaikinti Techninės specifikacijos 6.11. punktą;

- panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.8.3. punktą;

- panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.6. ir 7.4.9. punktuose reikalavimą ne vėliau kaip per 5 min. pateikti informaciją į Perkančiosios organizacijos informacinę sistemą;

- panaikinti Techninės specifikacijos 9.3. punktą;

- panaikinti Techninės specifikacijos 9.10. punktą;

 2) pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nuostatas, numatančias pernelyg dideles, pažeidimams neproporcingas ir baudimo funkciją atliekančias baudas;

3) įpareigoti Pirkimo sąlygose pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip perkančioji organizacija apskaičiuoja maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą (dydį), o taip pat nurodyti kokias sudedamąsias dalis įskaičiuoja ir kokio jos dydžio.

Atsižvelgdamas į tai, kad kasaciniu skundu Ieškovė skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas Ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu Pirkimo sąlygų 2.6 punktą, kuriame nustatyta Pirkimui skirtų lėšų suma, LAT būtent nurodytu aspektu ir pasisakė vertindamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygą, kurioje nustatyta Pirkimui skirtų lėšų suma

• Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygų 2.6 punktą, kuriame nustatyta maksimali bendra metinė pasiūlymo kaina, konstatavo, kad nurodyta Pirkimo sąlyga neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytos maksimalios bendros pasiūlymo kainos. Ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimą apeliacinės instancijos teismas iš esmės grindė argumentu, kad perkančiosios organizacijos diskrecija yra nustatyti Pirkimui skirtų lėšų sumą. Teisėjų kolegija sutinka, kad būtent pati perkančioji organizacija turi teisę spręsti dėl galimų pirkimui skirti lėšų, inter alia, kaip privalomo ūkio subjektams keliamo reikalavimo taikymo aspektu, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu pripažinti Ieškovės nesuinteresuotumą ginčyti tokią Pirkimo sąlygą.
• Nors Ieškovė ir nepateikė pasiūlymo Pirkime, pagal kasacinio teismo praktiką teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs.
• Aplinkybė, kad Ieškovė nepateikė pasiūlymo Pirkime, nepaneigia jos teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Priešingai, tai, kad Ieškovė, pateikdama pretenziją, kuria ginčijo atitinkamas Pirkimo sąlygas, kartu ir jų 2.6 punktą, o vėliau pateikdama ir ieškinį teismui, iš esmės siekė dalyvauti Pirkime pagal prašomas pakeisti sąlygas, pagrindžia Ieškovės vienos iš būtinųjų teisinio suinteresuotumo sąlygų – subjektinių teisių pažeidimo – egzistavimą.
• Kaip teisingai pažymėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, esant ginčui dėl Pirkimo sąlygose nustatytos pirkimui skirtų lėšų sumos, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos prerogatyvą priimti sprendimą dėl pirkimo biudžeto, teismas neturi teisės pats nustatyti konkretaus pirkimui skirtų lėšų sumos dydį. Atitinkamai, pripažinus pirkimo sąlygos dėl pirkimui skirtų lėšų sumos neteisėtumą, teismas negalėtų įpareigoti perkančiosios organizacijos pakeisti tokią sąlygą, nurodant konkrečią pirkimui skirtų lėšų sumą, tačiau tai savaime nelemia ieškovo teisinio nesuinteresuotumo.
• Kita vertus, tokios teismų, nagrinėjančių panašaus pobūdžio ginčus, veiksmų ribos savaime nereiškia, kad, pirma, perkančioji organizacija, pralaimėjusi ginčą dėl maksimalios pasiūlymo kainos, kitame pirkime būtų laikoma tinkamai įgyvendinusia savo pareigas pagal VPĮ, jei ji tik formaliai, t. y. nežymiai, pakeltų teismo nuginčytą sumą, antra, nereiškia, kad teismas negali spręsti, ar perkančiosios organizacijos nustatyta maksimali pasiūlymo kaina yra pagrįsta.

Dėl Pirkimo sąlygos, kurioje nustatyta Pirkimui skirtų lėšų suma, teisėtumo‘

• Maksimali planuojamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties vertė, arba, kitaip tariant, pirkimui skirtų lėšų suma, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiama kaip perkančiosios organizacijos poreikius ir galimybes atspindinti kategorija. Ji nustatoma pradinėje viešųjų pirkimų proceso stadijoje, o pirkimo vertė kaip pirkimo būdo ir teisinio reguliavimo laikymosi užtikrinimo priemonė (VPĮ 5 straipsnis) – jau vėlesnėje, prieš viešojo pirkimo procedūrų paskelbimą;
• Pirkimui skirtų lėšų suma ir pirkimo vertė, apskaičiuota VPĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tik gali, tačiau neprivalo sutapti;
• Pirkimui skiriamų lėšų sumos nebūtina atskleisti pirkimo dokumentuose. Tais atvejais, kai ši neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, kilus ginčui dėl jos nustatymo fakto ir (ar) dydžio, yra taikytinos bendrosios CPK nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės;
• Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirkimui skirtų lėšų suma, kai ji kaip pirkimo sąlyga išviešinta pirkimo dokumentuose (kaip ir nagrinėjamoje byloje), gali būti ginčijama (kai neišviešinama, tiekėjas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo sprendimą šiuo pagrindu), o su tokia sąlyga nesutinkančiai ieškovei tenka pareiga pagrįsti jos neteisėtumą, t. y. perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimui skirtų lėšų sumos nepagrįstumą;
• Būtent perkančiosioms organizacijoms tenka atsakomybė nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą, kuri laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip. Vadinasi, tiekėjams tenka įrodinėjimo pareiga patikimai ir įtikinamai parodyti, kad konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų;
• Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kadIeškovės pateikti skaičiavimai, informacija apie anksčiau sudarytas sutartis bei kituose regionuose sudarytas sutartis ir jų vertes savaime neįrodo perkančiosios organizacijos nustatytos priimtinos maksimalios pasiūlymo kainos nepagrįstumo.Tokiu atveju būtina pateikti (arba teikti teismui prašymą išreikalauti įrodymus) konkrečius skaičiavimus, sąmatas, iš kurių būtų galima spręsti dėl atitinkamu metu rinkoje egzistuojančių tokio pobūdžio paslaugų teikimo sąnaudų, duomenis dėl konkrečių perkamų paslaugų (darbų) apimties, konkrečiais argumentais bei įrodymais pagrįsti aktualumą retrospektyvinių kitų sutarčių duomenų.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=25994f90-1480-44eb-8176-556a41aca5ee

2022-06-16

Nr. e3K-3-162-378/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ecoservice Klaipėda“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-11-09 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – Atsakovė) ir 2022-06-16 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį panaikinti.

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2021-06-05; viešojo pirkimo Nr. 549937; toliau – Pirkimas). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu inter alia prašydama:

1. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostatas, pagal kurias Pirkimo sutartis gali būti sudaryta su vienu tiekėju tik dėl vienos Pirkimo objekto dalies (Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatyta: „Šis pirkimas skirstomas į dalis, todėl tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 4 d. 2 p. Perkančioji organizacija nustato maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas – 1 (viena) pirkimo dalis. Jeigu tas pats tiekėjas pagal vertinimo rezultatus (pasiūlęs mažiausią kainą) galėtų laimėti daugiau nei 1 (vienoje) pirkimo dalyje, tiekėjas pripažįstamas laimėjusiu tai 1 (vienai) pirkimo daliai, kurios vertė yra didžiausia (kitose pirkimo dalyse jis negali būti pripažintas laimėjusiu).Dėl kiekvienos pirkimo dalies bus sudaroma atskira pirkimo sutartis. Alternatyvūs pasiūlymai neleidžiami“);
2. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sutarties projekto 15 punkto nuostatose įtvirtintas netesybas (delspinigius) už pavėluotai įvykdytas prievoles (Pirkimo sutarties projekto 15 punkte nustatyta: „Paslaugų teikėjas, be Sutarties 14 p. nustatytų baudų, už pavėluotai suteiktas paslaugas moka Paslaugų gavėjui 1000,00 Eur delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai išskaičiuojami iš Paslaugų teikėjui mokėtinų sumų. Delspinigiai skaičiuojami nepriklausomai nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir jo taikymo“);
3. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pirkimo sutarties projekto 20.3 punkto nuostatose įtvirtintą Pirkimo sutarties nutraukimo pagrindą (Pirkimo sutarties projekto 20.3 punkte nustatyta: „Paslaugų gavėjas, įspėjęs Paslaugų teikėją prieš 90 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei Paslaugų gavėjas nusprendžia pavesti teikti gatvių priežiūros paslaugas savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui (pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 str. 2 d.)“);
4. sumažinti Pirkimo sutarties projekto 14 punkte nurodytų netesybų dydį – 700 Eur vertės baudą už sniego sankaupų nenuvalymą laiku nuo kiekvienos gatvės (ar jos dalies), esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas druskos tirpalu gatves, už laiku nepabarstytas smėlio ir druskos mišiniu gatves, už laiku nepabarstytus smėliu tiltus, įkalnes, nuokalnes sumažinti iki 100 Eur dydžio; 500 Eur vertės baudą už kitų paslaugų teikimo pažeidimus – laiku nepalaistytą visą gatvės plotą ar kitus sutarties pažeidimus – sumažinti iki 50 Eur dydžio.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl Pirkimo sąlygų 12 punkto teisėtumo (dėl perkančiosios organizacijos nustatymo maksimalaus skaičiaus Pirkimo objekto dalių, kurių laimėtojas gali būti tas pats tiekėjas – 1 (viena) Pirkimo objekto dalis)

• Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo (principo) pažymėtina, kad Ieškovei nepripažintinas savarankiškas teisinis suinteresuotumas ginčyti Atsakovės veiksmus šiuo pagrindu. Kasacinio teismo šiuo aspektu konstatuota, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo kaip viešojo pirkimo dalyvio subjektinių teisių;
• Nors iš dalies sutiktina su Ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija (Atsakovė) nei Pirkimo sąlygose, nei atsakyme į pretenziją detaliai nepaaiškino skundžiamo sprendimo motyvų, o tik įvardijo ginčijama nuostata siekiamą tikslą užtikrinti paslaugos kokybę, tačiau, viena vertus, tokia pareiga jai nekyla iš VPĮ 28 straipsnio nuostatų, kita vertus, būtent Ieškovė, kvestionuodama Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostatą, turėjo konkrečiai įrodyti, kad ginčijama nuostata jos atžvilgiu pažeidžia proporcingumo principą;
• Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Ieškovė nebuvo paskelbta nė vienos Pirkimo dalies laimėtoja: vienu atveju – dėl netinkamos (per didelės) kainos, kitu – dėl to, kad kiti tiekėjai pateikė konkurencingesnius pasiūlymus. Taigi de facto ne Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostata užkirto galimybę Ieškovei laimėti bent vieną Pirkimo dalį, o kitos priežastys, kurios nesusijusios su šioje nuostatoje įtvirtintu ribojimu.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 20.3 punkto teisėtumo (dėl galimybės perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, jei jos vykdymo metu būtų sudarytas vidaus sandoris)

• Nagrinėjamoje byloje pagal skirtingas šalių pozicijas spręstina dėl dviejų vertybių – pirkimo sąlygų aiškumo (pirkimo objekto apibrėžties) ir sutarties vykdymo nuspėjamumo, perkančiosios organizacijos teisės iš anksto įtvirtinti vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimo atvejį – kolizijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti, kad Ieškovės iškeltam nuspėjamumo siekiui turėtų būti suteikta pirmenybė prieš perkančiosios organizacijos teisę iš anksto nustatytomis sąlygomis modifikuoti sutartinius santykius;
• Iš anksto nustatytas viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindas iš esmės patenka (gali patekti) į VPĮ 89 straipsnio reguliavimo sritį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte atskirai sureguliuotos iš anksto nustatytų viešojo pirkimo sutarčių atidedamųjų sąlygų taikymo situacijos tiek, kiek jų taikymas nesuponuos esminio pirkimo sutarties pakeitimo.Teisėjų kolegijos vertinimu, pasinaudojimas galimybe vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį neturėtų lemti tiekėjų suklaidinimo dėl pirkimo objekto apibrėžties, nes, viena vertus, toks pagrindas yra iš anksto išviešintas, antra vertus, dėl pirkimo objekto išskaidymo į dalis ir sutarčių sudarymo su trimis tiekėjais galimas vienašalis visų ar pavienių viešojo pirkimo sutarčių nutraukimas dėl to nepažeis, kaip pažymėta pirmiau nurodytame Teisingumo Teismo sprendime byloje Finn Frogne, mažesniųjų ūkio subjektų interesų, nes jiems Pirkimo sąlygų 12 punktu ir taip buvo sudarytos palankios sąlygos dalyvauti Pirkime;
•  VPĮ 90 straipsnyje, kuriame atskirai reguliuojamas viešojo pirkimo sutarčių nutraukimas, priešingai nei įstatymo 89 straipsnyje (sutarčių keitimas), expressis verbis įtvirtinta nuoroda į CK. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo, inter alia, sprendžiama pagal CK normas (VPĮ 90 straipsnio 3 dalis);
• Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nors klientas turi teisę nutraukti paslaugų sutartį, vadovaudamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, nepaisydamas to, ar tokia jo teisė yra įtvirtinta sutartyje, tačiau paslaugų sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, klientas vienašališkai nutraukti pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį gali tik tuo atveju, jeigu šalys dėl to susitaria viešųjų pirkimų sutartyje;
• Darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka viešojo pirkimo sutartyse įtvirtinti vienašalio jų nutraukimo pagrindą, susietą su vidaus sandorių sudarymu, juolab kad jis yra siauresnės apimties lyginant su CK 6.721 straipsniu, nes priklauso nuo to, ar perkančioji organizacija įsteigia jai pavaldų subjektą ir su juo sudaro VPĮ 10 straipsnio sąlygas atitinkantį vidaus sandorį.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 14 ir 15 punktų teisėtumo (dėl įtvirtintų netesybų)

• Tiekėjai, nustatę, kad jų teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeidžiami dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, turi pareigą operatyviai ginti savo galimai pažeistas teises. Kadangi Pirkimo sutarties projektas yra Pirkimo sąlygų dalis, analogiška išvada darytina ir dėl Pirkimo sutarties projekto sąlygų teisėtumo, t. y. tiekėjai privalo operatyviai ginčyti visas, jų vertinimu, neteisėtas viešojo pirkimo sąlygas, įskaitant ir Pirkimo sutarties projekto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo teisę ginčyti Pirkimo sutarties projekto 14 ir 15 punktų nuostatas ir įrodinėti baudinį netesybų pobūdį;
• Netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Teisėjų kolegija nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog sutartimi yra siekiama tinkamo viešojo intereso įgyvendinimo, savaime nereiškia, kad galimas dvigubas, baudinio pobūdžio netesybų taikymas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Pirkimo sutarties projekto 15 punkto nuostatos teisėtumą, nepagrįstai teisiškai reikšminga aplinkybe įvardijo ginčo sutarties objektą bei tikslą;
• Vertinant Pirkimo sutarties nuostatų turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek bauda, tiek delspinigiai yra taikomi už tos pačios prievolės neįvykdymą, t. y. už termino praleidimą, ir jų taikymas yra tęstinio pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ginčo sutartyje nustatytos netesybos, kai už tą patį veiksmą, prievolės vykdymo termino praleidimą, taikoma tiek bauda, tiek delspinigiai, pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus (abiejų kartu) taikymas nėra galimas;
• Teisėjų kolegija nusprendė, kad teismai netinkamai taikė netesybas reglamentuojančias CK 6.71 straipsnio, 6.73 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl dvigubų netesybų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Pirkimo sutarties projekto 14 ir 15 punktų bendras nustatymas ir kumuliatyvus taikymas pažeidžia pirmiau nurodytas teisės normas, todėl šios Pirkimo sąlygos pripažintinos neteisėtomis;
• Dėl Pirkimo sutarties projekto 14 punkto teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šios nuostatos neteisėtumas yra pripažintas tik dėl koegzistavimo su to paties projekto 15 punktu. Panaikinus pastarąją nuostatą dėl delspinigių nustatymo ir išvengus baudinių netesybų taikymo situacijos taikymo, Pirkimo sutarties projekto 14 punktas paliktinas galioti. Kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sumažinti šioje nuostatoje įtvirtintų baudų dydžių.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=277fcc5e-d044-4716-b284-bae380074c56

2022-06-20

Nr. e3K-7-210-469/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Atsakovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-12-13 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Prabos plus a.s.“ (toliau – Ieškovė) ieškinį Atsakovei (3-iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimu, – bendrovė „HAIX Schuhe Produktions und Vertriebs GmbH“ (toliau – Trečiasis asmuo)) ir 2022-06-20 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Avalynės prekės“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2021-03-25; viešojo pirkimo Nr. 537515; toliau – Pirkimas). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Atsakovės 2021-06-30 sprendimą įtraukti Trečiąjį asmenį į Pirkimo pirmosios dalies „Batai lauko uniformos“ pasiūlymų eilę ir pripažinti jį laimėtoju.

Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija batams lauko uniformoms“ (toliau – Techninė specifikacija) 1.10 punkte nustatytas reikalavimas: „Batų kokybės garantijos terminas – ne mažiau kaip 12 mėnesių aktyvios eksploatacijos sąlygomis, kuris skaičiuojamas nuo prekių išdavimo iš Pirkėjo sandėlio dienos, 24  mėnesiai nuo prekių priėmimo į sandėlį dokumentų pasirašymo dienos“. Pirkimo sąlygų 2.11.1 punkte nustatyta, kad teikėjas su pasiūlymu privalo pateikti siūlomų prekių atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams įrodančius dokumentus.

