Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „HSC Baltic“ (toliau – Atsakovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-26 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Ieškovė) ieškinį Atsakovei ir 2023-01-19 priėmė nutartį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas) dėl, be kita ko, 2 000 000 Eur lėšų skyrimo Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo projektui. Siekiant įgyvendinti šį nutarimą, tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Ieškovės 2020 m. birželio 4 d. buvo pasirašytas susitarimas (toliau – ir Susitarimas), kuriuo Ieškovė įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. panaudoti 2 000 000 Eur valstybės lėšas, skirtas minėtam projektui.
• Ieškovė 2022-04-09 paskelbė supaprastiną viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno m., statybos darbai“ (viešojo pirkimo Nr. 481331; toliau – Pirkimas).
• Atsakovė dalyvavo Pirkime, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas.
• Pralaimėjusi Atsakovė 2020-06-17 kreipėsi į teismą, kuriame prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti Ieškovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą ir įpareigoti Ieškovę pripažinti, kad Atsakovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, bei įtraukti į pasiūlymų eilę. Ieškinyje Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Ieškovę sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o Pirkimo sutarčiai esant jau sudarytai, sustabdyti jos vykdymą (toliau – Civilinė byla).
• Pirmosios instancijos teismas Civilinėje byloje tenkino Atsakovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Jos panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020-08-20 nutartimi, patenkinus Ieškovės atskirąjį skundą.
• Pirmosios instancijos teismas Civilinėje byloje 2020-07-30 sprendimu Atsakovės ieškinį atmetė. Atsakovė šį teismo sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020-10-15 nutartimi Civilinėje byloje Atsakovės apeliacinio skundo netenkino.
• Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė rangos sutartį su rangovėmis UAB „Hidrum“ ir UAB „Statybų kodas“. Anot Ieškovės, dėl Atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovė iki nustatyto jai termino nepanaudojo 368 462,19 Eur valstybės lėšų, šią sumą turės dengti savo biudžeto lėšomis, todėl Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš Atsakovės 368 462,19 Eur nuostolių atlyginimą.

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

• Kadangi viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus), dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės. Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso.
• Teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK 423⁷ straipsnyje nėra nustatyta išimčių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies (ne)taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys viešųjų pirkimų byloje, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, patirtus dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
• Teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis.
• Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika.
• Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad vien ieškinio atmetimo faktas Civilinėje byloje, kurioje Atsakovės iniciatyva Ieškovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūros stabdymas, pagal ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką yra savaime pakankamas Atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti ir LAT tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl Atsakovės veiksmų neteisėtumo pripažino pagrįsta.
• Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas. Taigi, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė.
• Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik aplinkybė, jog Atsakovės prašymu kitoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to Pirkimo sutartis buvo pasirašyta vėliau, savaime nereiškia, kad Ieškovė būtent dėl to nepasinaudojo atitinkama dalimi valstybės dotacijos. Pareiga įrodyti aplinkybes, jog vėlesnis sutarties pasirašymas lėmė konkrečių darbų, kurių apmokėjimui turėjo būti panaudota valstybės dotacija, neatlikimą, tenka Ieškovei.
• Rangos darbai turėjo būti vykdomi pagal darbų atlikimo grafiką, tačiau teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad toks grafikas byloje pateiktas nebuvo, todėl LAT kvestionavo, ar rangovė turėjo pareigą atlikti darbus už tam tikrą pinigų sumą iki 2020 m. gruodžio 3 d., jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų buvusios pritaikytos.
• Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl priežastinio ryšio nustatymo, aktualu įvertinti, ar Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygose) buvo tokių duomenų, kurie Atsakovei ieškinio byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškimo metu, vertinant pagal protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, būtų suteikę galimybę suprasti, jog dėl šių priemonių taikymo Ieškovei gali atsirasti tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
• Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad sprendžiant dėl Ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų realumo ir įrodytumo yra aktualios Susitarimo nuostatos, reglamentuojančios lėšų išmokėjimo Ieškovei sąlygas, kurios vertintinos kartu su Pirkimo dokumentų sąlygomis.
• LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos ir priežastinio ryšio, nevertino anksčiau įrodymų visumos, iš esmės vadovavosi vieninteliu įrodymu – rangovės, kuri vykdė statybos darbus, 2021 m. vasario 3 d. pažyma, kurioje išvardyti atlikti darbai bei darbai, kurie galėjo būti atlikti, jeigu nebūtų buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau neįvertino, ar rangovė pagal pirkimo dokumentus turėjo pareigą iki 2021 m. gruodžio 3 d. atlikti darbus už 2 000 000 Eur, nustatytu terminu panaudojant valstybės dotaciją.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=619e51cb-4738-4a18-aa30-0def6e981cbc