2026-08-19

VPT atliko vertinimus dėl „fenikso modelio“ taikymo viešuosiuose pirkimuose

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) atliko Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) vykdyto viešojo pirkimo „Tarifinio reguliavimo srities sistemų grupės (TARES) priežiūros ir palaikymo paslaugos“, pirkimo Nr. 3769198 ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (toliau – GMPT) pacientų pavėžėjimo paslaugų pirkimų, vykdytų dinaminės pirkimo sistemos (DPS) pagrindu, dalinius vertinimus, siekiant nustatyti, ar perkančiosios organizacijos tinkamai įvertino pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 7 dalį – ar tiekėjas nebuvo įsteigtas arba nedalyvavo pirkime vietoje kito asmens, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų taikymo.

Muitinės departamento pirkimo atveju „fenikso modelio“ taikymas nebuvo konstatuotas

Vertinimo metu buvo nagrinėjama, ar Muitinės departamentas tinkamai įvertino, ar reorganizavimo (atskyrimo) būdu įsteigta įmonė „Neokodas“, kuri pirkime savo kvalifikaciją grindė UAB „Proit“ anksčiau įvykdytomis sutartimis, nors pasiūlymą pateikė savarankiškai, nedalyvavo pirkime vietoj UAB „Proit“, kad pastaroji galėtų išvengti pašalinimo iš viešųjų pirkimų.

Nors VPT nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, kurios galėjo rodyti, kad UAB „Neokodas“ turi įmonės „fenikso“ požymių, pvz.:

  • UAB „Proit“ buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl pirkimo sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo;
  • UAB „Proit“ dalį savo veiklos perdavė UAB „Neokodas“ – kartu buvo perduotas dalis turto, teisių, pareigų, finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumai, taip pat patirtis, kuria vėliau UAB „Neokodas“ grindė savo kvalifikaciją;
  • abi įmonės vykdė iš esmės tą pačią veiklą – programinės įrangos kūrimą;
  • įmones siejo bendras akcininkas ir tie patys netiesioginiai naudos gavėjai;
  • dalis darbuotojų pirkimo metu dirbo abiejose įmonėse ir pan.,

tačiau to nepakako, kad VPT galėtų konstatuoti, jog UAB „Neokodas“ buvo įsteigtas arba dalyvavo pirkime vietoj UAB „Proit“. Tai lėmė tokios reikšmingos aplinkybės, kaip:

  • UAB „Proit“ ginčijo savo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o teisminiai ginčai dar nebuvo pasibaigę;
  • UAB „Proit“ ir toliau dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir teikė dokumentus apie taikytas apsivalymo (reabilitacijos) priemones;
  • UAB „Neokodas“ atskyrimo tikslas buvo daugiau susijęs su jau sudarytų sutarčių tolesniu vykdymu;
  • didžiąją dalį UAB „Neokodas“ akcijų įsigijo naujas akcininkas.

Pirkimo vertinimo apimtyje VPT nepripažino UAB „Neokodas“ „fenikso“ įmone, tačiau nustatė, kad ši įmonė turėjo „fenikso“ požymių, kuriuos perkančioji organizacija privalėjo papildomai patikrinti, bet to nepadarė, todėl pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą ir VPĮ 45 straipsnio 3 dalį.

Su vertinimo išvada galima susipažinti čia.

UAB „Proit“ po veiklos atskyrimo rėmėsi UAB „Neokodas“ perduota patirtimi

Nors Muitinės departamento pirkime VPT nenustatė, kad realizavosi „fenikso modelis", tačiau nustatyta, kad UAB „Proit“, nors buvo perdavusi UAB „Neokodas“ dalį savo turto, teisių, įsipareigojimų, patirties, finansinio ir ekonominio bei techninio ir profesinio pajėgumų, vėliau dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose rėmėsi tomis pačiomis įvykdytomis sutartimis, kuriomis savo kvalifikaciją grindė ir UAB „Neokodas“.

