>
2022-08-11

Finansinių ataskaitų nepateikimas gali tapti kliūtimi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto pagrindu pirkimo dokumentuose nustatytas pašalinimo pagrindas (privalomai nustatomas tarptautinės vertės bei supaprastintuose pirkimuose, išskyrus mažos vertės pirkimus), kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jei bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai, gali tapti rimta kliūtimi tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Perkančiajai organizacijai siekiant pasitikrinti, ar tiekėjas (įmonė) nėra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimų, ji turėtų patikrinti:

1) ar įmonės parengti ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – Registro tvarkytojas) pateikti šie dokumentai:

  • įmonės finansinės ataskaitos;
  • auditoriaus išvada, jei finansinių ataskaitų auditas yra privalomas[1];
  • metinis pranešimas (veiklos ataskaita), jei įmonei privaloma rengti[2].

Patikrinti, ar tiekėjas yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus galima Registrų centro svetainėje https://www.registrucentras.lt/jar/p/ pagal įmonės pavadinimą ar kodą suradus tiekėją bei prie jo kodo paspaudus raudonos D raidės piktogramą:

2) finansinių ataskaitų aktualumą ir pateikimo datą.

Tuomet kitame lange parodomi duomenys apie finansinės atskaitomybės dokumentus: kokio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentai (pvz., 2021 m. finansinė atskaitomybė), data, kurią finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti ir jų pateikimo Registrų centrui data (pateikimo data, pateiktų dokumentų sąrašas):

Informacija apie laiku duomenų nepateikusius tiekėjus XLS ir CSV formatu taip pat skelbiama čia:https://www.registrucentras.lt/p/1094.

Įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad per 4 (Mažųjų bendrijų atveju, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymas – per 3) mėnesius nuo įmonės finansinių metų pabaigos visuotinis dalininkų (narių) susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Registro tvarkytojui pateikiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento[3]. Kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.

Atsižvelgiant į tai, įmonės, kurių finansinių metų pabaiga sutampa su kalendorių metų pabaiga, nepateikusios 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentų iki 2022 m. gegužės 30 dienos (mažosios bendrijos – iki 2022 m gegužės 2 d.[4]), gali būti laikomos padariusiomis finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą.

Išsamesnė informacija pateikiama Registro tvarkytojo tinklapyje.


Pašalinimo pagrindas

Nustatytas faktas, kad tiekėjas iki nustatyto termino nėra pateikęs aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų kai tai privaloma pagal teisės aktus, yra pakankamas pagrindas perkančiajai organizacijai spręsti, ar dėl tokio tiekėjo pažeidimo ji abejoja šio tiekėjo sąžiningumu, bei atitinkamai ji turi teisę priimti sprendimą jį pašalinti iš pirkimo procedūros.

Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, kad Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą perkančioji organizacija turi priimti įvertinusi jo proporcingumą nagrinėjamoje situacijoje. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija nebūtinai iš pirkimo pašalins tiekėją, kuris nors ir kurį laiką pavėlavęs pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, juos vis dėlto pateikė iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo konkrečiame pirkime termino dienos.


Pašalinimo pagrindų pavyzdinė lentelė

Siekiant pritaikyti aukščiau nurodytą pašalinimo pagrindą, nėra būtina atlikti jokių pakeitimų pirkimo dokumentuose nustatytoje pašalinimo pagrindų lentelėje, parengtoje pagal anksčiau Tarnybos skelbtą pavyzdinę formą. Vis dėlto, siekiant didesnio aiškumo, Tarnyba atnaujino pavyzdinę pašalinimo pagrindų lentelę: aktuali redakcija šioje nuorodoje, taip pat pateikiama lyginamoji versija.

Toliau pateikiama bendro pobūdžio informacija apie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų reikšmę ir svarbą.


Įmonės atskaitomybės dokumentų reikšmė

Atskaitomybės dokumentai:

  • Metinės (įstatymų numatytais atvejais[5]  ̶  ir tarpinės) finansinės ataskaitos, kurių detalumas priklauso nuo įmonės dydžio[6], kai taikoma[7] – finansinės ataskaitos pateikiamos kartu su auditoriaus išvada,
  • metinis pranešimas, kurio gali nerengti labai mažos įmonės, pasirinkusios naudotis labai mažoms įmonėms taikomomis išimtimis[8] arba veiklos ataskaita.
    • Tinkamai parengti atskaitomybės dokumentai:
  • finansinės ataskaitos  ̶  tikrai ir teisingai parodo įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus (jeigu įmonė rengia pinigų srautų ataskaitą) ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos datai (retrospektyvi informacija),
  • metinis pranešimas  ̶  atskleidžia įmonės būklę, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalgą, pagrindines rizikas ir neapibrėžtumus, su kuriais įmonė susiduria, įmonės veiklos planus ir prognozes bei kitus dalykus[9],
  •  yra svarbus informacijos šaltinis apie įmonę visiems suinteresuotiems asmenims prieš priimant pagrįstus sprendimus, susijusius su įmone,
  • užtikrina suinteresuotų asmenų pasitikėjimą įmone, jos gerą reputaciją, suinteresuotiems asmenims lengviau numatyti su įmone susijusias rizikas. Todėl įmonė, tinkamai rengianti ir viešinanti savo atskaitomybę, lengviau gauna finansavimą, su ja noriau sudaromos sutartys,
  • leidžia valstybės institucijoms ir įstaigoms vadovaujantis atskaitomybės dokumentais priimti tinkamus sprendimus, susijusius su politikos formavimu dėl apmokestinimo, valstybės pagalbos teikimu, priežiūra.

