Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Autovelda“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-19 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybei, atstovaujamai Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Atsakovė), 3-iasis asmuo – UAB Širvintų autobusų parkas, ir 2023-04-04 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės:

• Atsakovė ir Ieškovė 2006 m. gruodžio 15 d. sudarė Koncesijos sutartį, pagal kurią Ieškovei (koncesininkei) Atsakovė perdavė valdyti koncesijos objektą – trečiąjį asmenį UAB Širvintų autobusų parką;
• Už Koncesijos sutarties objekto naudojimą koncesininkė (Ieškovė) suteikiančiajai organizacijai (Atsakovei) įsipareigojo mokėti Koncesijos sutartyje sulygtą koncesijos mokestį;
• Koncesijos sutartimi šalys susitarė, kad koncesininko sukurtas turtas ir pajamos, gautos naudojant koncesijos objektą, nuosavybės teise priklausys koncesininkui (Ieškovei);
• Pagal Koncesijos sutartį koncesininkas (Ieškovė) keleivių vežimo paslaugą įsipareigojo teikti pagal šalių suderintus vietinio susisiekimo maršrutus, kurie gali būti tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šalys, be kita ko, nustatė, kad koncesininkas (Ieškovė) įstatymų nustatyta tvarka su suteikiančiąja institucija (Atsakove) derins keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais 1 km tarifus. Nustatant šių tarifų dydžius šalys įsipareigojo laikytis principo, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui (Ieškovei). Tai reiškia, kad tiek koncesininkas (Ieškovė), tiek ir koncesiją suteikusi savivaldybė (Atsakovė) nustatant vežimo tarifus įsipareigojo užtikrinti paslaugos prieinamumą jos gavėjams;
• Atsakovė nuo 2022-01-03 nutraukė su Ieškove sudarytą Koncesijos sutartį bei perėmė koncesijos objektą – UAB Širvintų autobusų parką;
• Ieškovė nurodė, kad Atsakovė, privalėdama ne rečiau kaip vieną kartą per metus peržiūrėti tarifų dydžius, atsižvelgdama į vežimo sąnaudas, pajamų pokyčius bei sutartyse su vežėjais nustatytus įsipareigojimus, keleivių vežimų maršrutų tarifo su koncesininku (Ieškove) nederino, rašytinių prašymų padidinti tarifus netenkino, nustatytas tarifas nesikeitė daug metų, koncesininkui (Ieškovei) bei vežėjui yra nuostolingas.Ieškovė prašė priteisti iš Atsakovės 26 496,97 Eur nuostolių, patirtų 2015–2017 metais, 282 748,34 Eur nuostolių, patirtų 2018–2021 metais, atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl priežastinio ryšio nustatymo

• Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-890-302/2021 jau konstatuoti Atsakovės neteisėti veiksmai dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija toliau pasisakė dėl Ieškovės kasacinio skundo argumentų pagrįstumo priežastinio ryšio nustatymo aspektu.
• Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado;
• Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą;
• Pagal CK6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė;
• Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių. Nors savivaldybė, kaip juridinis asmuo, nėra verslininkė, nes priskirtina prie viešųjų juridinių asmenų, tenkinančių viešuosius interesus, teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio teismo praktikos dėl valstybės ir savivaldybės veikimo civiliniuose teisiniuose santykiuose lygiais pagrindais neatitiktų situacija, kai, sprendžiant dėl priežastinio ryšio nustatymo ginče dėl civilinės atsakomybės taikymo, savivaldybei pažeidus koncesijos sutartį, būtų netaikoma kasacinio teismo praktika dėl nuostolių numatymo kriterijaus taikymo nustatinėjant priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą;
• Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog anksčiau išnagrinėtoje byloje Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti tik dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, bet ne dėl pareigos padidinti vežimo tarifų dydį pažeidimo, t. y. Atsakovės veiksmų neteisėtumas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas tik siauru aspektu – dėl Atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, sprendžiant keleivių vežimo tarifų klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nenustatyta, jog Atsakovė turėjo pareigą padidinti nurodytus tarifus vykdant šalių sudarytą Koncesijos sutartį ginčo laikotarpiu, nes šiuo aspektu Atsakovės neteisėti veiksmai įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo konstatuoti;
• Spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp anksčiau konstatuotų Atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nagrinėjamu atveju nustatymo, apeliacinės instancijos teismas vertino, ar Atsakovė turėjo pareigą didinti ginčo tarifus konkrečiu Koncesijos sutarties vykdymo laikotarpiu. Teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismui, kad vien aplinkybė, jog Ieškovė teikdavo prašymus padidinti vežimo tarifą, savaime nesudarė Atsakovei pareigos juos didinti;
• Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal koncesijos sutartį, paslaugos teikėjas kaip atlygį iš suteikiančiosios institucijos gauna teisę naudotis savo paties paslauga. Koncesininkas prisiima su paslauga susijusią riziką, o atlygį paprastai sudaro paslaugos naudotojo mokėjimai. Taigi paslaugos gavėjas koncesijos sutarties šalių atžvilgiu yra trečiasis asmuo. Koncesija – trišalis santykis tarp suteikiančiosios institucijos, paslaugos teikėjo ir naudotojo;
• Apeliacinės instancijos teismas byloje pagrįstai nurodė, kad Ieškovės pajamos iš Koncesijos sutarties galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo UAB Širvintų autobusų parkas būtų gavęs pelną. Tai byloje pripažino ir pati Ieškovė. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Koncesijos sutartimi Atsakovė neįsipareigojo užtikrinti koncesininkui išimtinai pelningos veiklos, garantuojant pajamų gavimą iš Koncesijos sutarties. Ieškovei perdavus valdyti ir naudoti koncesijos objektą, jo veiklos pelningumas priklauso nuo koncesininko vykdomos veiklos;
• Priešingai nei teigia Ieškovė, būtent Ieškovei teko pareiga pagrįsti, kad prašomi priteisti nuostoliai susidarė išimtinai dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų, o tokiems veiksmams nesant vienintele nuostolių atsiradimo priežastimi, Ieškovė privalėjo įrodyti, jog Atsakovės neteisėti veiksmai buvo pakankamai susiję su Ieškovei galimai kilusiais neigiamais padariniais – žala;
• Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismų konstatuotos aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, kad byloje nustatyti Atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo vienintelė Ieškovės įvardytų nuostolių atsiradimo priežastis, taip pat šie Atsakovės neteisėti veiksmai nelaikytini pakankamai susijusiais su Ieškovei kilusiais nuostoliais. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog tarp Atsakovės byloje nustatytų neteisėtų veiksmų (netinkamo bendradarbiavimo su ieškove nustatant keleivių vežimo tarifus, sprendimų neargumentavimo) ir Ieškovės galimai patirtos žalos priežastinis ryšys ir neigiami padariniai yra pernelyg nutolę – Ieškovė byloje neįrodė, jog byloje nustatyti Atsakovės neteisėti veiksmai būtų pakankamai susiję su Ieškovei galimai kilusiais padariniais.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=dd306847-0901-496e-a3e3-f9b2b79c44d3

Atnaujinimo data: 2023-04-20

Taip pat skaitykite:

Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai

Priminimas dėl Užsienio subsidijų reglamento reikalavimų vykdant viešuosius pirkimus

Prisijunkite prie Viešųjų pirkimų tarnybos komandos! Pirkimų valdysenos skyrius ieško patarėjo(-os) (karjeros valstybės tarnautojo(-os)