BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. 


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022

Data

2022 06 22

Įvertinimas
4
naujienai NUTARTIS.png

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Atsakovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-12-13 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Prabos plus a.s.“ (toliau – Ieškovė) ieškinį Atsakovei (3-iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimu, – bendrovė „HAIX Schuhe Produktions und Vertriebs GmbH“ (toliau – Trečiasis asmuo)) ir 2022-06-20 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.
 

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Avalynės prekės“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2021-03-25; viešojo pirkimo Nr. 537515; toliau – Pirkimas). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Atsakovės 2021-06-30 sprendimą įtraukti Trečiąjį asmenį į Pirkimo pirmosios dalies „Batai lauko uniformos“ pasiūlymų eilę ir pripažinti jį laimėtoju.
 

Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija batams lauko uniformoms“ (toliau – Techninė specifikacija) 1.10 punkte nustatytas reikalavimas: „Batų kokybės garantijos terminas – ne mažiau kaip 12 mėnesių aktyvios eksploatacijos sąlygomis, kuris skaičiuojamas nuo prekių išdavimo iš Pirkėjo sandėlio dienos, 24  mėnesiai nuo prekių priėmimo į sandėlį dokumentų pasirašymo dienos“. Pirkimo sąlygų 2.11.1 punkte nustatyta, kad teikėjas su pasiūlymu privalo pateikti siūlomų prekių atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams įrodančius dokumentus.
 

Ieškovės nuomone, Trečiojo asmens pasiūlyme pateikta prekių kokybės garantija (toliau – Deklaracija 1) neatitiko Pirkimo sąlygų: Trečiasis asmuo suteikė garantiją batų medžiagoms (sudėtinėms dalims), todėl nėra aišku, ar batams kaip visumai yra suteikiama garantija, taip pat kurioms batų dalims ji nesuteikiama (netaikoma). Deklaracijoje 1 nurodyta, kad garantija netaikoma padams, tačiau visų batų dalių, kurioms garantija netaikoma, galutinis sąrašas nėra pateiktas. Trečiasis asmuo, Ieškovės nuomone, pateikdamas Deklaraciją 1, apribojo garantijos sąlygas, pateikė garantijos suteikimo išlygas, tai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas.
 

Šalių ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Atsakovė ir Trečiasis asmuo kartu su triplikais teismui pateikė 2021 m. gegužės 12 d. deklaraciją (toliau – Deklaracija 2), kuria iš esmės pažodžiui atkartojamas ginčo Techninės specifikacijos reikalavimo tekstas. Šių šalių teigimu, Deklaracija 2 įėjo į Trečiojo asmens pasiūlymą, tačiau su ja Ieškovė nebuvo supažindinta, nes joje nurodyti duomenys buvo laikomi konfidencialiais.

 

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Ieškovės ieškinį tenkino, nes nusprendė, kad Trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija yra nevienareikšmiška ir negalima ištaisyti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taip pat suabejojo, ar Deklaracija 2 apskritai buvo pateikta kartu su pasiūlymu.

 

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pasiūlymo turinio (apimties) nustatymą ir tiekėjo teisę aiškinti (tikslinti) dviprasmiškus pasiūlymo duomenis, aiškinimo ir taikymo.

 

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl perkančiosios organizacijos teisės teismo procese remtis ikiteisminėje ginčo stadijoje neišviešintu dokumentu

  • Perkančioji organizacija (Atsakovė) de jure turėtų būti ribojama teismui pateikti naujus duomenis ar argumentus, jei jais nesirėmė ikiteisminėje ginčo stadijoje. Kita vertus, dėl viešųjų pirkimų ginčo, ypač susijusio ne su Ieškovės pasiūlymo vertinimu, ribų atsižvelgtina į, inter alia, viešojo pirkimo laimėtojo interesus bei jo galimybę veiksmingai dalyvauti ikiteisminėje ginčo stadijoje taip, kaip savo teises įgyvendina Atsakovė ir Ieškovė. Viešojo pirkimo konkurso laimėtojo (Trečiojo asmens), dėl kurio pasiūlymo vertinimo pradėta peržiūros procedūra, teisinė padėtis neturėtų pablogėti (būti pabloginta) tik dėl to, kad pati perkančioji organizacija netinkamai elgėsi ikiteisminėje ginčo stadijoje;
  • Atsižvelgdamas į tai, kad Deklaraciją 2 su tripliku pateikė ne tik Atsakovė, bet ir Trečiasis asmuo, LAT nusprendė, jog Deklaracija 2 kaip ginčo šalių atitinkamas pozicijas pagrindžiantis ar paneigiantis įrodymas patenka į nagrinėjamos bylos apimtį. Tai, kad šį dokumentą Trečiasis asmuo pateikė ne su atsiliepimu į ieškinį, o tripliku, pirmiau nurodytos išvados nekeičia;
  • LAT išaiškino, kad su tiekėjo pasiūlymu pateikto dokumento (šiuo atveju – Deklaracijos 2) tekstas, kuriuo pažodžiui atkartojama konkreti viešojo pirkimo sąlyga, savaime negali būti laikomas slaptu. Dėl Atsakovės veiksmų supažindinant Ieškovę su Trečiojo asmens pasiūlymu bei nagrinėjant Ieškovės pretenziją nebuvo užtikrintas šios tiekėjos teisių gynybos veiksmingumas, inter alia, nesuteikiant jai realios galimybės apsispręsti, ar ir kaip ginti savo teises teisme. Vis dėlto tokia išvada savaime nesuponuoja ginčijamo Atsakovės sprendimo neteisėtumo.

