BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. 


Viešųjų pirkimų tarnyba: pasiruošti antrajai COVID-19 bangai raginome nuo pavasario

Data

2020 11 13

Įvertinimas
7
covid-19-village-media.jpg

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose tenka pastebėti įvairių diskusijų bei nuomonių, kad viešųjų pirkimų procedūros bei viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas trukdo laiku įsigyti kovai su COVID-19 reikalingų prekių. Pasigirsta ir nuomonių, jog būtina keisti viešųjų pirkimų įstatymą, neva jis yra pagrindinė kliūtis laiku įsigyti tai, ko reikia. Reaguodama į tokius pareiškimus, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) papildomai dalinasi turima informacija ir įžvalgomis. 


Tarnyba nuo COVID-19 krizės pradžios atlieka sutarčių kovai su COVID-19 stebėseną. Ji nuolat atnaujinama pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) pirkimų vykdytojų paskelbtus sutarčių duomenis (patogiu naudotojui formatu duomenys skelbiami Tarnybos tinklalapyje, adresu https://vpt.lrv.lt/lt/priemones-kovai-su-covid-19).

2020 m. lapkričio 11 d. COVID-19 sutarčių stebėsenos duomenimis, nuo metų pradžios iš viso kovai su COVID-19 sudaryta daugiau nei 3 tūkstančiai sutarčių už 213,4 mln. eurų. Iš jų:
⦁  priemonėms kovai su COVID-19 išleista apie 172,3 mln. Eur, 
⦁  testams, reagentams bei priemonėms klinikiniams tyrimams atlikti – 26,1 mln. Eur, 
⦁  transportavimo paslaugoms – 9,7 mln. Eur,
⦁  kitoms, su COVID-19 susijusioms prekėms ir paslaugoms (apgyvendinimo, maitinimo, mokymų, informacijos viešinimo ir kt.) – apie 5,3 mln. Eur.

Sutarčių stebėsenos duomenimis, pirmosios COVID-19 bangos laikotarpiu, daugiausiai sutarčių pagal skaičių ir vertę buvo sudaryta kovo–balandžio mėnesiais. Prasidėjus antrajai COVID-19 bangai, aktyvesnis sutarčių sudarinėjimas prasidėjo tik spalio mėn. Kovai su COVID-19 sudarytų sutarčių skaičiaus ir vertės (mln. Eur) dinamiką 2020 m. sausio–lapkričio mėn. galima matyti pateikiamoje diagramoje.


 
Remiantis Europos Komisijos statistiniais duomenimis, tarptautinės vertės pirkimų atveju vidutinis laikas nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iki sutarties sudarymo Lietuvoje 2016 – 2019 metais svyravo nuo 59 iki 69 dienų ir šiuo laikotarpiu buvo vienas trumpiausių tarp Europos Sąjungos valstybių. Palyginimui, Latvijoje šis terminas svyravo nuo 59 iki 96 dienų, Italijoje nuo 193 iki 216 dienų, o apskirtai, Europos Komisijos skelbiamais duomenimis, geru buvo laikomas terminas, neviršijantis 120 dienų. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, tikėtis, jog prekių bus galima įsigyti per vos daugiau nei 1 mėnesį, būtų ne tik naivu, bet ir neatsakinga, juolab vertinant aplinkybes, kad su COVID-19 sukelta krize susidūrė didžioji dalis pasaulio šalių. 

Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja, kada (kaip anksti) reikėtų pradėti pirkimą, nenustato apribojimų, kokį kiekį prekių turtėtų pirkti pirkimų vykdytojai. Tai priklauso tik nuo pačių pirkimų vykdytojų, todėl būtent jie ir turėtų užtikrinti, kad pirkimas būtų paskelbtas laiku, o jo metu įsigytų prekių užtektų būtinam pagal iš anksto įvertintą situaciją laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kalbėti reikėtų ne apie viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, supaprastinančius procedūrų vykdymą, o apie didesnę pirkimo vykdytojų atsakomybę, planuojant veiklai būtinų prekių poreikį.


„Situacija, kuomet rugsėjo mėnesio paskutinėmis dienomis pradėjus rūpintis pirkimo procedūromis iki lapkričio mėnesio nepavyksta įsigyti reikalingų prekių, yra ne viešųjų pirkimų įstatymo trūkumas, o nepakankamai atsakingo ir rūpestingo planavimo pasekmė. Rūpintis reikalingų priemonių įsigijimu reikia ne tada, kai jos pasibaigė arba tuoj pasibaigs, o gerokai anksčiau, įvertinus tiek procedūroms reikalingą laiką, tiek prekėms pristatyti reikalingą terminą, tiek turimus prekių likučius ar pagal galiojančias sutartis dar neįsigytų prekių kiekį. Peržiūrėjus jau sudarytas reagentų ir kitų tyrimams būtinų priemonių sutartis, nerimą kelia tai, kad sutarčių trukmė vos keli mėnesiai. Tai reiškia, kad jau vakar reikėjo skelbti naujus pirkimus, nes dabartinėms sutartims pasibaigus, priemonių vėl nebus.“ – teigia laikinoji Tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė.


Primintina ir tai, kad Tarnyba dar 2020-02-26 d. informaciniu pranešimu ragino pirkimų vykdytojus neatidėliojant imtis veiksmų, būtinų organizacijų poreikiams užtikrinti, ne kartą ir vėliau įspėjo dėl pasiruošimo galimai „antrajai viruso bangai“. Tarnyba taip pat 2020-04-23 pabrėžė, jog jei „antrosios viruso bangos“ prognozės išsipildytų, nebūtų pagrindo teigti, jog susidarė aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. 2020-06-23 Tarnyba paskelbė COVID-19 suvaldymui reikalingų apsaugos priemonių pirkimų apžvalgą bei pateikė rekomendacijas dėl pasirengimo antrajai bangai.


Kaip tenka konstatuoti, dalis pirkimų vykdytojų Tarnybos raginimų neišgirdo ir laiku pirkimo procedūrų nepradėjo. Šioje situacijoje Tarnybos specialistai dar kartą pabrėžia, jog COVID-19 „nenumatytomis aplinkybėmis“ buvo galima laikyti vasario–kovo mėnesiais, tačiau dabar netikėtumo faktoriaus nebėra, o chaotiškas, neatsakingas ir aplaidus ruošimasis pirkimo procedūroms liko.


„Kviečiame pirkimų vykdytojus dar kartą susipažinti su visais mūsų skelbtais pranešimais bei raginimais, vadovautis jais ir laiku pradėti reikiamas pirkimo procedūras. Reikėtų įvertinti, kad su COVID-19 susijusi situacija truks dar kurį laiką, tad, planuojant pirkimus, reikėtų įvertinti reikalingų priemonių poreikį bent vienerių metų laikotarpiui, o naujiems pirkimams pradėti ruoštis, kai atsargų lieka ne mažiau nei pusmečiui.“ – nurodo Tarnybos specialistai.