BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. 


Informacija dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių

Data

2021 06 23

Įvertinimas
0
pav.jpg

Dėl galimų sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 41 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 55 straipsnio nuostatomis, pirkimo vykdytojas privalo (išskyrus mažos vertės pirkimų atveju) pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, pavyzdžiui:

1. netesybos – tai gali būti bauda (fiksuota suma) arba delspinigiai (procentine atitinkamos vertės išraiška);

2. laidavimas;

3. garantija (pavyzdžiui, banko).

Taip pat galima taikyti ir kitus, Civiliniame kodekse neįvardintus būdus, pavyzdžiui, laidavimo draudimas, užstatas, dalies mokėjimo sulaikymas ir kt.


Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių pasirinkimo

Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia pirkimų vykdytojų dėmesį, kad VPĮ ir PĮ numatyta pareiga reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių nereiškia, jog pirkimo vykdytojai visais atvejais turi reikalauti, kad tiekėjas pateiktų banko garantiją ar draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą tam tikrai sumai. Pastebima, kad šių užtikrinimo priemonių reikalaujama pernelyg dažnai, neįvertinus tokio reikalavimo proporcingumo bei galimybės taikyti kitus užtikrinimo būdus. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas reikalavimas, toks kaip pervesti užstatą, pateikti garantiją, laidavimą ar laidavimo draudimą, tiekėjams sukelia papildomas finansines išlaidas (jie jas įskaičiuoja į pasiūlymo kainą) arba suvaržo tiekėjų galimybes disponuoti atitinkama užtikrinimo suma, todėl šias užtikrinimo priemones pirkimo vykdytojai turėtų rinktis tik gerai įvertinę jų proporcingumą konkretaus pirkimo atveju.

Primename, kad dažnu atveju pakankama sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė yra sutartyje numatytos netesybos (baudos, delspinigiai), sutartyje nustačius galimybę priskaičiuotą baudų ir delspinigių sumą išskaičiuoti iš tiekėjui pagal sutartį mokėtinų sumų.

 

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės kaip kainos ir kokybės santykio kriterijaus.

Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, kad kai kurie pirkimų vykdytojai reikalavimus, susijusius su sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nustato kaip kainos ir kokybės santykio (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo) išrinkimo kriterijus, pavyzdžiui, daugiau balų suteikdami už tai, kad tiekėjas siūlo didesnės vertės sutarties įvykdymo užtikrinimą arba įsipareigoja mokėti didesnes baudas ar delspinigius. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, tokio pasiūlymų vertinimo kriterijaus nustatyti negalima. Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės yra skirtos tam, kad būtų užtikrintas viešo pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai (ar jų dalis) dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau ne siekiant didesnės ekonominės naudos ar aukštesnės pirkimo objekto kokybės.

 

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių lygiavertiškumo

Praktikoje kyla klausimas, ar pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatyti tik vieną priimtiną sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę – garantiją arba laidavimą, tačiau nepriimti laidavimo draudimo (kurį išduoda draudimo bendrovės). Pažymėtina, kad pats pirkimo vykdytojas sprendžia, kokius reikalavimus, susijusius su sutarties įvykdymo užtikrinimu, nustatyti pirkimo sąlygose. Pirkimo vykdytojas, įvertinęs konkretaus pirkimo objektą, galimas rizikas ir kitus aspektus, gali nuspręsti, jog geriausiai jo interesus užtikrins banko garantija, o ne draudimo bendrovės išduodamas laidavimo draudimas, ir todėl prašyti tik banko garantijos.

Atkreiptinas dėmesys, jog laidavimas ir laidavimo draudimas yra skirtingos užtikrinimo priemonės. Taip pat ir garantija bei laidavimo draudimas yra skirtingos bei nelygiavertės sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės. Pastaruoju metu gaunama tiekėjų ir pirkimo vykdytojų pastebėjimų, jog Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės nesutinka išduoti užtikrinimų, kurie atitiktų pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytus reikalavimus, arba tiekėjai pateikia užtikrinimus, kurie nustatytų reikalavimų neatitinka. Pavyzdžiui, laidavimo draudimuose (arba taisyklėse, pagal kuriuos išduodami šie užtikrinimai) nurodoma, kad užtikrinimas išmokamas tik tada, kai pirkimo vykdytojas įrodo patirtą žalą ir jos dydį arba, kad nėra užtikrinamas tiekėjui priskaičiuotų delspinigių ir baudų sumokėjimas, nors būtent tokios sąlygos nustatytos pirkimo dokumentuose ir sutartyje.