Ieškovės nuomone, Trečiojo asmens pasiūlyme pateikta prekių kokybės garantija (toliau – Deklaracija 1) neatitiko Pirkimo sąlygų:Trečiasis asmuo suteikė garantiją batų medžiagoms (sudėtinėms dalims), todėl nėra aišku, ar batams kaip visumai yra suteikiama garantija, taip pat kurioms batų dalims ji nesuteikiama (netaikoma). Deklaracijoje 1 nurodyta, kad garantija netaikoma padams, tačiau visų batų dalių, kurioms garantija netaikoma, galutinis sąrašas nėra pateiktas. Trečiasis asmuo, Ieškovės nuomone, pateikdamas Deklaraciją 1, apribojo garantijos sąlygas, pateikė garantijos suteikimo išlygas, tai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Šalių ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Atsakovė ir Trečiasis asmuo kartu su triplikais teismui pateikė 2021 m. gegužės 12 d. deklaraciją (toliau – Deklaracija 2), kuria iš esmės pažodžiui atkartojamas ginčo Techninės specifikacijos reikalavimo tekstas. Šių šalių teigimu, Deklaracija 2 įėjo į Trečiojo asmens pasiūlymą, tačiau su ja Ieškovė nebuvo supažindinta, nes joje nurodyti duomenys buvo laikomi konfidencialiais.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Ieškovės ieškinį tenkino, nes nusprendė, kad Trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija yra nevienareikšmiška ir negalima ištaisyti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taip pat suabejojo, ar Deklaracija 2 apskritai buvo pateikta kartu su pasiūlymu.

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pasiūlymo turinio (apimties) nustatymą ir tiekėjo teisę aiškinti (tikslinti) dviprasmiškus pasiūlymo duomenis, aiškinimo ir taikymo.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl perkančiosios organizacijos teisės teismo procese remtis ikiteisminėje ginčo stadijoje neišviešintu dokumentu

• Perkančioji organizacija (Atsakovė) de jure turėtų būti ribojama teismui pateikti naujus duomenis ar argumentus, jei jais nesirėmė ikiteisminėje ginčo stadijoje. Kita vertus, dėl viešųjų pirkimų ginčo, ypač susijusio ne su Ieškovės pasiūlymo vertinimu, ribų atsižvelgtina į, inter alia, viešojo pirkimo laimėtojo interesus bei jo galimybę veiksmingai dalyvauti ikiteisminėje ginčo stadijoje taip, kaip savo teises įgyvendina Atsakovė ir Ieškovė. Viešojo pirkimo konkurso laimėtojo (Trečiojo asmens), dėl kurio pasiūlymo vertinimo pradėta peržiūros procedūra, teisinė padėtis neturėtų pablogėti (būti pabloginta) tik dėl to, kad pati perkančioji organizacija netinkamai elgėsi ikiteisminėje ginčo stadijoje;
• Atsižvelgdamas į tai, kad Deklaraciją 2 su tripliku pateikė ne tik Atsakovė, bet ir Trečiasis asmuo, LAT nusprendė, jog Deklaracija 2 kaip ginčo šalių atitinkamas pozicijas pagrindžiantis ar paneigiantis įrodymas patenka į nagrinėjamos bylos apimtį. Tai, kad šį dokumentą Trečiasis asmuo pateikė ne su atsiliepimu į ieškinį, o tripliku, pirmiau nurodytos išvados nekeičia;
• LAT išaiškino, kad su tiekėjo pasiūlymu pateikto dokumento (šiuo atveju – Deklaracijos 2) tekstas, kuriuo pažodžiui atkartojama konkreti viešojo pirkimo sąlyga, savaimenegali būti laikomas slaptu. Dėl Atsakovės veiksmų supažindinant Ieškovę su Trečiojo asmens pasiūlymu bei nagrinėjant Ieškovės pretenziją nebuvo užtikrintas šios tiekėjos teisių gynybos veiksmingumas, inter alia, nesuteikiant jai realios galimybės apsispręsti, ar ir kaip ginti savo teises teisme. Vis dėlto tokia išvada savaimenesuponuoja ginčijamo Atsakovės sprendimo neteisėtumo.

Dėl tiekėjų pasiūlymo turinio (apimties) nustatymo (dėl faktinės aplinkybės, ar Deklaracija 2 buvo pateikta kartu su pasiūlymu)

• LAT pažymėjo, kad, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo techninius aspektus, teismai pirmiausia turėtų įvertinti galimybę išreikalauti ir vertinti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima patikimai nustatyti tam tikro pasiūlymo pateikimo faktines aplinkybes (šiuo atveju – Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenys);
• Kasacinio teismo vertinimu, esant poreikiui, teismai galėtų (turėtų) kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą jos prašydami ne tik pateikti išvadą dėl tam tikrų ginčo aspektų (CPK 49 straipsnio 3 dalis), bet ir suteikti konkrečius CVP IS duomenis, inter alia, apie atitinkamo pasiūlymo pateikimo laiką ir datą, informaciją, ar pasiūlymas buvo keistas (pateiktas iš naujo), kas jį žiūrėjo, koks šio pasiūlymo turinys ir pan. Apeliacinės instancijos teismo iškeltos abejonės dėl Trečiojo asmens pasiūlymo turinio ir Deklaracijos 2 pateikimo momento nebuvo tinkamai pagrįstos, atsižvelgiant į Atsakovės teismui teiktus CVP IS duomenų išrašus bei šios elektroninės sistemos veikimo pobūdį ir patikimumą.

Dėl tiekėjų pasiūlymų turiningojo vertinimo ir jo ribų

• Kasacinis teismas sutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad, atskirai vertinant Deklaracijos 1 tekstą, Trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka ginčo Techninės specifikacijos sąlygos;
• Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė pasiūlymų turiningojo vertinimo principą, vertindamas, kad Deklaracijos 1 ir Deklaracijos 2 koegzistavimas, atsižvelgiant į šių dokumentų tarpusavio prieštaravimus, neleidžia iš karto, be papildomų paaiškinimų ar patikslinimų, nustatyti Trečiojo asmens pasiūlymo atitikties ginčo Techninės specifikacijos sąlygai.Paprastai duomenų nesutaptis skirtingose pasiūlymo dalyse (dokumentuose) negali būti kvalifikuojama kaip formali, nesukelianti tikrojo turinio nustatymo problemų; dokumento turinio neaiškumas ar vidinis prieštaravimas negali būti pašalintas turininguoju (sisteminiu) aiškinimu, jei vidutinis atitinkamos srities subjektas objektyviai negali suprasti tikrojo jo turinio arba įvairūs subjektai jį aiškina skirtingai;
• Nagrinėjamu atveju turiningojo pasiūlymų vertinimo principo ribos be papildomų Trečiojo asmens paaiškinimų negali lemti šio tiekėjo pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms nustatymo, todėl Atsakovė pagal savo veiksmus Pirkime negali pagrįsti ginčijamo sprendimo teisėtumo. Vis dėlto toks vertinimas savaime nereiškia, kad Trečiojo asmens pasiūlymas yra netinkamas, juolab kad Pirkimo metu iš jo nebuvo pareikalauta jokių paaiškinimų dėl Deklaracijos 1 ir Deklaracijos 2 tarpusavio santykio ir jų bendro vertinimo.

Dėl viešojo pirkimo dalyvių teisės taisyti pasiūlymų trūkumus, atsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį

• Esminis apeliacinės instancijos teismo argumentas, dėl kurio Trečiajam asmeniui nepripažinta teisė tikslinti savo pasiūlymą, atsižvelgiant į tarpusavyje prieštaringus dokumentus (Deklaraciją 1 ir Deklaraciją 2), pagrįstas nacionalinėje teismų praktikoje suformuota teisine kategorija – pasiūlymu siaurąja prasme. Nacionalinėje teismų praktikoje, pradėtoje formuoti pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį viešųjų pirkimų reguliavimą, sąvoka „pasiūlymas“ skirstoma į dvi kategorijas, t. y. pasiūlymą plačiąja prasme ir pasiūlymą siaurąja prasme. Nurodytas reikalavimų ir pirkimo procedūrų išskyrimas lėmė teismų praktiką, pagal kurią viešųjų pirkimų dalyviai galėjo daug laisviau tikslinti tiekėjų kvalifikacijos duomenis nei informaciją, susijusią su pirkimo objektu, jo techninėmis savybėmis, siūloma kaina, sutartiniais įsipareigojimais ir pan.Tiekėjų kvalifikacija iš kitų pasiūlymo duomenų išskirta ir platesnė tiekėjų teisė tikslinti su ja susijusius duomenis pagrįsta jurisprudencijos išaiškinimais, kad tiekėjų pajėgumas yra objektyvi kategorija, žyminti praeities ir dabarties aplinkybes, jis arba yra, arba jo nėra. Duomenims, susijusiems su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis ir sutarties vykdymu, teismų praktikoje nebuvo suteiktas objektyvios kategorijos pobūdis, nors tam tikrais atvejais pasiūlymo siaurąja prasme atitikties vertinimas ir būtų grindžiamas praeityje įvykusiomis aplinkybėmis ir tai liudijančiais dokumentais (pavyzdžiui, atlikto laboratorinio tyrimo išvada, prekės sertifikatas ir pan.);
• Kasacinis teismas, atsižvelgęs į naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, konstatavo, kad ligšiolinėje nacionalinėje teismų praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija (skirtingų pasiūlymų tikslinimo modelių taikymo prasme) prarado prasmę ir toliau nebetaikytina.Ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina nustatant, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti;
• Konstatuota, kad Europos Sąjungos teisiniame reguliavime ir jį aiškinančioje Teisingumo Teismo praktikoje taikant vienodą pasiūlymų tikslinimo modelį, nepriklausomai nuo taisytinos informacijos (duomenų) pobūdžio, nacionalinis reguliavimas aiškintinas tokiu būdu, jog tiekėjams nepripažįstama mažesnė pasiūlymo tikslinimo apimtis tik todėl, kad poreikis paaiškinti ar papildyti duomenis susijęs su pirkimo objekto techninėmis savybėmis ar teisiniais reikalavimais;
• Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir teismų praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles:

• jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka;
• tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis;
• tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Dėl Trečiojo asmens teisės (galimybės) paaiškinti savo pasiūlymo turinį

• Išplėstinė teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstą vertino apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad Trečiasis asmuo jokiu būdu negalėjo paaiškinti savo pasiūlymo, atsižvelgiant į Deklaracijos 1 ir Deklaracijos 2 turinio prieštaringumą;
•  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje konstatuotina, kad nedraudžiama išimtiniais atvejais paaiškinti ar papildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Iš to darytini šie apibendrinimai: 1) prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (šis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas, jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas); 2) tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta) (šio pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo,  ypač nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio); taip pat svarbu nustatyti, ar su pasiūlymu pateiktos informacijos tiesiog nepakanka jo atitikčiai nustatyti (informacija prieštaringa ar neišsami), ar jos pagrindu iš karto galima nustatyti konkretų pasiūlymo netinkamumą);
• Tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos;
• Jei, kaip nurodyta pirmiau, naujų duomenų pateikimas papildant esamus nėra absoliučiai neleistinas, esamų duomenų atsisakymas taip pat tam tikrais atvejais galėtų būti leidžiamas;
• Nagrinėjamu atveju, jei Deklaracija 2 iš tiesų buvo pateikta kartu su Trečiojo asmens pasiūlymu, šio turinio vertinimas leidžia daryti išvadą ne dėl akivaizdžios pasiūlymo neatitikties ginčo Techninės specifikacijos sąlygai, o dėl pasiūlymo duomenų prieštaringumo, o pastarąjį Trečiajam asmeniui turėjo būti leista ištaisyti.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6

2022-07-01

Nr. e3K-3-146-916/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sotus projects“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-09-16 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (toliau – Atsakovė) (3-iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Radusa“; toliau – Trečiasis asmuo) ir 2022-07-01 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2021-06-15 priimtą sprendimą.

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Kelių transporto paslaugų užtikrinant ultra žemos temperatūros laipsnių temperatūrinį režimą pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2020-12-04; viešojo pirkimo Nr. 523387; toliau – Pirkimas). Ieškovė, laimėjusi Pirkimą, su Atsakove 2021-01-08 sudarė Pirkimo sutartį Nr. 16B-06 (toliau – Sutartis).Trečiajam asmeniui pristačius vakcinas ir grąžinus Ieškovei Atsakovės parengtus prekių transportavimo dokumentus, buvo nustatyta, kad 2 dėžių temperatūros registratoriai kelias minutes užfiksavo temperatūrą, pakilusią iki –58,5 °C.Atsakovė 2021-01-14 pateikė Ieškovei pretenziją, kurioje pažymėjo, kad vakcinų transportavimo riba turėjo būti nuo –60 °C iki –90°C. Atsakovė 2021-02-11 raštu informavo Ieškovę, kad priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, nes 2021-01-12 transportuojant vakcinas nesilaikyta Pirkimo Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų vakcinų transportavimui, taip pat kad pritaikė 4000 Eur baudą.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Atsakovės 2021-02-11 sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį  ir skirti Ieškovei baudą neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu teisinių pasekmių.

Sutarties 4.3.3 punkte nustatyta, kad „Sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu arba vienašališkai informavus kitą šalį apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu <...> Tiekėjas padaro esminį Sutarties pažeidimą“. Išnašoje paaiškinta, kad esminis Sutarties pažeidimas yra tada, kai „<...> nesilaikoma Techninėje specifikacijoje nurodytų prekių transportavimo reikalavimų arba Tiekėjas daugiau kaip 2 kartus dėl nuo Tiekėjo priklausančių aplinkybių nepristato vakcinų į visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas pagal vakcinų pristatymo grafiką“.

Ieškovė teigia, kad ji nepažeidė Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimų, Techninėje specifikacijoje nebuvo reikalavimo, kad krovinio transportavimo metu turi būti išlaikoma temperatūra nuo –60 °C iki –86 °C. Temperatūros režimas nuo –60 °C iki –86 °C buvo nurodytas tik krovinio važtaraščiuose, kuriuos Ieškovė gavo tik po krovinių pristatymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Ieškovės nuomone, Atsakovė nesilaikė savo pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu Ieškovės ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Ieškovė, vykdydama Sutartį, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai ir dėl to padarė esminį Sutarties pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują – tenkino dalį ieškinio – sumažino Ieškovei skirtą 4000 Eur baudą iki 2000 Eur. Kitus ieškinio reikalavimus kolegija atmetė.

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališko viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pagrindus ir pasekmes, aiškinimo ir taikymo.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo

• VPĮ yra nustatyti specialūs vienašališko viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai, tačiau pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį vienašališkas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašališko sutarties nutraukimo taisykles;
• Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo);
• Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą;
• Iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia aiški perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą. Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai;
• Perkančioji organizacija (šiuo atveju – Atsakovė) Pirkimo Techninėje specifikacijoje (9 punkte) nurodė, jog atskirame užsakyme, kurį pateiks tiekėjui, bus nurodyta pristatomų prekių kiekis, matmenys ir ASPĮ Lietuvoje, tačiau apie konkrečius transportavimo temperatūrų intervalus nei šiame, nei kituose potencialiems tiekėjams iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos pateiktuose pirkimo dokumentuose nėra užsimenama. Pabrėžtina, kad tikslus temperatūros režimas, kuriuo teko transportuoti vakcinas, Ieškovei tapo žinomas tik prieš pat transportavimo paslaugos teikimą, t. y. iš siuntėjo gavus važtaraštį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiekėjos papildomas informavimas apie vakcinų transportavimo temperatūros rėžį, kurio ši neturėjo pagrindo numanyti, neatitinka viešųjų pirkimų principų, suformuotos teismų praktikos ir Atsakovė tokiu atveju privalo prisiimti riziką dėl netinkamo viešojo pirkimo procedūrų organizavimo, netinkamo pareigos formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjai, užtikrinti sąlygų suderinamumą, vidinį neprieštaringumą, vykdymo, taip pat atsakomybę už pasiektus pirkimo rezultatus. Teisėjų kolegija nusprendė, kad Atsakovės parengti Pirkimo dokumentai neatitiko tikslumo ir aiškumo bei kitų reikalavimų, vadinasi, rizika dėl to pasekmių tenka Atsakovei;
• Teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje Atsakovė neįrodė, jog tikslus temperatūros režimo intervalo nuo –60 oC iki –86 oC laikymasis jai buvo esminė Sutarties sąlyga ne tik dėl to, kad ji aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai to nenurodė Pirkimo dokumentuose, bet taip pat ir dėl to, kad šiuose dokumentuose iš esmės nėra nuorodos apie tai, kad temperatūros rėžiai bus tikslinami ar nurodomi prieš kiekvieną vežimą, kaip tai nurodyta apie transportuotinų prekių kiekį ir matmenis.Konstatavus, kad Atsakovei tenka rizika dėl netiksliai ir neaiškiai suformuluotų Pirkimo dokumentų ir Sutarties sąlygų, LAT nutarė, jog nėra pagrindo pritarti apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad Atsakovė turėjo teisę, remdamasi Sutarties 4.3.3 papunkčiu bei Techninės specifikacijos nuostatomis, nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo. Priešinga išvada reikštų, kad Sutarties ir Pirkimo dokumentų netikslumas aiškintinas išimtinai Ieškovės nenaudai, o tai prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=185cc190-4461-4a64-b1eb-ac75b1ba3f1a

2022-10-06

Nr. e3K-3-328-469/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Atsakovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-19 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės „Mildat Sp.zo.o“  (toliau – Ieškovė) ieškinį Atsakovei ir 2022-10-06 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2022-03-02 priimtą sprendimą.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, kuriomis reglamentuojamas ūkio subjekto viešojo pirkimo konkurse pateikto pasiūlymo klaidų šalinimas (tikslinimas), aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą riboto konkurso būdu „7,62 mm kalibro kulkosvaidžiai“ (CVP IS skelbtas 2021-08-15, viešojo pirkimo Nr. 555815; toliau – Pirkimas).

Pirkimo sąlygų 4 priedo 10 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus, iki paraiškų priėmimo termino pabaigos), tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs ir (ar) turi vykdyti bent 1 (vieną) ar kelias šaunamųjų ginklų pirkimo – pardavimo sutartis, kurių apimtis – ne mažiau kaip 5586700,00 Eur be PVM. Jei sutartis dar vykdoma, tai iki paraiškų priėmimo termino pabaigos turi būti pateikta prekių ne mažiau kaip už nurodytą sumą. Jeigu sutartis pradėta vykdyti anksčiau nei per paskutinius 5 metus, tačiau pabaigta vykdyti per paskutinius 5 metus, tokiu atveju atsižvelgiama į visą sutarties vertę“ (toliau – Kvalifikacijos reikalavimas).