Dėl tiekėjų pasiūlymo turinio (apimties) nustatymo (dėl faktinės aplinkybės, ar Deklaracija 2 buvo pateikta kartu su pasiūlymu)

  • LAT pažymėjo, kad, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo techninius aspektus, teismai pirmiausia turėtų įvertinti galimybę išreikalauti ir vertinti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima patikimai nustatyti tam tikro pasiūlymo pateikimo faktines aplinkybes (šiuo atveju – Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenys);
  • Kasacinio teismo vertinimu, esant poreikiui, teismai galėtų (turėtų) kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą jos prašydami ne tik pateikti išvadą dėl tam tikrų ginčo aspektų (CPK 49 straipsnio 3 dalis), bet ir suteikti konkrečius CVP IS duomenis, inter alia, apie atitinkamo pasiūlymo pateikimo laiką ir datą, informaciją, ar pasiūlymas buvo keistas (pateiktas iš naujo), kas jį žiūrėjo, koks šio pasiūlymo turinys ir pan. Apeliacinės instancijos teismo iškeltos abejonės dėl Trečiojo asmens pasiūlymo turinio ir Deklaracijos 2 pateikimo momento nebuvo tinkamai pagrįstos, atsižvelgiant į Atsakovės teismui teiktus CVP IS duomenų išrašus bei šios elektroninės sistemos veikimo pobūdį ir patikimumą.

Dėl tiekėjų pasiūlymų turiningojo vertinimo ir jo ribų

  • Kasacinis teismas sutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad, atskirai vertinant Deklaracijos 1 tekstą, Trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka ginčo Techninės specifikacijos sąlygos;
  • Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė pasiūlymų turiningojo vertinimo principą, vertindamas, kad Deklaracijos 1 ir Deklaracijos 2 koegzistavimas, atsižvelgiant į šių dokumentų tarpusavio prieštaravimus, neleidžia iš karto, be papildomų paaiškinimų ar patikslinimų, nustatyti Trečiojo asmens pasiūlymo atitikties ginčo Techninės specifikacijos sąlygai. Paprastai duomenų nesutaptis skirtingose pasiūlymo dalyse (dokumentuose) negali būti kvalifikuojama kaip formali, nesukelianti tikrojo turinio nustatymo problemų; dokumento turinio neaiškumas ar vidinis prieštaravimas negali būti pašalintas turininguoju (sisteminiu) aiškinimu, jei vidutinis atitinkamos srities subjektas objektyviai negali suprasti tikrojo jo turinio arba įvairūs subjektai jį aiškina skirtingai;
  • Nagrinėjamu atveju turiningojo pasiūlymų vertinimo principo ribos be papildomų Trečiojo asmens paaiškinimų negali lemti šio tiekėjo pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms nustatymo, todėl Atsakovė pagal savo veiksmus Pirkime negali pagrįsti ginčijamo sprendimo teisėtumo. Vis dėlto toks vertinimas savaime nereiškia, kad Trečiojo asmens pasiūlymas yra netinkamas, juolab kad Pirkimo metu iš jo nebuvo pareikalauta jokių paaiškinimų dėl Deklaracijos 1 ir Deklaracijos 2 tarpusavio santykio ir jų bendro vertinimo.