VPT vertinimu, situacija, kai po reorganizacijos ta pačia patirtimi ir tomis pačiomis įvykdytomis sutartimis savo kvalifikaciją grindžia tiek patirtį perdavusi, tiek ją perėmusi įmonė,  neatitinka kvalifikacijos instituto paskirties ir sudaro sąlygas tą patį techninį ir profesinį pajėgumą priskirti dviem tiekėjams.

Todėl pirkimų vykdytojams siūlytina atkreipti dėmesį į jų vykdytus pirkimus, kuriuose buvo keltas techninio ir (ar) profesinio pajėgumo reikalavimas ir dalyvavo UAB „Proit“, ar juose UAB „Proit“ nesirėmė patirtimi, kurią yra perdavusi UAB „Neokodas“.

 

VPT nustatė „fenikso modelio“ taikymą pacientų pavėžėjimo paslaugų pirkimuose

Atlikusi GMPT vykdytų pacientų pavėžėjimo paslaugų pirkimų dalinį vertinimą, VPT nustatė, kad tiekėjo MB Margesta dalyvavimas pirkimuose atitiko VPĮ aptarto, taip vadinamo „fenikso modelio“, taikymo požymius.

Nagrinėdama galimą „fenikso“ situaciją, VPT vertino ne pavienes dviejų bendrovių (MB Martada ir MB Margesta) sąsajas, o platesnę faktinių aplinkybių visumą ir jų chronologiją.

Šiame kontekste vertintos naujos bendrovės įsteigimo bei jos veiklos pradžios aplinkybės:

  • MB Margesta buvo įsteigta netrukus po MB Martada įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą;
  • abi bendroves įsteigė ir valdė tas pats asmuo;
  • jos vykdė analogišką veiklą;
  • MB Martada, anksčiau dalyvavusi GMPT pacientų pavėžėjimo paslaugų pirkimuose, naujuose šios srities GMPT pirkimuose nebedalyvavo, o juose pradėjo dalyvauti naujai įsteigta MB Margesta.

VPT taip pat vertino, ar deklaruotas abiejų bendrovių veiklų atskyrimas buvo realus:

  • Paraiškos dėl priėmimo į DPS vertinimo metu MB Margesta savo vardu neturėjo registruotų transporto priemonių;
  • joje dirbo tik vienas darbuotojas, nors ji siekė būti priimta į visas tris DPS kategorijas;
  • pradėjusi vykdyti pacientų pavėžėjimo sutartis, MB Margesta reikšminga apimtimi naudojosi MB Martada priklausančiomis transporto priemonėmis. Be to, MB Martada ir vėliau įsigijo transporto priemonių, kurios buvo deklaruojamos MB Margesta teikiamoms paslaugoms;
  • nustatytas ir faktinis abiejų bendrijų veiklos susietumas darbuotojų įdarbinimo aspektu (MB Margesta pacientų pavėžėjimo paslaugoms pasitelkti vairuotojai buvo įdarbinti ir MB Margesta, nenutraukiant darbo santykių su MB Martada);
  • atsižvelgta į faktinį abiejų bendrovių elgesį viešuosiuose pirkimuose: MB Margesta netrukus po įsteigimo pradėjo aktyviai dalyvauti pacientų pavėžėjimo paslaugų pirkimuose, įskaitant didelės apimties pirkimus skirtinguose Lietuvos regionuose, nors veiklos pradžioje pati neturėjo tam reikalingos techninės bazės ir pakankamų žmogiškųjų išteklių.

Būtent šių aplinkybių visuma ir chronologinė seka, o ne kuri nors viena sąsaja atskirai, leido VPT spręsti apie faktinį abiejų bendrovių veiklos susietumą ir tęstinumą bei nustatyti VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje reglamentuojamą „fenikso“ situaciją.

Su vertinimo išvada plačiau galima susipažinti čia.