Primename, kad pirkimo vykdytojai privalo patikrinti tiekėjų pateikiamų įvykdymo užtikrinimų turinį, atitiktį pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytiems reikalavimams bei negali priimti šių reikalavimų neatitinkančių dokumentų. Kita vertus, pirkimo vykdytojai neprivalo pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatyti kelių alternatyvių sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių, jeigu viena iš jų akivaizdžiai neatitinka pirkimo vykdytojo poreikio ir tinkamos jo interesų apsaugos.

Taigi, jeigu pirkimo vykdytojo interesus geriausiai užtikrinti gali banko garantija ir jam nėra priimtinos kitos užtikrinimo priemonės, pirkimo vykdytojas turi teisę pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatyti reikalavimą pateikti būtent banko garantiją.  

Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo vykdytojas bet kuriuo atveju turi nustatyti pirkimo objektui bei sutarčiai proporcingas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones.


Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės pateikimo termino

Kai sutarties įvykdymo užtikrinimui pirkimo vykdytojas reikalauja pateikti garantiją, laidavimą ar laidavimo draudimą, jis turėtų įvertinti ir tokiam dokumentui gauti reikalingą laiką. Pastebima, kad įprastai sutartyse nustatomas 5 darbo dienų terminas yra per trumpas, todėl rekomenduojama nustatyti ilgesnį – bent 10 darbo dienų terminą.
 

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės galiojimo termino ir pratęsimo

Dažniausiai pirkimo vykdytojai pirkimo dokumentuose numato, kad užtikrinimas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pažymėtina, kad praktikoje, kai sutarties galiojimas yra ilgesnis nei metai, draudimo bendrovės dažnai nesutinka išduoti užtikrinimo visam laikotarpiui iš karto, tačiau tokį užtikrinimą gali išduoti metų laikotarpiui, o prieš pasibaigiant jam – pratęsti užtikrinimo galiojimą (ar pateikti naują) dar vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, pirkimo vykdytojai turėtų tokią sąlygą nustatyti  pirkimo dokumentuose ir sutartyje.

Tiekėjai ir pirkimų vykdytojai dažnai klausia, ar pateikiant pratęstą (ar naują) sutarties įvykdymo užtikrinimą, jį reikia pateikti tai pačiai sumai, kaip ir pradinis užtikrinimas, ar vis dėlto jis gali būti išduotas mažesnei sumai, atsižvelgiant į tai, kad po metų didžioji sutarties dalis jau yra įvykdyta. Atkreiptinas dėmesys, kad visuomet turi būti vadovaujamasi sutarties sąlygomis, o pirkimo vykdytojai dar rengdami pirkimo dokumentus bei sutarties projektą, turėtų įvertinti poreikį bei aiškiai nustatyti sąlygas dėl užtikrinimo sumos, t. y. nurodyti, ar  reikalaujama pateikti pratęstą (naują) užtikrinimą visai sumai (jeigu toks reikalavimas proporcingas), ar mažesnei sumai (jeigu ir mažesnė suma bus pakankama tinkamam tolesniam sutarties vykdymui užtikrinti).


Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo

Pirkimo vykdytojai dažnai klausia, ar privaloma taikyti sutartyje numatytas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones, jeigu sutartyje nurodyta, kad pirkimo vykdytojas „gali“ jas taikyti įvykus tam tikroms sutartyje nustatytiems atvejams (pavyzdžiui, skaičiuoti delspinigius, jeigu tiekėjai vėluoja pristatyti prekes). Atkreipiame dėmesį, kad sutartyje nustatytais atvejais pirkimo vykdytojas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones ne „gali“, o privalo taikyti.