Atsakovė kreipėsi į Ieškovę (Lenkijos bendrovę), kad ši patikslintų su pasiūlymu pateiktą užsakovo pažymą, skirtą įrodyti atitiktį Kvalifikacijos reikalavimui. Ieškovei paaiškinant pateiktą pažymą, buvo nurodyta, kad Ieškovės pasitelkta subtiekėja, nors ir pristatė visas parduodamas prekes, bet tai padarė pavėlavusi. Kartu su šiuo paaiškinimu Ieškovė savo iniciatyva pateikė naujus (pasiūlyme nenurodytus) duomenis apie kitą tinkamai įvykdytą šaunamųjų ginklų pirkimo sutartį ir naujo užsakovo pažymą. Atsakovė šių duomenų nevertino ir atmetė Ieškovės paraišką dėl neatitikties Kvalifikacijos reikalavimui.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl Kvalifikacijos reikalavimo aiškumo

• Kvalifikacijos reikalavimas buvo pakankamai aiškus, jo turinys suponavo visų Pirkimo dalyvių lygiateisiškumą, o perkančioji organizacija ar teismai negalėjo ūkio subjektams pripažinti specifinės pasiūlymų trūkumų šalinimo teisės tik dėl to, jog sąvoka „tinkamai įvykdyta sutartis“ Pirkimo sąlygose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nebuvo apibrėžta kaip apimanti sutartinių įsipareigojimų, susijusių su prievolių vykdymo terminais, įvykdymą;
• Visuotinai pripažįstama universali sutarties netinkamo vykdymo sąvokos reikšmė, o Pirkimo sąlygose atskirai neapibrėžus (nesusiaurinus) šios visuotinai suprantamos ir taikytinos sąvokos, jai suteiktina kaip įmanoma platesnė prasmė. Aptariama nuostata nėra santykinė (pavyzdžiui, pirkimo vertė), todėl jos konkretus turinys nepriklauso nuo vidutinio rūpestingo subjekto vertinimo ir tokios nuostatos taikymo skaidrumui nedaro įtakos viešojo pirkimo sąlygos apibrėžties detalumas;
• Aptariama nuostata („tinkamai įvykdyta sutartis“), kaip nurodyta pirmiau, yra universalaus pobūdžio, todėl jos reikšmė (prasmė) nepriklauso nuo situacijų ar konteksto, kuriame ji vartojama (naudojama), todėl tiekėjams galima taikyti viešojo pirkimo sąlygose išsamiai nedetalizuotą tokio reikalavimo turinį;
• Išvada, kad sąvoka „tinkamai įvykdyta sutartis“, kurios Atsakovė atskirai neapibrėžė, turėtų būti aiškinama ir taikoma kaip apimanti bet kokių sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, darytina ne tik pagal CK, bet ir lex specialis – VPAGSSĮ (taip pat į šį teisės aktą perkelto ES reguliavimo) pagrindu, atsižvelgiant į iš šio įstatymo išplaukiantį viešųjų pirkimų tikslą sutartį sudaryti su pajėgiu ūkio subjektu ir Kvalifikacijos reikalavimo turinio ir nustatymo tikslo;
• Nagrinėjamu atveju tiekėjo patikimumas ir pajėgumas nesuderinami su anksčiau sudarytoje sutartyje įtvirtintų prievolių įvykdymo terminų pažeidimu, nepriklausomai nuo tokio pažeidimo pobūdžio. Perkančiosios organizacijos, siekdamos įsitikinti, ar egzistuoja prielaidos tiekėjams sėkmingai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, turi tikslą patikrinti, ar jų būsimi kontrahentai praeityje sugebėjo visa apimtimi tinkamai įvykdyti anksčiau sudarytas panašaus pobūdžio sutartis. Tiekėjas, kuris savo patikimumą ir pajėgumą grindžia praeityje pavėluotai įvykdyta sutartimi, neįrodo naujo sandorio sėkmingo įvykdymo perspektyvų.

Dėl teisės tikslinti paraišką

• Ribojimas kvalifikacijos duomenis tikslinti tik vieną kartą tampa aktualus nuo antrojo perkančiosios organizacijos kreipimosi ar (ir) dalyvio antrojo atsakymo į jį tikslinant pirminę informaciją;
• Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė savo atsakyme ne tik pateikė prašomus duomenis, bet ir savo iniciatyva nurodė kokybiškai naujus, laikytina, jog Ieškovė informaciją apie savo pajėgumą tikslino ne vieną kartą ir ne tik dėl pasiūlyme nurodytų duomenų.Vienintelė aplinkybė, kad Ieškovė tame pačiame rašte ir neprašyta preventyviai nurodė papildomus duomenis, nesudaro pagrindo prieiti prie kitokios išvados, nes priešingu atveju pirmenybė būtų teikiama ne turiniui, o formai;
• Teisinį vertinimą, kad Ieškovei neturėjo būti pripažinta teisė pateikti duomenis apie naują subtiekėjos sutartį, o jei šie būtų pateikti – juos vertinti, patvirtina naujausia kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų pasiūlymų tikslinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 dėl VPĮ nuostatų pateikti toliau nurodomi išaiškinimai dėl tiekėjų teisės apskritai tikslinti pasiūlymo trūkumus ir šios teisės įgyvendinimo sąlygų;
• Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju Ieškovei kilo poreikis taisyti kvalifikacijos duomenis, antroji subtiekėjos prekių pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ir įvykdyta tinkamai ir prieš Ieškovės paraiškos pateikimą, šis dokumentas ir pati patirtis objektyviai visuomet egzistavo, tik nebuvo deklaruoti kartu su paraiška, per se nesuponuoja vertinimo, jog nurodyti pasiūlymų trūkumų šalinimo ribojimai Ieškovės atžvilgiu turėtų būti aiškinami ir taikomi palankiau nei tais atvejais, jei tokios aplinkybės būtų nesusiklosčiusios;
• Jei nustatoma, kad tiekėjo su pasiūlymu ir (ar) vėliau pateikti duomenys aiškiai rodo jo neatitiktį iškeltiems kvalifikacijos (ar kitiems) reikalavimams, papildomas tokios informacijos taisymas, inter alia, naujų, anksčiau nenurodytų duomenų pateikimas ir vertinimas, kaip nesuderinamas su lygiateisiškumo principu ir viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintu ribojimu keisti pasiūlymo esmę (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis ir VPAGSSĮ 28 straipsnio 4 dalis), t. y. padaryti taip, kad netinkamas pasiūlymas taptų tinkamas, draudžiama. Taigi nei Atsakovės paprašyta, nei savo iniciatyva Ieškovė negalėjo pateikti naujų duomenų apie iš anksto nedeklaruotos sutarties vykdymo aplinkybes. Priešingi veiksmai suponuotų paraiškos esmės keitimą, t. y. de jure naujo pasiūlymo pateikimą;
• Būtent nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės: (i) pradinė su paraiška pateikta informacija buvo nepakankama, (ii) Atsakovė paprašė Ieškovės šią informaciją patikslinti, (iii) o ši ne tik pateikė pradinės informacijos detalizaciją, kuri nepatvirtino atitikties Kvalifikacijos reikalavimui, bet ir papildomai savo iniciatyva nurodė kokybiškai naują informaciją (anksčiau nenurodytą sutartį ir pakeistą pasiūlymo formą dėl sutarčių sąrašo), (iv) tačiau šios Atsakovė nevertino ir paraišką atmetė, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai atitiko bendrai taikomas VPAGSSĮ 28 straipsnio 4 dalies, 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, aiškintinas pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo jurisprudenciją.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=107488b3-4a17-476e-8a6c-04c861b27d5a

2022-11-16

Nr. e3K-3-361-378/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „InnoForce“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-07 nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal Ieškovės ieškinius atsakovei UAB „Ignitis paslaugų centras“ (toliau – Atsakovė) (3-ieji asmenys – SIA CLARITY LABS ir „CGI Lithuania“, UAB; išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba) ir 2022-11-16 priėmė nutartį panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį dėl Ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovės sprendimą atmesti Ieškovės pasiūlymą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Panaikinti Atsakovės 2021-11-25 sprendimą atmesti Ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 517219 (toliau – Pirkimas). Įpareigoti Atsakovę toliau tęsti Pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį dėl Ieškovės reikalavimo įpareigoti Atsakovę atskleisti trečiojo asmens pasiūlymą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą įpareigoti Atsakovę pateikti Pirkimo laimėtojos su galutiniu pasiūlymu pateiktus dokumentus palikti nenagrinėtą.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, kuriomis reglamentuojama viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo ribos teisme, taip pat perkančiųjų organizacijų pareigos nustatant atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas ir pagal jas vertinant gautus tiekėjų pasiūlymus bei tiekėjų supažindinimo su kitų dalyvių pasiūlymais, aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė atliko viešąjį pirkimą konkurencinio dialogo būdu „(2020-GSC-306)Sąskaitybos (Billing) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Ieškovė pareiškė 2 ieškinius Atsakovei: pirmuoju prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą atmesti Ieškovės pasiūlymą; įpareigoti Atsakovę pripažinti, kad Ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, ir grąžinti šį pasiūlymą į Pirkimo procedūras; antruoju – pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti pretenziją nenagrinėtą; įpareigoti Atsakovę pateikti Pirkimo laimėtojo trečiojo asmens UAB „CGI Lithuania“ (toliau – ir trečiasis asmuo) kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktus dokumentus.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl Atsakovės sprendimo atmesti Ieškovės pasiūlymą teisėtumo vertinimo pagrindų (ginčo apimties)

• Kasacinis teismas pažymėjo, kad šalių ginčas dėl Ieškovės pasiūlymo vertinimo kartu susijęs su jų skirtinga pozicija dėl tam tikrų Pirkimo Techninės specifikacijos nuostatų – Sutarties vykdymo plano – kvalifikavimo. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad argumentus dėl atitinkamų Pirkimo sąlygų vertinimo ir galimybės jas taikyti Pirkimo procedūrų metu Ieškovė iškėlė tik apeliaciniame procese, tačiau kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, net konkrečiu atveju konstatavus, jog tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iškelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iškelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, kad tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras;
• Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui.

