Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-553/2022
Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas) išnagrinėjo civilinę bylą pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagalieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) ieškinį Atsakovei dėl alternatyvių sankcijų taikymo ir nutarėVilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu VPT ieškinys tenkintas – Atsakovei skirta 1185,80 Eur bauda.
Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Gaisrinės ištraukiamos kopėčios“(Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2020-09-23, viešojo pirkimo Nr. 511042; toliau – Pirkimas). Pirkimas pasibaigė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu: „Pirkimo <...> procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis <...>“. Atsakovė ir tiekėjas UAB „Iskada“ 2020-11-17 sudarė Gaisrinių ištraukiamų kopėčių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 35-420 (toliau – Sutartis). VPT, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Sutarties vertinimą ir vertinimo rezultatus užfiksavo 2021-04-09 vertinimo išvadoje Nr. 4S-358. Vertinimo išvadoje nustatyta, kad pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkto nuostatas tiekėjas įsipareigojo pristatyti Atsakovei prekes (gaisrines ištraukiamas kopėčias) ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 16 d. VPT atlikto vertinimo metu prekės (gaisrinės ištraukiamos kopėčios) Atsakovei dar nebuvo pateiktos, nors praėjo 130 dienų nuo Sutarties pasirašymo.
Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Apeliacinis teismas pažymėjo, kad šios bylos ypatybė ta, jog Pirkimas buvo vykdomas pasaulinės pandemijos dėl COVID-19 sąlygomis.Tiekėjas dar Pirkimo procedūrų metu indikavo riziką nespėti pristatyti prekių Pirkimo dokumentuose nustatytais terminais (per 60 kalendorinių dienų) dėl būtino jų sertifikavimo ir sertifikavimo apsunkinimo dėl COVID-19 situacijos, todėl kreipėsi į Atsakovę, prašydamas pakeisti Pirkimo sąlygose nurodytą terminą. Atsakovė, kaip apdairi ir protinga perkančioji organizacija, turėjo ir galėjo įvertinti galimą riziką dėl nuolat taikomų skirtingų apribojimų daugelyje valstybių, kurios gali turėti įtakos tinkamam tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymui, juolab kad Pirkimo procedūrų metu apie tokią riziką vieno iš tiekėjų buvo informuota. Kaip patvirtino Apeliacinis teismas, šiuo atveju būtent dėl COVID-19 pandemijos atsiradusių apribojimų ir buvo laiku neįvykdyta su Pirkimą laimėjusiu tiekėju pasirašyta Sutartis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad prekių patiekimui ir jų sertifikavimui nustatytas 60 kalendorinių dienų terminas yra logiškas ir pagrįstas.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad Atsakovė, nenutraukusi Pirkimo ir nepaskelbusi naujo, kuriame būtų numatytas ilgesnis prekių pristatymo terminas, tokiu būdu iš esmės nesilaikė savo Pirkime nustatytų sąlygų ir apribojo galimybę Pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams.Tokiomis Pirkimo sąlygomis (per trumpi prekių pristatymo terminai), kurios buvo perkeltos ir į Sutartį, nebuvo užtikrintas viešojo pirkimo tikslo, įtvirtinto Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pasiekimas.
NOTA BENE. Aptartos Apeliacinio teismo nutarties kontekste, tiek rengiant viešojo pirkimo dokumentus, tiek vykdant viešojo pirkimo pagrindu sudarytą sutartį, siūlytina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- į ketinamus nustatyti prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminus ir juos įvertinti COVID-19 situacijos kontekste, nes, paprastai, vėlavimai, susiję su COVID-19 situacija, nelaikoma nenumatytomis (force majeure) aplinkybėmis;
- perkančioji organizacija turi aiškiai suvokti viešojo pirkimo dokumentuose/viešojo pirkimo sutartyje nustatomų prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminus ir gebėti juos pagrįsti;
- nors viešojo pirkimo sutarties nutraukimas laikytinas ultima ratio priemone, tačiau tam tikrais atvejais tai yra būdas užtikrinti tiek tinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą, tiek patenkinti esminį perkančiosios organizacijos poreikį, paskelbus naują viešąjį pirkimą ir, sudarius sąlygas realiai tiekėjų konkurencijai, gauti viešojo pirkimo objektą.
Su Apeliacinio teismo nutartimi galite susipažinti čia:http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=12d33d97-8e80-477c-99d5-2a616824efed
Atnaujinimo data: 2023-05-18
Taip pat skaitykite:
Aktuali informacija Viešųjų pirkimų tarnybos skambučių centro paklausėjams
Dėl maitinimo sutarčių pažeidimų – baudos tiekėjams
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai pašalinti
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) sutrikimai