Finansinių ataskaitų audito svarba

  • Audito tikslas  ̶  remiantis atliktomis finansinių ataskaitų patikrinimo procedūromis pareikšti nepriklausomą nuomonę auditoriaus išvadoje, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, kai taikoma – pinigų srautus pagal taikomus teisės aktų reikalavimus. Audito metu peržiūrima ir metiniame pranešime pateikta informacija (Lietuvos Respublikos Finansinių ataskaitų audito įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).
  • Finansinių ataskaitų auditas sudaro sąlygas įsitikinti:
    • įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams, akcininkams  ̶  ar įmonės finansinė apskaita tvarkoma, finansinės ataskaitos rengiamos tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų,
    • suinteresuotiems asmenims  ̶ ar pateikta finansinėse ataskaitose informacija galima pasitikėti.
  • Pastebėtina, kad suinteresuotiems asmenims lengviau priimti palankesnius sprendimus dėl finansavimo suteikimo, sutarčių sudarymo su tomis įmonėmis, kurių finansinių ataskaitų auditas yra atliktas. Todėl finansinių ataskaitų auditas rekomenduojamas ir įmonėms, kurioms jis nėra privalomas, nes jis užtikrina įmonės patikimumą, didesnį suinteresuotų asmenų pasitikėjimą įmone ir jos veikla ir prisideda prie įmonės atžvilgiu palankių sprendimų.

Atskaitomybės dokumentų skelbimas

  • Atskaitomybės dokumentai yra vieši, t. y. su jais gali susipažinti visi. Jie yra skelbiami Registro tvarkytojo interneto svetainėje teisę su jais susipažinti turinčioms institucijoms ir kitiems atlygį už teisę su jais susipažinti sumokėjusiems asmenims.

Atskaitomybės dokumentų kokybės stebėsena

  • Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato Registro tvarkytojo viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos tvarką ir paskiria instituciją, atliksiančią šią stebėseną.
  • Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos (toliau – AVNT) nuo 2022 m. gegužės 1 d. atlieka Registro tvarkytojo viešai skelbiamų 2021 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų kokybės stebėseną (Finansų ministro 2022 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1K-93  „Dėl juridinių asmenų registre viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos“).
  • AVNT, atlikusi pasirinktos įmonės finansinių ataskaitos kokybės stebėseną, parengia ataskaitą, kurioje nurodo pastebėtus pagrindinius kokybės trūkumus, pateikia rekomendacijas įmonei. Jei AVNT įtaria, kad nustatyti finansinių ataskaitų kokybės trūkumai turi administracinio nusižengimo požymių, ji gali teikti Registro tvarkytojui siūlymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną[10].

Parengta remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paruošta informacija


[1] Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 24 straipsnis.

[2] Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 23 straipsnis.

[3] Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalies nuostatos

[4]Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

[5] https://info.registrucentras.lt/node/909

[7]Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 24 straipsnis:

1. Valstybės ir savivaldybės įmonėse, kurios nelaikomos viešojo intereso įmonėmis pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, viešojo intereso įmonėse, akcinėse bendrovėse, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose UAB, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra AB ar UAB, taip pat UAB, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė, UAB, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas.

2. Metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas UAB, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra AB ar UAB, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

1) balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000eurų;

2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų.

[8] Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 8 dalis: „kai labai maža įmonė nepasirenka taikyti išimčių, leidžiamų labai mažoms įmonėms, nustatytų šio įstatymo 20, 22 ir 23 straipsniuose, jai taikomi tokie patys reikalavimai kaip mažoms įmonėms. Labai mažoms įmonėms leidžiamos išimtys netaikomos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms, taip pat akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka.“

[9] Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis

[10] Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalis: [10]neteisingų juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo, veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos pateikimas JAR tvarkytojui arba juridinio asmens finansinių ataskaitų, metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos nepateikimas JAR tvarkytojuilaikuteisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.