Dėl Sutarties vykdymo plano teisinio kvalifikavimo ir reikšmės sprendžiant dėl Ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumo

• Tikslus Sutarties vykdymo plano kvalifikavimas svarbus sprendžiant dėl Atsakovės veiksmų teisėtumo: jei reikalavimas pateikti aptariamą dokumentą būtų vertinamas kaip sutarties vykdymo sąlyga, perkančioji organizacija negalėtų teisėtai atmesti tiekėjų pasiūlymų, net jei šis planas būtų pateiktas su klaidomis ar trūkumais; jei Sutarties vykdymo planas kvalifikuotinas kaip techninės specifikacijos sąlyga, byloje reikėtų spręsti dėl tiekėjo, su pasiūlymu pateikusio Pirkimo sąlygų neatitinkantį dokumentą, teisės pataisyti (patikslinti) atitinkamus Sutarties vykdymo plano trūkumus;
• Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad Techninės specifikacijos sąlygos pavadinimas – Sutarties vykdymo planas – pats savaime nepagrindžia, kad tokia Techninės specifikacijos sąlyga turėtų būti kvalifikuojama kaip sutarties vykdymo sąlyga. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, iš esmės svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija, bet sąlygos turinys;
• Techninės specifikacijos 6.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti Sutarties vykdymo planą, kuriame pateikti aprašymai turi atitikti Techninės specifikacijos reikalavimus. Sutarties vykdymo planas sutarties vykdymo metu bus detalizuojamas, rengiant Reglamentą. Reglamente gali būti suderintos ir kitos papildomos sąlygos nei nustatytos Sutarties vykdymo plane, kurios būtinos tinkamam sutarties įvykdymui. Sutarties vykdymo planas yra tiekėjo įsipareigojimų vykdymo planas, todėl bet kokie šiame plane nurodyti įpareigojimai pirkėjui yra tik rekomendacinio pobūdžio ir pirkėjas neįsipareigoja jų laikytis, pirkėjas įsipareigos laikytis tik šalių bendrai suderintuose dokumentuose (Reglamente) nurodytų įsipareigojimų.Iš Techninės specifikacijos nuostatų matyti, kad, pirma, Sutarties vykdymo plano pagrindu bus parengtas Reglamentas, kurio nuostatos gali modifikuoti Sutarties vykdymo planą, todėl, antra, šio dokumento nuostatos gali, bet neprivalo visa apimtimi tiekėją ir perkančiąją organizaciją saistyti sutarties vykdymo metu, trečia, tiekėjo pareigos parengti atitinkamus aprašymus, detalizavimus, grafikus ir pan. tam tikra dalimi sutampa tiek Sutarties vykdymo plano, tiek Reglamento ar kitų sutartinių dokumentų parengimo metu. Taigi perkančioji organizacija, siekdama Pirkimu įsigyti informacinės sistemos sukūrimo paslaugas, kurias, inter alia, sudaro šios sistemos analizės, aprašymų ir kitos dokumentacijos parengimas, tam tikra dalimi įpareigoja tiekėjus šiuos veiksmus atlikti jau ikisutartinių santykių stadijoje, kita vertus, nors šių veiksmų trūkumai lemia pasiūlymo atmetimą, tačiau tinkamas Sutarties vykdymo plano parengimas per se nereikš, kad jo bus laikomasi visa apimtimi vykdant sutartį. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad Sutarties vykdymo planas nelaikytinas įprastine technine specifikacija ir nagrinėjamoje byloje nereikia spręsti dėl tiekėjų teisės patikslinti pasiūlymus įgyvendinimo. Šia nutartimi kasacinis teismas pripažino, kad tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti atmesti dėl siūlomų Sutarties vykdymo planų neatitikčių Techninės specifikacijos nuostatoms;
• Papildomai, plėtodamas teisės išaiškinimus dėl pasiūlymo paaiškinimo, kasacinis teismas pažymėjo, jog tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo.Su trūkumais pateikto pasiūlymo paaiškinimas, patikslinimas gali lemti pasiūlymo apimties faktinį pokytį – bus papildomai pateiktas trūkstamas dokumentas ar rašytinis paaiškinimas, o tam tikrais išimtiniais atvejais dalis duomenų atsiimama. Vis dėlto pasiūlymo apimties keitimas (duomenų pildymas) de facto (faktiškai) nebūtinai sutaps su keitimu de jure; tai priklauso nuo konkretaus atvejo, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes pateikiant ir tikslinant viešajame pirkime pateiktą pasiūlymą.

Dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo dalies neatskleidimo Ieškovei teisėtumo

• Nors dėl antrojo ieškinio reikalavimų kasacinis teismas negalėjo spręsti iš esmės, nes dėl pirmojo ieškinio patenkinimo padarinių (neteisėto Atsakovės sprendimo atmesti Ieškovės pasiūlymą ir laimėtoju pripažinti kito tiekėjo pasiūlymą) nėra aiškus Ieškovės teisėtas poreikis susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, tačiau kasacinis teismas pateikė išaiškinimus pasiūlymo išviešinimo srityje;
• Susipažinimas su kitų tiekėjų pasiūlymais kvalifikuojamas kaip pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo priemonė; tiekėjai savo teisę susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais turi įgyvendinti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos tam, kad, esant reikalui, galėtų inicijuoti peržiūros procedūrą, kurios galimai palanki baigtis pakeistų jų teisių ir pareigų apimtį, įskaitant galimybę iš naujo varžytis dėl to paties pirkimo objekto; priešingi veiksmai gali lemti teismo atsisakymą ginti ieškovo teises, nevertinant nesuteiktos informacijos konfidencialumo;
• Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos; taigi, būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą;
• Viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, todėl būtina, kad perkančioji organizacija neatskleistų tokios informacijos, kuri galėtų pakenkti sąžiningam ūkio subjektų varžymuisi ginčo viešajame pirkime ar kituose konkursuose;
• Kasacinis teismas pažymėjo, kad vienas iš atitinkamų duomenų pripažinimo komercine paslaptimi kriterijų – informacijos vertingumas. Kasacinio teismo konstatuota, kad informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius; taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita; komercinė paslaptis – tai informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą;
• Kita vertus, net jei perkančioji organizacija ir teismas pagrįstai atitinkamus dokumentus pripažįsta sudarančiais ūkio subjekto konfidencialią informaciją (neviešą bylos medžiagą), bet kokiu atveju turi būti užtikrintos ieškovo teisės į veiksmingą teisių apsaugą. Net ir tais atvejais, kai pagrįstai nusprendžiama, jog tam tikri duomenys atitinka konfidencialumo pobūdį ir dėl to turi būti saugomi, tai nereiškia, kad informacijos prašančiam subjektui negali būti teikiama jokios informacijos; perkančiosios organizacijos savo sprendimus šioje srityje privalo, laikydamosi gero administravimo principo, motyvuoti;
• Bet kokiu atveju pats dokumentas in corpore (visas), pavyzdžiui, sutartis, negali būti neatskleistas kitam ūkio subjektui, nes informacijos apsauga negali paneigti motyvavimo pareigos ir suponuoti ieškovo teisių gynybos fiktyvumo. Perkančioji organizacija gali pateikti tam tikrų pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos turinio; ji taip pat gali pateikti pasiūlymą pateikusio subjekto nekonfidencialią dokumentų, turinčių konfidencialios informacijos, versiją.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=36607ae8-9204-4d69-ae71-a3cd999cdb61

2022-12-07

Nr. e3K-3-264-378/2022

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „AV Investicija“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-03-03 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – Atsakovė) (3-iasis asmuo – UAB „Tekasta“; išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba) ir 2022-12-07 priėmė nutartį panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos sprendimo dėl laimėjusio tiekėjo nustatymo pripažinimo neteisėtu sąlygas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 88 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė atliko supaprastintą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugos“ (CVP IS skelbtas 2021-09-17, viešojo pirkimo Nr. 564950;  toliau – Pirkimas).

Ieškovė prašė panaikinti Atsakovės 2021-10-14 sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojos UAB „Tekasta“ nustatymo Pirkime ir įpareigoti Atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo procedūras.

Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas: Teikėjas turi būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti. Siekiant pagrįsti atitiktį aukščiau nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai galėjo pasirinkti ir pateikti šiuos dokumentus (dvi alternatyvos):

1) Pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kurios priede nurodyta: pavojingų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08;

2) Taršos integruotas prevencijos ir kontrolės leidimas arba Taršos leidimas, kuriame nurodyta, kad atliekų tvarkytojas turi teisę šalinti (deginti) (D10) ir (arba) naudoti kurui (R1) 18 01 09 vaistus, nenurodytus 18 01 08, ir 18 01 08* citotoksinius arba citostatinius vaistus.

