Socialinis pasiūlymų vertinimo kriterijus
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - VPT) jau yra informavusi apie Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2022-01-01. Šį kartą norime apžvelgti vieną iš šių pataisų.
Nors šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 11 dalis netenka galios nuo 2022-01-01, t. y. panaikinama nuostata dėl socialinio pasiūlymų vertinimo kriterijaus – darbo užmokesčio medianos, tačiau VPĮ 55 straipsnis papildomas nauja 12 dalimi: „12. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.“ (toliau – Kriterijus).
Nustačius šį pasiūlymų vertinimo Kriterijų, vertinant pasiūlymus, būtų atsižvelgiama į paskutinių 12 mėnesių tiekėjo mokamą darbo užmokestį darbuotojams. Daugiau balų būtų skiriama tam pasiūlymui, kurį pateikęs tiekėjas mokėjo didesnį atlyginimą ir vertinimas būtų atliekamas lyginant tiekėjo mokėto 12 mėnesių darbo užmokesčio medianą su tiekėjo arba subtiekėjo kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio dydžiu. Perkančioji organizacija, prieš svarstydama nustatyti šį socialinį pasiūlymų vertinimo Kriterijų, siekdama išvengti galimų rizikų, turi atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus:
- Tai nėra privalomas pasiūlymų vertinimo kriterijus.
VPĮ 55 straipsnio 12 dalies, įsigaliosiančios nuo 2022-01-01 formuluotėje žodis „gali“ nurodo, jog toks pasiūlymų vertinimo Kriterijus gali (bet ne „privalo“) būti nustatytas pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija turi atsakingai įvertinti, ar šio Kriterijaus nustatymas yra proporcingas pirkimo objektui, kokia jo įtaka perkamo objekto naudojimo efektyvumui ir potencialiai ekonominei naudai bei priimti sprendimą, ar taikyti minėtą Kriterijų konkrečiame pirkime.
- Sudėtinga patikrinti užsienio šalių duomenis.
Perkančioji organizacija vertindama pasiūlymus privalo laikytis lygiateisiškumo principo. Todėl gali būti sudėtinga tarpusavyje palyginti Lietuvos ir užsienio tiekėjų pasiūlymus, nes perkančioji organizacija gali neturėti duomenų, kokia yra konkrečios ūkio šakos vidutinė mėnesinė alga ar vidutinis valandinis atlygis tiekėjo kilmės šalyje. Taigi prieš nustatydama tokį reikalavimą, perkančioji organizacija iki pirkimo procedūrų pradžios turėtų įsitikinti, kad tokie duomenys jai bus prieinami.
- Kriterijus orientuotas į praeitį.
Kriterijus galimai prieštarauja 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(toliau – Direktyva) 67 straipsnio 2 daliai bei VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktui[1], kuriuose nustatyta, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti susiję su sutarties dalyku, tai yra, susiję su pirkimo objektu. Direktyvos preambulės 97 punkte nustatyta, jog „<...> pagal ryšio su sutarties dalyku sąlygą tai netaikoma kriterijams ir sąlygoms, susijusiems su bendra įmonės politika, nes to negalima laikyti veiksniu, apibūdinančiu perkamų darbų, prekių ar paslaugų vykdymo, tiekimo ar teikimo konkretų procesą. Todėl perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti leidžiama reikalauti, kad konkurso dalyviai būtų nustatę tam tikrą įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką <...>”. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat kalba apie tai, kad ekonominio naudingumo kriterijai negali būti orientuoti į praeitį[2].
Atsižvelgiant į tai,ekonominio naudingumo kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu bei orientuoti į ateitį, o su laimėtoju sudarius sutartį, Kriterijaus taikymas kontroliuojamas sutarties vykdymo metu. Nors pagal VPĮ 55 straipsnio 12 dalį (įsigaliosiančią nuo 2022-01-01) pateikiami duomenys apie tiekėjo ir (ar) subtiekėjo praeityje darbuotojams mokėto darbo užmokesčio medianą, tačiau nustatant ekonominio naudingumo vertinimo Kriterijų, susijusį su analizuojama VPĮ nuostata, būtinos sąsajos su konkrečia sutartimi bei šios sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y. su ateityje (bet ne praeityje) konkretiems (o ne apskritai visiems) darbuotojams mokėtinu darbo užmokesčiu (žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 32 punktą, kuris nuo 2022-01-01 lieka nepakeistas).