    Dėl viešojo pirkimo dalyvių teisės taisyti pasiūlymų trūkumus, atsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį
  • Esminis apeliacinės instancijos teismo argumentas, dėl kurio Trečiajam asmeniui nepripažinta teisė tikslinti savo pasiūlymą, atsižvelgiant į tarpusavyje prieštaringus dokumentus (Deklaraciją 1 ir Deklaraciją 2), pagrįstas nacionalinėje teismų praktikoje suformuota teisine kategorija – pasiūlymu siaurąja prasme. Nacionalinėje teismų praktikoje, pradėtoje formuoti pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį viešųjų pirkimų reguliavimą, sąvoka „pasiūlymas“ skirstoma į dvi kategorijas, t. y. pasiūlymą plačiąja prasme ir pasiūlymą siaurąja prasme. Nurodytas reikalavimų ir pirkimo procedūrų išskyrimas lėmė teismų praktiką, pagal kurią viešųjų pirkimų dalyviai galėjo daug laisviau tikslinti tiekėjų kvalifikacijos duomenis nei informaciją, susijusią su pirkimo objektu, jo techninėmis savybėmis, siūloma kaina, sutartiniais įsipareigojimais ir pan. Tiekėjų kvalifikacija iš kitų pasiūlymo duomenų išskirta ir platesnė tiekėjų teisė tikslinti su ja susijusius duomenis pagrįsta jurisprudencijos išaiškinimais, kad tiekėjų pajėgumas yra objektyvi kategorija, žyminti praeities ir dabarties aplinkybes, jis arba yra, arba jo nėra. Duomenims, susijusiems su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis ir sutarties vykdymu, teismų praktikoje nebuvo suteiktas objektyvios kategorijos pobūdis, nors tam tikrais atvejais pasiūlymo siaurąja prasme atitikties vertinimas ir būtų grindžiamas praeityje įvykusiomis aplinkybėmis ir tai liudijančiais dokumentais (pavyzdžiui, atlikto laboratorinio tyrimo išvada, prekės sertifikatas ir pan.);
  • Kasacinis teismas, atsižvelgęs į naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, konstatavo, kad ligšiolinėje nacionalinėje teismų praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija (skirtingų pasiūlymų tikslinimo modelių taikymo prasme) prarado prasmę ir toliau nebetaikytina. Ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina nustatant, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti;
  • Konstatuota, kad Europos Sąjungos teisiniame reguliavime ir jį aiškinančioje Teisingumo Teismo praktikoje taikant vienodą pasiūlymų tikslinimo modelį, nepriklausomai nuo taisytinos informacijos (duomenų) pobūdžio, nacionalinis reguliavimas aiškintinas tokiu būdu, jog tiekėjams nepripažįstama mažesnė pasiūlymo tikslinimo apimtis tik todėl, kad poreikis paaiškinti ar papildyti duomenis susijęs su pirkimo objekto techninėmis savybėmis ar teisiniais reikalavimais;
  • Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir teismų praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles:
  • jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka;
  • tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis;
  • tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Dėl Trečiojo asmens teisės (galimybės) paaiškinti savo pasiūlymo turinį

  • Išplėstinė teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstą vertino apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad Trečiasis asmuo jokiu būdu negalėjo paaiškinti savo pasiūlymo, atsižvelgiant į Deklaracijos 1 ir Deklaracijos 2 turinio prieštaringumą;
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje konstatuotina, kad nedraudžiama išimtiniais atvejais paaiškinti ar papildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Iš to darytini šie apibendrinimai: 1) prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (šis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas, jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas); 2) tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta) (šio pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo,  ypač nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio); taip pat svarbu nustatyti, ar su pasiūlymu pateiktos informacijos tiesiog nepakanka jo atitikčiai nustatyti (informacija prieštaringa ar neišsami), ar jos pagrindu iš karto galima nustatyti konkretų pasiūlymo netinkamumą);
  • Tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos;
  • Jei, kaip nurodyta pirmiau, naujų duomenų pateikimas papildant esamus nėra absoliučiai neleistinas, esamų duomenų atsisakymas taip pat tam tikrais atvejais galėtų būti leidžiamas;
  • Nagrinėjamu atveju, jei Deklaracija 2 iš tiesų buvo pateikta kartu su Trečiojo asmens pasiūlymu, šio turinio vertinimas leidžia daryti išvadą ne dėl akivaizdžios pasiūlymo neatitikties ginčo Techninės specifikacijos sąlygai, o dėl pasiūlymo duomenų prieštaringumo, o pastarąjį Trečiajam asmeniui turėjo būti leista ištaisyti.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos:

https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6