Arba

1) Pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, kurios priede nurodyta: pavojingų atliekų technologinis srautas, kurį leidžiama surinkti: farmacinės atliekos TS-08;

2) ir, jei planuojama išvežti (eksportuoti) – laisvos formos deklaraciją, kad atliekų tvarkytojas užtikrins, kad naikintini vaistai, jei reikia, bus eksportuoti (išvežti) vadovaujantis Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu, ir pagal rašytinę sutartį perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka, šių atliekų šalinimui sudeginat (D10) ir (arba) sunaudoti kurui (R1).

Ieškovės teigimu, remiantis Registro duomenimis, UAB „Tekasta“ neturi teisės iš visuomenės vaistinių iš gyventojų priimtų naikintinų vaistinių preparatų nei pašalinti sudeginant (D10), nei sunaudoti kurui (R1), nei eksportuoti (išvežti) (S4). Nors ji deklaravo, kad naikintini vaistai bus eksportuoti, sutarties vykdymo laikotarpiu sutarčiai vykdyti bus pasitelkta užsienio įmonė „REMONDIS Industrie Service GmbH“, tačiau, vien remiantis tokia laimėtojos deklaracija, ji, neturėdama teisės vykdyti eksporto (išvežimo) veiklos, negalėjo būti pripažinta kompetentinga, patikima ir pajėgia įvykdyti viešojo pirkimo sutartį tiekėja, atitinkančia keliamus kvalifikacijos reikalavimus.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl šalių ginčo apimties

• Teisėjų kolegija nusprendė, kad šioje byloje visų pirma spręstina dėl pirkimo objektui taikomo teisinio reguliavimo ir dėl to, ar pagal šį reguliavimą paties trečiojo asmens kvalifikacija laikytina pakankama viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, jei ne – ar tinkamai buvo pasitelkti išoriniai asmenys (subtiekėjai);
• Teismas sutiko su Ieškove, kad pagal specialųjį teisinį atliekų tvarkymo reguliavimą subjektui, siekiančiam eksportuoti atliekas iš Lietuvos, tokia teisė turi būti atskirai suteikta įstatymų nustatyta tvarka. Eksportas yra savarankiška atliekų tvarkymo veiklos kategorija ta prasme, kad norint verstis šia veikla reikia būti atskirai sertifikuotam (atestuotam) ir duomenys apie teisę verstis šia atliekų tvarkymo veiklos kategorija turi būti įregistruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre;
• Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vieno iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų. Tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos;
• LAT priminė kasacinio teismo praktiką:

• perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;
• jeigu viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, tai perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;
• tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisę verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);
• jeigu teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio (pagal pareigas) tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą;

• LAT konstatavo, kad prieš tai bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino atliekų tvarkymą reglamentuojančio reguliavimo imperatyvumo ir nusprendė, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus, patvirtinančius paties tiekėjo teisę išvežti (eksportuoti) pavojingąsias atliekas, taip pat dokumentus, patvirtinančius tiekėjo pasitelkiamo atliekoms sunaikinti ar pašalinti (sudeginti ir (ar) panaudoti kurui) juridinio asmens teisę atliekas pašalinti būtent tokiais būdais, kadangi tiekėjams pakako laisvos formos deklaracijos patvirtinti, kad laimėjimo atveju naikintini vaistai bus eksportuoti (išvežti). Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad, neįvertinus specialiuosiuose teisės aktuose nustatyto imperatyvaus reguliavimo, tiekėjai, kurie savo teisę verstis veikla įrodinėjo kartu su užsienio partneriais, neprivalėjo įrodyti šio pajėgumo visa apimtimi;
• atsižvelgiant į tai, kad ginčo Konkurso sąlygomis tiekėjams buvo nustatytas alternatyvus teisės verstis veikla modelis, jo aiškinimas ir taikymas, nepriklausomai nuo to, kokį konkretų modelį atitinkamas tiekėjas pasirinktų, neturi sukurti nelygiavertės kvalifikacijos tikrinimo situacijos;
• Pagal nuosekliai formuojamą LAT praktiką tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus; tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą; kvalifikacija turi būti įgyta iki pirkimo dokumentuose nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Šios nuostatos suponuoja pareigą tiek perkančiosioms organizacijoms nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kuriomis būtų patikrinama tiekėjų jau turima kvalifikacija, tiek pareigą tiekėjams pagrįsti, kad kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip pirkimo dokumentuose nustatytą galutinę pasiūlymų pateikimo dieną;
• Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas korekcinis mechanizmas, kai tiekėjas neatitinka imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, kurie nebuvo perkelti į pirkimo sąlygas, – leidimas pateikti naujus dokumentus, pasitelkti naują (anksčiau neišviešintą) partnerį ar subrangovą.

Dėl Atsakovės veiksmų teisėtumo vertinant trečiojo asmens pasiūlymą

• UAB „Tekasta“ (trečiasis asmuo) pasiūlyme nenurodė pasitelkiamos subtiekėjos, o tokią nurodė bei subtiekėjos išteklių prieinamumą patvirtinančius dokumentus perkančiajai organizacijai pateikė jau po pasiūlymo pateikimo. Trečiasis asmuo savo pasiūlyme jokių subtiekėjų nenurodė, taip pat nepateikė subtiekėjų EBVPD;
• Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo; šie ūkio subjektų santykiai gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai.Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinti pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito ūkio subjekto pajėgumu automatiškai (išskyrus VPĮ atskirai įtvirtintas ir iš jurisprudencijos išplaukiančias išimtis) nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos. Sąvokos „kitas ūkio subjektas“ ir „subrangovas“ netapačios: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį;
• Jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, tai toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas;
• VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Be to, VPĮ 88 straipsnis koreliuoja su VPĮ 49 straipsniu, kuriame įtvirtinta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, šios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka.Kaip nurodyta VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje, tiekėjų pareiga išviešinti subrangovus siejama su jų žinojimu apie atitinkamų trečiųjų asmenų ir jų atstovų būsimą dalyvavimą vykdant viešojo pirkimo sutartį. Vis dėlto bet kokiu atveju aptariamos taisyklės išimtis, t. y. galimybė neišviešinti subrangovų dėl nežinojimo apie juos, turėtų būti aiškinama gana siaurai ir taikytina tik išimtiniais, objektyviai pateisinamais atvejais. Pagal bendrąją taisyklę viešojo pirkimo dalyvis turi objektyvią galimybę, įvertinęs viešojo pirkimo dokumentų turinį, suprasti, ar jam pačiam pakanka pajėgumų prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus perkančiosios organizacijos naudai, jei nepakanka, – kad reikia pasitelkti trečiuosius asmenis. Taigi, bendra taisyklė yra ta, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, žino (turi žinoti), kokias sutarties dalis ir kokiems subrangovams jis ketina pavesti vykdyti. Ir tik išimtiniais atvejais ši informacija tiekėjui gali būti nežinoma;
• Būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (teiks dalį paslaugų, vykdys dalį darbų, tiesiogiai prisidės prie prekių tiekimo), pvz., analogiškai kaip subtiekėjai, tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami būsimi darbuotojai (kvazisubtiekimas); teismo vertinimu, tai atitinka VPĮ reguliavimą dėl subtiekėjų ir jo tikslus;
• Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi dviguba trečiojo asmens pasitelkimo situacija, nes trečiojo asmens pasitelkiamas užsienio partneris ne tik tiesiogiai prisidėtų prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo, o teisiškai tai reiškia subrangos kvalifikavimą, tačiau būtent šio subjekto pajėgumu būtų įrodinėjama tiekėjo (trečiojo asmens) kvalifikacijos atitiktis ginčo Konkurso sąlygai (VPĮ 40 straipsnio 2 dalis);
• Kasacinis teismas nusprendė, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios suponuotų galimybę taikyti VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=66494e77-b534-4248-81c8-cd542f3f9931

2022-12-07

Nr. e3K-3-272-378/2022

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „LTG Infra“ (toliau – Atsakovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-15 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios UAB „Hidrostatyba“ (toliau – Ieškovė) ieškinį Atsakovei (3-ieji asmenys – Estijos bendrovė „Leonhard Weiss OÜ“ ir UAB „Autokausta“) ir 2022-12-07 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, kuriomis reglamentuojamas pirkimo kainos tikslinimas perkančiajai organizacijai viešojo darbų pirkimo sutarties vykdymo metu nusprendus sumažinti perkamų darbų apimtį, aiškinimo ir taikymo.

 Šalių ginčas kilo dėl pagal 2018 m. birželio 1 d. rangos darbų viešojo pirkimo (toliau – ir Pirkimas) sutartį (toliau – ir Sutartis) nustatytų, bet Sutarties vykdymo metu Atsakovės atsisakytų atlikti darbų vertės įkainojimo.Ieškovės vertinimu, atsakovei atsisakant tam tikrų darbų (t. y. darbų kiekių žiniaraščių 52-iejų pozicijų), jų vertė (piniginė išraiška) turėjo būti nustatoma pagal pirkimo procedūrų metu Ieškovės teiktus darbų kiekių žiniaraščius, pagal kuriuos jie įkainoti 5491,13 Eur be PVM bendra suma, o ne pagal Pirkimo procedūrų metu Ieškovės teiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo raštus, atsisakytų darbų vertę padidinant papildomai 1 869 505,24 Eur be PVM suma.

