VPT atnaujina informaciją dėl Tarybos reglamento (ES) 2022/576 taikymo viešuosiuose pirkimuose
Europos Sąjungos Taryba 2022 m. balandžio 8 d. priėmė Tarybos reglamentą (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas).
Reglamentu numatoma, kad draudžiama skirti ar toliau vykdyti visas viešąsias sutartis ir koncesijų sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, taip pat Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1, 3 dalys, 6 dalies a–e punktai, 8, 9 ir 10 dalys, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai, Direktyvos 2014/24/ES 7 ir 8 straipsniai[1], 10 straipsnio b–f ir h–j punktai[2], Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnis[3], 21 straipsnio b–e ir g–i punktai[4], 29 ir 30 straipsniai, Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio a–d, f–h ir j punktai, su:
a) Rusijos piliečiu, fiziniu ar juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, įsisteigusiais Rusijoje;
b) juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose 50 % ar daugiau nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui, arba
c) fiziniu ar juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, veikiančiais šios dalies a arba b punkte nurodyto subjekto vardu ar jo nurodymu,
be kita ko, tais atvejais, kai jiems tenka [daugiau kaip][1] 10 % sutarties vertės, su subrangovais, tiekėjais ar subjektais, kurių pajėgumais remiamasi, kaip nurodyta viešųjų pirkimų direktyvose. Nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d.
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atkreipia dėmesį, kad Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, o juo patvirtintos ribojamosios priemonės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Taigi, Reglamente nustatyti draudimai taikomi ir tokių tiekėjų pasiūlymai turi būti atmetami, su jais sudarytos sutartys nutraukiamos (išskyrus išimtis, nurodytas Reglamente) neatsižvelgiant į tai, ar pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 21 dalyje ar Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 58 straipsnio 41 dalyje įtvirtintas nuostatas (kurios yra platesnės ir apima daugiau atvejų, subjektų, šalių bei regionų nei numatyta Reglamente) ar bet kurias kitas su nacionaliniu saugumu ar trečiųjų šalių dalyvavimą ribojančiomis priemonėmis susijusias VPĮ, PĮ, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – GSPĮ), arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – KĮ) nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintos neprivalomos nuostatos iš dalies atitinka (dubliuoja) privalomas Reglamento nuostatas, jos nėra tapačios (pavyzdžiui, VPĮ nuostatos gali būti taikomos ne tik tiekėjams, bet ir prekėms, taip pat VPĮ nuostatos susijusios ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija bei kitomis teritorijomis). Vis dėlto, Tarnybos nuomone, pirkimų vykdytojai gali pirkimo vykdymo metu iš potencialaus laimėtojo (esant poreikiui, ir iš kitų tiekėjų) prašyti pateikti VPĮ 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus duomenis, tiek, kiek (ir tada, kai) tai reikalinga pirkimo vykdytojui siekiant tinkamai įgyvendinti Reglamentu nustatytus draudimus. Taip pat manytina, kad tinkamam Reglamento įgyvendinimui užtikrinti pakaktų ir tiekėjo deklaracijos arba bendro pobūdžio patvirtinimo pasiūlymo formoje, o kilus abejonių, pirkimo vykdytojas galėtų kreiptis dėl konkrečių dokumentų pateikimo iš potencialaus laimėtojo.
Pažymėtina, kad Reglamente nustatyti draudimai taikomi tik tiems pirkimams, kuriems taikomos reglamente nurodytos direktyvos (t. y. tik tarptautinės vertės pirkimai pagal VPĮ, PĮ, GSPĮ, tarptautinė koncesija pagal KĮ), o taip pat įsigijimams, kuriems šios direktyvos netaikomos dėl jose numatytų išimčių, kaip tai nustatyta Reglamente (pavyzdžiui, teisinių paslaugų, finansinių paslaugų, paskolų, su politinėmis kampanijomis susijusių paslaugų, audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų pirkimams ir taip toliau). Tai reiškia, kad Reglamente nustatyti apribojimai nėra taikomi supaprastintuose (įskaitant mažos vertės) pirkimuose.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų gegužės 17 dienos pasikeitus Lietuvos Respublikos ekonominių ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymui, nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka šiame straipsnyje nurodytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.
Taigi, kilus neaiškumams dėl tarptautinių finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) taikymo, informaciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad informaciją apie konkrečių sankcijų taikymą galima rasti šiuose viešai prieinamuose šaltiniuose:
TARPTAUTINĖS FINANSINĖS SANKCIJOS | Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (fntt.lt);
Daugiau informacijos apie sankcijas ir jų taikymą:
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras | Lietuvos bankas (lb.lt);
Europos Komisijos klausimynas dėl sankcijų taikymo.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įgyvendinimo” patvirtinto Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo 24 punktu, Tarnyba atlieka kompetentingos institucijos funkcijas, t. y. prižiūri tarptautinių sankcijų, nustatančių ribojimus ar draudimus skirti ar toliau vykdyti viešojo pirkimo, pirkimo, koncesijų sutartis įgyvendinimą, priima sprendimus dėl leidimų taikyti tarptautinių sankcijų išimtis, teikia informaciją, susijusią su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu. Plačiau apie Tarnybos, kaip kompetentingos institucijos, atliekamas funkcijas bei pirkimų vykdytojų prašymų dėl leidimų taikyti tarptautinių sankcijų išimtis nagrinėjimą nurodoma Tarptautinių sankcijų, priskirtų Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijai, įgyvendinimo užtikrinimo tvarkos apraše.
[1] Lietuviškame reglamento vertime praleisti žodžiai „daugiau kaip“, kurie yra originalo (anglų) bei kitose kalbinėse versijose.
Atnaujinimo data: 2023-01-05
Taip pat skaitykite:
Aktuali informacija Viešųjų pirkimų tarnybos skambučių centro paklausėjams
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai