BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. 


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022

Data

2022 06 20

Įvertinimas
1
naujienai NUTARTIS2.jpg

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ecoservice Klaipėda“ (toliau – Ieškovė) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021-11-09 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – Atsakovė) ir 2022-06-16 priėmė nutartį apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį panaikinti.
 

Atsakovė atliko tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2021-06-05; viešojo pirkimo Nr. 549937; toliau – Pirkimas). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu inter alia prašydama:
 

1. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostatas, pagal kurias Pirkimo sutartis gali būti sudaryta su vienu tiekėju tik dėl vienos Pirkimo objekto dalies (Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatyta: „Šis pirkimas skirstomas į dalis, todėl tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 4 d. 2 p. Perkančioji organizacija nustato maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas – 1 (viena) pirkimo dalis. Jeigu tas pats tiekėjas pagal vertinimo rezultatus (pasiūlęs mažiausią kainą) galėtų laimėti daugiau nei 1 (vienoje) pirkimo dalyje, tiekėjas pripažįstamas laimėjusiu tai 1 (vienai) pirkimo daliai, kurios vertė yra didžiausia (kitose pirkimo dalyse jis negali būti pripažintas laimėjusiu). Dėl kiekvienos pirkimo dalies bus sudaroma atskira pirkimo sutartis. Alternatyvūs pasiūlymai neleidžiami“);

2. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sutarties projekto 15 punkto nuostatose įtvirtintas netesybas (delspinigius) už pavėluotai įvykdytas prievoles (Pirkimo sutarties projekto 15 punkte nustatyta: „Paslaugų teikėjas, be Sutarties 14 p. nustatytų baudų, už pavėluotai suteiktas paslaugas moka Paslaugų gavėjui 1000,00 Eur delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai išskaičiuojami iš Paslaugų teikėjui mokėtinų sumų. Delspinigiai skaičiuojami nepriklausomai nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir jo taikymo“);

3. pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pirkimo sutarties projekto 20.3 punkto nuostatose įtvirtintą Pirkimo sutarties nutraukimo pagrindą (Pirkimo sutarties projekto 20.3 punkte nustatyta: „Paslaugų gavėjas, įspėjęs Paslaugų teikėją prieš 90 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei Paslaugų gavėjas nusprendžia pavesti teikti gatvių priežiūros paslaugas savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui (pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 str. 2 d.)“);

4. sumažinti Pirkimo sutarties projekto 14 punkte nurodytų netesybų dydį – 700 Eur vertės baudą už sniego sankaupų nenuvalymą laiku nuo kiekvienos gatvės (ar jos dalies), esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas druskos tirpalu gatves, už laiku nepabarstytas smėlio ir druskos mišiniu gatves, už laiku nepabarstytus smėliu tiltus, įkalnes, nuokalnes sumažinti iki 100 Eur dydžio; 500 Eur vertės baudą už kitų paslaugų teikimo pažeidimus – laiku nepalaistytą visą gatvės plotą ar kitus sutarties pažeidimus – sumažinti iki 50 Eur dydžio.

 

Pagrindiniai LAT nutarties akcentai:

Dėl Pirkimo sąlygų 12 punkto teisėtumo (dėl perkančiosios organizacijos nustatymo maksimalaus skaičiaus Pirkimo objekto dalių, kurių laimėtojas gali būti tas pats tiekėjas – 1 (viena) Pirkimo objekto dalis)

  • Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo (principo) pažymėtina, kad Ieškovei nepripažintinas savarankiškas teisinis suinteresuotumas ginčyti Atsakovės veiksmus šiuo pagrindu. Kasacinio teismo šiuo aspektu konstatuota, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo kaip viešojo pirkimo dalyvio subjektinių teisių;
  • Nors iš dalies sutiktina su Ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija (Atsakovė) nei Pirkimo sąlygose, nei atsakyme į pretenziją detaliai nepaaiškino skundžiamo sprendimo motyvų, o tik įvardijo ginčijama nuostata siekiamą tikslą užtikrinti paslaugos kokybę, tačiau, viena vertus, tokia pareiga jai nekyla iš VPĮ 28 straipsnio nuostatų, kita vertus, būtent Ieškovė, kvestionuodama Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostatą, turėjo konkrečiai įrodyti, kad ginčijama nuostata jos atžvilgiu pažeidžia proporcingumo principą;
  • Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Ieškovė nebuvo paskelbta nė vienos Pirkimo dalies laimėtoja: vienu atveju – dėl netinkamos (per didelės) kainos, kitu – dėl to, kad kiti tiekėjai pateikė konkurencingesnius pasiūlymus. Taigi de facto ne Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostata užkirto galimybę Ieškovei laimėti bent vieną Pirkimo dalį, o kitos priežastys, kurios nesusijusios su šioje nuostatoje įtvirtintu ribojimu.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 20.3 punkto teisėtumo (dėl galimybės perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, jei jos vykdymo metu būtų sudarytas vidaus sandoris)

  • Nagrinėjamoje byloje pagal skirtingas šalių pozicijas spręstina dėl dviejų vertybių – pirkimo sąlygų aiškumo (pirkimo objekto apibrėžties) ir sutarties vykdymo nuspėjamumo, perkančiosios organizacijos teisės iš anksto įtvirtinti vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimo atvejį – kolizijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti, kad Ieškovės iškeltam nuspėjamumo siekiui turėtų būti suteikta pirmenybė prieš perkančiosios organizacijos teisę iš anksto nustatytomis sąlygomis modifikuoti sutartinius santykius;
  • Iš anksto nustatytas viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindas iš esmės patenka (gali patekti) į VPĮ 89 straipsnio reguliavimo sritį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte atskirai sureguliuotos iš anksto nustatytų viešojo pirkimo sutarčių atidedamųjų sąlygų taikymo situacijos tiek, kiek jų taikymas nesuponuos esminio pirkimo sutarties pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasinaudojimas galimybe vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį neturėtų lemti tiekėjų suklaidinimo dėl pirkimo objekto apibrėžties, nes, viena vertus, toks pagrindas yra iš anksto išviešintas, antra vertus, dėl pirkimo objekto išskaidymo į dalis ir sutarčių sudarymo su trimis tiekėjais galimas vienašalis visų ar pavienių viešojo pirkimo sutarčių nutraukimas dėl to nepažeis, kaip pažymėta pirmiau nurodytame Teisingumo Teismo sprendime byloje Finn Frogne, mažesniųjų ūkio subjektų interesų, nes jiems Pirkimo sąlygų 12 punktu ir taip buvo sudarytos palankios sąlygos dalyvauti Pirkime;
  •  VPĮ 90 straipsnyje, kuriame atskirai reguliuojamas viešojo pirkimo sutarčių nutraukimas, priešingai nei įstatymo 89 straipsnyje (sutarčių keitimas), expressis verbis įtvirtinta nuoroda į CK. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo, inter alia, sprendžiama pagal CK normas (VPĮ 90 straipsnio 3 dalis);
  • Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nors klientas turi teisę nutraukti paslaugų sutartį, vadovaudamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, nepaisydamas to, ar tokia jo teisė yra įtvirtinta sutartyje, tačiau paslaugų sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, klientas vienašališkai nutraukti pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį gali tik tuo atveju, jeigu šalys dėl to susitaria viešųjų pirkimų sutartyje;
  • Darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka viešojo pirkimo sutartyse įtvirtinti vienašalio jų nutraukimo pagrindą, susietą su vidaus sandorių sudarymu, juolab kad jis yra siauresnės apimties lyginant su CK 6.721 straipsniu, nes priklauso nuo to, ar perkančioji organizacija įsteigia jai pavaldų subjektą ir su juo sudaro VPĮ 10 straipsnio sąlygas atitinkantį vidaus sandorį.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 14 ir 15 punktų teisėtumo (dėl įtvirtintų netesybų)

  • Tiekėjai, nustatę, kad jų teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeidžiami dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, turi pareigą operatyviai ginti savo galimai pažeistas teises. Kadangi Pirkimo sutarties projektas yra Pirkimo sąlygų dalis, analogiška išvada darytina ir dėl Pirkimo sutarties projekto sąlygų teisėtumo, t. y. tiekėjai privalo operatyviai ginčyti visas, jų vertinimu, neteisėtas viešojo pirkimo sąlygas, įskaitant ir Pirkimo sutarties projekto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo teisę ginčyti Pirkimo sutarties projekto 14 ir 15 punktų nuostatas ir įrodinėti baudinį netesybų pobūdį;
  • Netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Teisėjų kolegija nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog sutartimi yra siekiama tinkamo viešojo intereso įgyvendinimo, savaime nereiškia, kad galimas dvigubas, baudinio pobūdžio netesybų taikymas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Pirkimo sutarties projekto 15 punkto nuostatos teisėtumą, nepagrįstai teisiškai reikšminga aplinkybe įvardijo ginčo sutarties objektą bei tikslą;
  • Vertinant Pirkimo sutarties nuostatų turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek bauda, tiek delspinigiai yra taikomi už tos pačios prievolės neįvykdymą, t. y. už termino praleidimą, ir jų taikymas yra tęstinio pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ginčo sutartyje nustatytos netesybos, kai už tą patį veiksmą, prievolės vykdymo termino praleidimą, taikoma tiek bauda, tiek delspinigiai, pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus (abiejų kartu) taikymas nėra galimas;
  • Teisėjų kolegija nusprendė, kad teismai netinkamai taikė netesybas reglamentuojančias CK 6.71 straipsnio, 6.73 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl dvigubų netesybų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Pirkimo sutarties projekto 14 ir 15 punktų bendras nustatymas ir kumuliatyvus taikymas pažeidžia pirmiau nurodytas teisės normas, todėl šios Pirkimo sąlygos pripažintinos neteisėtomis;
  • Dėl Pirkimo sutarties projekto 14 punkto teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šios nuostatos neteisėtumas yra pripažintas tik dėl koegzistavimo su to paties projekto 15 punktu. Panaikinus pastarąją nuostatą dėl delspinigių nustatymo ir išvengus baudinių netesybų taikymo situacijos taikymo, Pirkimo sutarties projekto 14 punktas paliktinas galioti. Kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sumažinti šioje nuostatoje įtvirtintų baudų dydžių.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Su visa LAT nutartimi galite susipažinti paspaudę ant nuorodos: 
https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=277fcc5e-d044-4716-b284-bae380074c56