Byloje nustatyta, kad  Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 12.3 punkte šalys susitarė, jog neatliekamų darbų ir (arba) papildomų darbų kainos apskaičiuojamos, taikant tokius būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas: a) pagal rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius, o jei tokių įkainių nėra; b) pagal rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius, jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš Sutartyje nustatyto įkainio.

Be to, kitoje nagrinėtoje byloje dėl trečiojo asmens neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, buvo grindžiama argumentu, kad konkursą laimėjęs konsorciumas dėl interesų konflikto situacijos žinojo informaciją apie darbus, kurių nereikės vykdyti sudarius Sutartį, todėl savo pasiūlymo kainą suformavo nurodytus darbus įkainojęs minimalia kaina, dėl to laimėjusio konsorciumo pasiūlymas negali būti lygiavertiškai palygintas, o jei jame būtų tinkamai įvertinti visi pirkimo dokumentacijoje nurodyti darbai, tai toks pasiūlymas nebūtų mažiausios kainos pasiūlymas pirkime.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl viešojo pirkimo sutarties aiškinimo

• Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad neatliekamų darbų vertės apskaičiavimo tvarka įtvirtinta ne žiniaraščiuose ar neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentuose, bet Sutarties Konkrečiosiose sąlygose (d punktas pirmiau nurodytame hierarchiniame sąraše) ir turi prioritetą pasiūlymo paaiškinimų atžvilgiu (h punktas). Taigi, vadovaujantis Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 12.3 punktu, neatliekamų darbų kainos apskaičiuojamos, prioritetiškai taikant rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius;
• Ieškovės teikti pasiūlymo paaiškinimai, t. y. neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentai, turėjo kitą paskirtį – jie buvo skirti Ieškovės pajėgumui įvykdyti darbus už darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus fiksuotus darbų įkainius pagrįsti, o ne Sutarties Konkrečiosiose sąlygose nustatytam neatliekamų darbų kainos skaičiavimui ar žiniaraščiuose nustatytoms atskirų darbų kainoms pakeisti. Teismų, įskaitant kasacinį teismą, praktikoje iš esmės laikomasi požiūrio, kad neįprastai mažos kainos institutas skirtas pačių perkančiųjų organizacijų apsaugai, t. y. jų interesui užsitikrinti tinkamą ir sėkmingą viešojo pirkimo sutarties vykdymą;
• Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Ieškovės argumentas, jog pasiūlymo dalies neįprastai mažos kainos pagrindimuose nurodyti įkainiai turi būti vertinami kaip sudėtinė pirkimo sąlygų ir atitinkamai pirkimo sutarties dalis, prieštarauja neįprastai mažos kainos pagrindimo esmei, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad neatliktiems darbams įkainoti taikytini darbų kiekių žiniaraščiuose įtvirtinti įkainiai, nesutiko su Atsakovės pozicija, jog Ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimo rašte Nr. 2 nurodyti įkainiai taikytini Sutarties vykdymo metu;
• Pažymėtini nuoseklūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja. Jei perkančiosios organizacijos darbų kiekių žiniaraščiams suteikia teisinę reikšmę, dėl kurios tiekėjo subjektinės teisės varžytis sudaryti sutartį gali būti pasunkintos ar likti neįgyvendintos, tai šių dokumentų reikšmė sudarius sutartį negali pasikeisti tiekėjo nenaudai;
•  CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį;
• Taigi perkančioji organizacija Sutarties Konkrečiosiose sąlygose buvo aiškiai išreiškusi savo poziciją dėl tiekėjų pateiktų žiniaraščių reikšmės skaičiuojant neatliekamų darbų kainą, tačiau pirkimo sąlygose nebuvo nuostatų, kad darbų kiekis keisis, nebuvo nustatyta darbų kainos perskaičiavimo galimybė vadovaujantis neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentais, atsakovei atsisakius dalies darbų. Atsakovė, kaip pirkimo organizatorė, parengusi viešojo pirkimo sąlygas, neturėjo nuoseklaus ir aiškaus požiūrio į jų turinį. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai neaiškių Sutarties sąlygų neigiamų padarinių riziką perkėlė sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai ir vadovavosi aiškiai išreikštomis pirkimo dokumentų sąlygomis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2cfffcd6-d104-408a-9aa4-69c017f19f03

2022-12-28

Nr. e3K-3-296-378/2022

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Šiaulių plentas“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-12 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – Atsakovė) ir 2022-12-28 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikinti.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškovo teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką, procesinių palūkanų priteisimą, viešojo pirkimo sutarties nuostatų aiškinimo taisykles, taip pat netesybų, nustatytų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė nurodė, kad dalyvavo Atsakovės vykdytuose tarptautinės vertės atviruose konkursuose, atitinkamas jų dalis laimėjusi, 2018 m. liepos 4 d., 10 d. ir 31 d. su Atsakove sudarė keturias Telšių (dvi sutartys), Kauno ir Klaipėdos valstybinės reikšmės rajoninių kelių tam tikrų ruožų kapitalinio remonto projektavimo ir statybos rangos darbų sutartis.Šiomis sutartimis Ieškovė įsipareigojo atlikti: techninių darbo projektų parengimą, projektų vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal projektines dokumentacijas, dokumentacijos parengimą ir deklaracijų apie statybos užbaigimą registracijas. Pirkimų sąlygų 11 punkte, sutarčių 10 punkte buvo nustatyti konkrečių darbų atlikimo terminai: rangovė darbus turėjo baigti per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos (techninių darbo projektų parengimą baigti per 5 mėnesius (sutarčių 1.1 papunktis); projektų vykdymo priežiūrą, statybos darbus pagal projektines dokumentacijas, dokumentacijos parengimą baigti per 8 mėnesius nuo techninių darbo projektų parengimo termino pabaigos (sutarčių 1.2–1.4 papunkčiai)). Nuo nurodytų darbų pabaigos per 2 mėnesius Ieškovė turėjo baigti deklaracijų apie statybos užbaigimą registracijas (sutarčių 1.5 papunktis). Tiek pirkimų sąlygose, tiek sutarčių 10 punkte buvo nustatyta, kad į darbų atlikimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. (žiemos laikotarpis).

Sutarčių 60 punkte nurodyta: „Rangovas, neužbaigęs Darbų Sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal Darbų ir su Darbais susijusių Paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarties 27 punkto atveju įsipareigoja sumokėti Užsakovui 0,03% dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina Užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą Užsakovas raštu informuoja Rangovą“.

Ieškovės nuomone, pagal nurodytas sutartis Atsakovė nepagrįstai apskaičiavo Ieškovei bendrai 387 304,08 Eur delspinigius už vėlavimą atlikti darbus. Ieškovė teigė, kad Atsakovė nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo visų darbų vertės, o ne nuo konkrečių pradelstų įvykdyti darbų vertės. Ieškovė praleido terminą statybos darbams ir po jų einantiems darbams (sutarčių 1.2–1.5 papunkčiuose nurodytiems darbams) įvykdyti. Kadangi projektinės dokumentacijos parengimo darbus (sutarčių 1.1 papunktis) Ieškovė jau buvo atlikusi, ji nepagrįstai apskaičiavo 7672,70 Eur delspinigius nuo šių darbų kainos.Ieškovės teigimu, taip pat egzistuoja pagrindas mažinti jai apskaičiuotas netesybas (delspinigius) kaip neproporcingai dideles.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl viešojo pirkimo sutarčių nuostatų aiškinimo (ginčo sutarčių nuostatų, įtvirtinančių delspinigių skaičiavimo tvarką)

• Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims.
• Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo išaiškinimus ir įvertinusi tai, kad toks pat ginčo klausimas dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, nustatytos analogiškose viešojo pirkimo sutartyse, sudarytose tos pačios perkančiosios organizacijos – atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, aiškinimo jau buvo nagrinėtas kasaciniame teisme, nusprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-178-469/2021 ir Nr. e3K-3-280-943/2021 pateiktais išaiškinimais. Nurodytose civilinėse bylose priimtose nutartyse, kurios nagrinėjamai bylai turi precedento reikšmę, pateiktų išaiškinimų kontekste spręstina, kad, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, ginčo Sutarčių 60 punkto nuostata aiškintina taip, jog delspinigiai skaičiuojami ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės.

Dėl delspinigių mažinimo

• Atsižvelgdama į tai, kad ginčo Sutartys yra viešojo pirkimo sutartys, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas, o netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimas, išskyrus išimtines situacijas, neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas ir (ar) nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų. Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
• Nors Atsakovė teisingai nurodo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, taip pat 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos nemažinamos, jeigu jos yra sumokėtos, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad minėtų normų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju.
• Įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Dėl to tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Taigi tuo atveju, jei viena šalis teisme ginčija be jos valios kitos šalies atliktą vienašališką delspinigių įskaitymą, tai reiškia nesutikimą su įskaitymu ir atitinkamai toks delspinigių sumokėjimas CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas delspinigių sumokėjimu geruoju.
• Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės bei aplinkybė, kad vis dėlto Ieškovė atliko darbus pagal Sutartis, t. y. nors ir pavėluotai, tačiau prievolę įvykdė, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas delspinigius mažinti 50 proc. atitinka nutartyje nurodytus netesybų mažinimo kriterijus.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2ad2b296-d8dc-49ce-bc19-b1d73949aeb6