Taip pat yra rizika, kad jei būtų nustatyta, jog Kriterijus neatitinka Direktyvos nuostatų ir tą konstatavus, gali būti pritaikytos finansinės korekcijos pirkimams, kurie vykdomi Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas rizikas ir pagrindinius Kriterijaus taikymo aspektus,perkančioji organizacija nuspręsti taikyti šį Kriterijų turėtų tik tuomet, jei:
- atliko poreikių vertinimą, rinkos tyrimą ir (ar) rinkos konsultaciją, įvertino rinkos gebėjimus atsižvelgti į socialinius poreikius ir reikalavimus bei išanalizavo rinkos dalyvių galimybes dalyvauti pirkime;
- įvertino, ar Kriterijaus naudojimas nesumažins tiekėjų suinteresuotumo dalyvauti pirkime;
- atsakingai įsivertino, ar Kriterijus yra susijęs su konkrečiu pirkimo objektu. Būtina nepamiršti ir pagrindinio tokio kriterijaus taikymo tikslo – siekiant užtikrinti labiausiai pažeidžiamų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų apsaugą sutarties vykdymo metu, taip pat įsitikinti, kad ir ateityje tiekėjas laikysis pareigos veikti taip, kad būtų užtikrinta tiekėjo socialinė atsakomybė;
- atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu. Ekonominės veiklos rūšies sekcija suprantama taip, kaip ji naudojama ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriuje. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti ekonominės veiklos rūšį (-is), kurias ji pasiūlymo vertinimo metu laikys susijusias su konkrečiu viešuoju pirkimu. Tai ypač svarbu, kai potencialūs tiekėjai vykdo keletą skirtingų ekonominių veiklų ir dalis jų nėra susijusi su vykdomu viešuoju pirkimu. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiga pateikti duomenis apie darbuotojams mokamo darbo užmokesčio medianą per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) yra tiek tiekėjui[3], tiek kiekvienam tiekėjo pasitelkiamam subtiekėjui. Duomenys teikiami apie visų tiekėjo ir subtiekėjo darbuotojų, kurie pagal ekonominę veiklos rūšies sekciją yra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, darbo užmokesčio medianą;
- įvertino, ar turės visas galimybes patikrinti tiekėjų, ypač jei tikėtina, jog pirkimo procedūrose dalyvaus užsienio tiekėjai, pateiktus duomenis ir įsitikinti jų teisingumu. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas. Perkančioji organizacija apie Lietuvojeatitinkamos ūkio šakos vidutinį mėnesinės algos dydį ir vidutinį valandinį atlygį informaciją gali rasti Lietuvos statistikos departamento skelbiamame Oficialios statistikos portale.
Kitų valstybių statistikos institucijas galima rasti šioje nuorodoje https://www.stat.gov.lt/kitu-valstybiu-statistikos-institucijos. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad ne visų šalių statistikos institucijos gali skelbti vienodą informaciją. Jei konkrečiame pirkime reikalinga informacija nerandama oficialiuose puslapiuose, perkančioji organizacija turi kreiptis į tos šalies kompetentingas institucijas, galinčias suteikti informaciją.
Perkančioji organizacija priėmusi sprendimą pirkime nustatyti socialinį Kriterijų, aiškiai ir nedviprasmiškai pirkimo dokumentuose turi nurodyti tokių duomenų vertinimo ir duomenų teisingumo patikrinimo tvarką pirkimo procedūrų metu ir sutarties vykdymo metu. Atkreipiame dėmesį, kad VPĮ nenustato šių duomenų patikrinimo mechanizmo, todėl, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus pirkimo ar konkrečios sutarties aplinkybes bei pačios perkančiosios organizacijos galimybes sėkmingai patikrinti gautus duomenis, o jei tai bus susiję ir su sutarties vykdymu, tai numatyti sutarties vykdymo metu galiosiantį tikrinimo mechanizmą (pvz., tikrinimo būdą, dažnumą ir pan.), taikomas sankcijas, t. y., visą tvarką nustato pati perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose.
Tarnyba taip pat primena, kad pirkimo vykdytojai pirkimo dokumentuose gali nustatyti ir kitokius su socialiai atsakingais pirkimais siejamus kriterijus (taip pat ir dėl atlyginimo darbuotojams) bei reikalavimus, juos nustatant kaip sutarties vykdymo sąlygą arba kaip pasiūlymų vertinimo kriterijus, net jeigu jie nėra aiškiai nurodyti VPĮ ir PĮ. Taigi, pirkimo vykdytojai gali Kriterijų nustatyti kitaip, suformuluoti jį aiškiau, su sąlyga, kad toks kriterijus atitiks įstatymo kriterijams keliamus reikalavimus ir teismų formuojamą praktiką.
[1] VPĮ 55 str. 1 d. 1 p. „1. Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal:
1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: <…>“.
[2]Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018.
[3]Atitinkamai ir kiekvienam ūkio subjektų grupės (jungtinės veiklos, partnerystės ar kitos sutarties pagrindu veikiantys ūkio subjektai, sudedantys savo patirtį, finansus, faktinį darbų vykdymą ar kitus įnašus į bendrą veiklą ar projektą), nariui.