2022-04-21
Viešuosiuose pirkimuose - Europos Sąjungos ribojimai dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje
Europos Sąjungos Taryba 2022 m. balandžio 8 d. priėmė Tarybos Reglamentą (ES) 2022/576 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas).
Reglamentu numatoma, kad draudžiama skirti ar toliau vykdyti visas viešąsias sutartis ir koncesijų sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, taip pat Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1, 3 dalys, 6 dalies a–e punktai, 8, 9 ir 10 dalys, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai, Direktyvos 2014/24/ES 7 ir 8 straipsniai[1], 10 straipsnio b–f ir h–j punktai[2], Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnis[3], 21 straipsnio b–e ir g–i punktai[4], 29 ir 30 straipsniai, Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio a–d, f–h ir j punktai, su:
a) Rusijos piliečiu, fiziniu ar juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, įsisteigusiais Rusijoje;
b) juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui, arba
c) fiziniu ar juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, veikiančiais šios dalies a arba b punkte nurodyto subjekto vardu ar jo nurodymu,
be kita ko, tais atvejais, kai jiems tenka 10 % sutarties vertės, su subrangovais, tiekėjais ar subjektais, kurių pajėgumais remiamasi, kaip nurodyta viešųjų pirkimų direktyvose. Nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d.
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atkreipia dėmesį, kad Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, o juo patvirtintos ribojamosios priemonės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Taigi, Reglamente nustatyti draudimai taikomi ir tokių tiekėjų pasiūlymai turi būti atmetami, su jais sudarytos sutartys nutraukiamos (išskyrus išimtis, nurodytas Reglamente) neatsižvelgiant į tai, ar pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 21 dalyje ar Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 58 straipsnio 41 dalyje įtvirtintas nuostatas (kurios yra platesnės ir apima daugiau atvejų, subjektų, šalių bei regionų nei numatyta Reglamente) ar bet kurias kitas su nacionaliniu saugumu ar trečiųjų šalių dalyvavimą ribojančiomis priemonėmis susijusias VPĮ, PĮ, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – GSPĮ), arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – KĮ) nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtintos neprivalomos nuostatos iš dalies atitinka (dubliuoja) privalomas Reglamento nuostatas, jos nėra tapačios (pavyzdžiui, VPĮ nuostatos gali būti taikomos ne tik tiekėjams, bet ir prekėms, taip pat VPĮ nuostatos susijusios ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija bei kitomis teritorijomis). Vis dėlto, Tarnybos nuomone, pirkimų vykdytojai gali pirkimo vykdymo metu iš potencialaus laimėtojo (esant poreikiui, ir iš kitų tiekėjų) prašyti pateikti VPĮ 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus duomenis, tiek, kiek (ir tada, kai) tai reikalinga pirkimo vykdytojui siekiant tinkamai įgyvendinti Reglamentu nustatytus draudimus.
| Papildyta: Siekiant užtikrinti reglamento taikymą pirkimo vykdytojas neprivalo reikalauti šių dokumentų kiekviename pirkime ar iš kiekvieno tiekėjo. Užtenka, kad tiekėjas teikdamas pasiūlymą ar paraišką pateiktų deklaraciją, kad jam netaikomos Reglamente nustatyti ribojimai, o įrodančių dokumentų galėtų būti prašoma tik kilus įtarimui. |
Pažymėtina, kad Reglamente nustatyti draudimai taikomi tik tiems pirkimams, kuriems taikomos reglamente nurodytos direktyvos (t. y. tik tarptautinės vertės pirkimai pagal VPĮ, PĮ, GSPĮ, tarptautinė koncesija pagal KĮ), o taip pat įsigijimams, kuriems šios direktyvos netaikomos dėl jose numatytų išimčių, kaip tai nustatyta Reglamente (pavyzdžiui, teisinių paslaugų, finansinių paslaugų, paskolų, su politinėmis kampanijomis susijusių paslaugų, audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų pirkimams ir taip toliau). Tai reiškia, kad Reglamente nustatyti apribojimai nėra taikomi supaprastintuose (įskaitant mažos vertės) pirkimuose.
Tarnyba nėra kompetentinga institucija teikti konsultacijų dėl Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo(toliau - Sankcijų įgyvendinimo įstatymas) taikymo, tačiau atkreipia dėmesį į tam tikras minėto įstatymo nuostatas. Sankcijų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu tarptautines sankcijas nustačiusių tarptautinių organizacijų sprendimuose ir (arba) ES teisės aktuose yra numatomos jų įgyvendinimo išimtys, sankcijų išimčių įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje yra nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, išskyrus Sankcijų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Nors valstybės institucijos pagal aukščiau minėtą Reglamentą ir gali numatyti tam tikras išimtis, tačiau tokios išimtys vis tiek galės būti teikiamos tik Reglamente nurodytais atvejais. Reglamentas numato, kad kompetentingos institucijos gali leisti „skirti ir toliau vykdyti sutartis”, kurių objektas yra, pvz., griežtai būtinos prekės ir paslaugos, kurias gali tiekti ar teikti arba tiekti ar teikti tik pakankamais kiekiais tik į sankcijų sąrašą įrašyti asmenys. Sprendimą dėl tokios situacijos kiekvienu konkrečiu atveju priima valstybės įgaliota institucija. Sankcijų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) yra atsakinga už nustatytų išimčių įgyvendinimą.Tais atvejais, kai tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros institucija yra URM (Sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato institucijas, atsakingas už ekonominių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą), subjektai, dėl kurių yra įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, arba Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, siekdami pasinaudoti išimtimis, kreipiasi tiesiogiai į URM. Taigi, kol reglamentavimas nėra pakeistas, pirkimų vykdytojai, norėdami pasinaudoti išimtimis, kurios gali būti suteiktos Reglamente nurodytais atvejais, manytina, turėtų kreiptis į URM. Minėtas įstatymas taip pat nustato, kad URM koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, teikia kitą informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais.
Atnaujinimo data: 2023-06-24
Taip pat skaitykite:
Žaliuosiuose pirkimuose siūloma nustatyti naujus kriterijus visuomeninės paskirties pastatams
Patogi paslauga CPO LT kelionių modulio naudotojams – automatiškai viešinamos sudarytos sutartys
Svarbu! CVP IS laukia naujas etapas
Svarbu! CVP IS planiniai atnaujinimo darbai
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti (papildyta)