Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2022
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Kautra“ (toliau – Trečiasis asmuo) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-07-15 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transrevis“ (toliau – Ieškovė) ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai (toliau – Atsakovė) (3-ieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Trečiasis asmuo ir UAB Transporto centras) ir 2022-04-13 priėmė nutartį panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovė atvykdė tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2020-08-19; viešojo pirkimo Nr. 502371; toliau – Pirkimas). Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Atsakovės 2021 m. sausio 26 d. sprendimą pripažinti Trečiojo asmens pasiūlymą II–IV pirkimo dalių laimėtoju.
Sprendimo Trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėtoju nepagrįstumą Ieškovė grindė tuo, kad, inter alia, Trečiasis asmuo neišviešino Pirkimo sutarties vykdymui numatomų naudoti autobusų savininkų – lizingo davėjų kaip asmenų, kurių pajėgumais remiamasi, grindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimams.
Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:
Dėl tiekėjo pareigos išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, grindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimams
- Tiekėjo galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir pareiga juos išviešinti susijusios su įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pagal viešojo pirkimo sąlygas įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį. Šio teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad viešojo pirkimo procedūrose dalyvautų tik įvykdyti sutartį pajėgūs subjektai, taip pat sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai patikrinti tų subjektų atitiktį nustatytiems reikalavimams;
- Techninis pajėgumas pirmiausiai siejamas su specifinių priemonių, būtinų sutarčiai įvykdyti, prieinamumu tiekėjui.Atitinkamų priemonių prieinamumas savaime nereiškia, kad tik nuosavybės pagrindu valdomos priemonės suponuoja ūkio subjekto atitiktį techniniam pajėgumui;
- Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas atlygintinai teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, o šis valdo ir naudoja lizingo sutartimi įgytą daiktą, gaudamas iš to naudos bei prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo. Nors lizingo objektas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o ne gavėjui, pastarajam priklauso daikto valdymo ir naudojimo teisė;
- Atsižvelgiant į lizingo sutarties sampratą, jos esmę, darytina išvada, kad daiktai, tiekėjo valdomi ir naudojami lizingo sutarties pagrindu, bendrąja VPĮ 49 straipsnio prasme priskirtini tiekėjo – lizingo gavėjo, o ne lizingo davėjo pajėgumams.Todėl pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai, perkant paslaugas (darbus), pirkimo sąlygose nurodomi tiekėjų techninio pajėgumo reikalavimai (pvz., nurodomi konkretūs reikalavimai turėti tam tikrus techninius duomenis atitinkančias transporto priemones), tiekėjai, ketinantys teikti perkamas paslaugas (vykdyti darbus) naudodami daiktus, valdomus lizingo sutarties pagrindu, savo pasiūlymuose atskirai neprivalo išviešinti lizingo davėjų kaip ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi. Priešingas aiškinimas suponuotų formalų VPĮ taikymą, be viešąjį interesą atitinkančio tikslo didintų tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų administracinę naštą;
- Byloje nenustatyta, kad konkrečiu atveju tarp lizingo davėjų ir lizingo gavėjo (Trečiojo asmens) susiklostė teisiniai santykiai, dėl kurių egzistuotų kokie nors apribojimai naudoti autobusus Pirkimo objektą atitinkančiai veiklai. Sudarytos lizingo sutartys yra įtrauktos į Trečiojo asmens ilgalaikio turto apskaitą, todėl lizingo sutarčių pagrindu naudojamam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas taip pat kaip ir nuosavam turtui; lizingo sutarties pagrindu valdydamas autobusus Trečiasis asmuo turi teisę pats spręsti dėl autobusų panaudojimo konkrečiam kelionės tikslui. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad ginčo transporto priemonės (autobusai) yra neatsiejamai susijusios su pačiu Trečiuoju asmeniu, jis gali naudoti šiuos autobusais savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad Trečiasis asmuo, grįsdamas atitiktį techninio pajėgumo reikalavimui sutarties vykdymui pasitelkti tam tikras transporto priemones, rėmėsi kitų ūkio subjektų – lizingo davėjų pajėgumais. Atitinkamai jam nekilo VPĮ 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga juos išviešinti.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:
http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=a10a690d-7d66-4b7c-abc6-a17c521db622
Atnaujinimo data: 2023-03-09
Taip pat skaitykite:
Aktuali informacija Viešųjų pirkimų tarnybos skambučių centro paklausėjams
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai