2022-07-11

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sotus projects“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-09-16 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (toliau – Atsakovė) (3-iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Radusa“; toliau – Trečiasis asmuo) ir 2022-07-01 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2021-06-15 priimtą sprendimą.

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Kelių transporto paslaugų užtikrinant ultra žemos temperatūros laipsnių temperatūrinį režimą pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2020-12-04; viešojo pirkimo Nr. 523387; toliau – Pirkimas). Ieškovė, laimėjusi Pirkimą, su Atsakove 2021-01-08 sudarė Pirkimo sutartį Nr. 16B-06 (toliau – Sutartis).Trečiajam asmeniui pristačius vakcinas ir grąžinus Ieškovei Atsakovės parengtus prekių transportavimo dokumentus, buvo nustatyta, kad 2 dėžių temperatūros registratoriai kelias minutes užfiksavo temperatūrą, pakilusią iki –58,5 °C.Atsakovė 2021-01-14 pateikė Ieškovei pretenziją, kurioje pažymėjo, kad vakcinų transportavimo riba turėjo būti nuo –60 °C iki –90°C. Atsakovė 2021-02-11 raštu informavo Ieškovę, kad priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, nes 2021-01-12 transportuojant vakcinas nesilaikyta Pirkimo Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų vakcinų transportavimui, taip pat kad pritaikė 4000 Eur baudą.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Atsakovės 2021-02-11 sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį  ir skirti Ieškovei baudą neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu teisinių pasekmių.

Sutarties 4.3.3 punkte nustatyta, kad „Sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu arba vienašališkai informavus kitą šalį apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, jeigu <...> Tiekėjas padaro esminį Sutarties pažeidimą“. Išnašoje paaiškinta, kad esminis Sutarties pažeidimas yra tada, kai „<...> nesilaikoma Techninėje specifikacijoje nurodytų prekių transportavimo reikalavimų arba Tiekėjas daugiau kaip 2 kartus dėl nuo Tiekėjo priklausančių aplinkybių nepristato vakcinų į visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas pagal vakcinų pristatymo grafiką“.

Ieškovė teigia, kad ji nepažeidė Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimų, Techninėje specifikacijoje nebuvo reikalavimo, kad krovinio transportavimo metu turi būti išlaikoma temperatūra nuo –60 °C iki –86 °C. Temperatūros režimas nuo –60 °C iki –86 °C buvo nurodytas tik krovinio važtaraščiuose, kuriuos Ieškovė gavo tik po krovinių pristatymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Ieškovės nuomone, Atsakovė nesilaikė savo pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu Ieškovės ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Ieškovė, vykdydama Sutartį, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai ir dėl to padarė esminį Sutarties pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują – tenkino dalį ieškinio – sumažino Ieškovei skirtą 4000 Eur baudą iki 2000 Eur. Kitus ieškinio reikalavimus kolegija atmetė.

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališko viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pagrindus ir pasekmes, aiškinimo ir taikymo.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo

  • VPĮ yra nustatyti specialūs vienašališko viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai, tačiau pagal VPĮ90 straipsnio 3 dalį vienašališkas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas galimas ir pagal CK įtvirtintas bendrąsias vienašališko sutarties nutraukimo taisykles;
  • Pagal CK6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo);
  • Nukentėjusi šalis negali remtis CK6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą;
  • Iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia aiški perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą. Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai;
  • Perkančioji organizacija (šiuo atveju – Atsakovė) Pirkimo Techninėje specifikacijoje (9 punkte) nurodė, jog atskirame užsakyme, kurį pateiks tiekėjui, bus nurodyta pristatomų prekių kiekis, matmenys ir ASPĮ Lietuvoje, tačiau apie konkrečius transportavimo temperatūrų intervalus nei šiame, nei kituose potencialiems tiekėjams iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos pateiktuose pirkimo dokumentuose nėra užsimenama. Pabrėžtina, kad tikslus temperatūros režimas, kuriuo teko transportuoti vakcinas, Ieškovei tapo žinomas tik prieš pat transportavimo paslaugos teikimą, t. y. iš siuntėjo gavus važtaraštį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiekėjos papildomas informavimas apie vakcinų transportavimo temperatūros rėžį, kurio ši neturėjo pagrindo numanyti, neatitinka viešųjų pirkimų principų, suformuotos teismų praktikos ir Atsakovė tokiu atveju privalo prisiimti riziką dėl netinkamo viešojo pirkimo procedūrų organizavimo, netinkamo pareigos formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjai, užtikrinti sąlygų suderinamumą, vidinį neprieštaringumą, vykdymo, taip pat atsakomybę už pasiektus pirkimo rezultatus. Teisėjų kolegija nusprendė, kad Atsakovės parengti Pirkimo dokumentai neatitiko tikslumo ir aiškumo bei kitų reikalavimų, vadinasi, rizika dėl to pasekmių tenka Atsakovei;
  • Teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje Atsakovė neįrodė, jog tikslus temperatūros režimo intervalo nuo –60 oC iki –86 oC laikymasis jai buvo esminė Sutarties sąlyga ne tik dėl to, kad ji aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai to nenurodė Pirkimo dokumentuose, bet taip pat ir dėl to, kad šiuose dokumentuose iš esmės nėra nuorodos apie tai, kad temperatūros rėžiai bus tikslinami ar nurodomi prieš kiekvieną vežimą, kaip tai nurodyta apie transportuotinų prekių kiekį ir matmenis.Konstatavus, kad Atsakovei tenka rizika dėl netiksliai ir neaiškiai suformuluotų Pirkimo dokumentų ir Sutarties sąlygų, LAT nutarė, jog nėra pagrindo pritarti apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad Atsakovė turėjo teisę, remdamasi Sutarties 4.3.3 papunkčiu bei Techninės specifikacijos nuostatomis, nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo. Priešinga išvada reikštų, kad Sutarties ir Pirkimo dokumentų netikslumas aiškintinas išimtinai Ieškovės nenaudai, o tai prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=185cc190-4461-4a64-b1eb-ac75b1ba3f1a