Socialiai atsakingi viešieji pirkimai – kuo naudingas pokytis visuomenei?
Socialiai atsakingi pirkimai – vis dažniau girdima frazė, tačiau tikrai ne visuomet visiems aišku, kaip šį viešojo sektoriaus įrankį taikyti, norint prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Apie tai, kas yra daroma šioje srityje, kas planuojama valstybės sektoriuje, kalbamės su Viešųjų pirkimų tarnybos Darniųjų pirkimų skyriaus vedėja Greta Ambrutyte.
Greta, Viešųjų pirkimų tarnyba aktyviai prisideda prie socialiai atsakingų pirkimų (SAP) plėtros Lietuvoje – papasakokite, kas yra SAP, kaip tai taikoma praktikoje?
Socialiai atsakingų pirkimų tema nėra nauja, šią kryptį Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys perėmė iš Europos Komisijos vykdomos politikos – kuri skatina ES narių valdžios institucijas vykdyti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, nustatyti socialinius kriterijus, kurie prisidėtų prie asmenų su negalia darbo vietų kūrimo, socialinės ir profesinės įtraukties, skatintų verslą įsipareigoti užtikrinti atsakingesnį ir tvaresnį gamybos procesą, lyčių lygybę ir kt. Natūralu, kad valstybės mastu Lietuva eina šia kryptimi, ir sakyčiau, pakankamai sėkmingai.
2023 metais Tarnyba pristatė Socialiai atsakingų pirkimų gaires, mūsų šalies pirkimų vykdytojai jomis naudojasi, vykdydami pirkimus: atsižvelgiama ne tik į kainą ar kokybę, bet ir į tai, kaip įsigytos paslaugos ar prekės veikia visuomenę. Pavyzdžiui, ar tiekėjas užtikrina sąžiningą darbo užmokestį? Ar įdarbina remiamus asmenis, pavyzdžiui, asmenis su negalia ar žmones grįžusius iš laisvės atėmimo vietų? Visa tai jau pamažu daroma.
Ar šie kriterijai – tik rekomendacijos, ar jau turime aiškų teisinį pagrindą jiems taikyti?
Šiuo metu privalomų socialinių kriterijų nėra nustatyta, tačiau remiantis LR prezidento inicijuotomis viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas), pirkimų vykdytojai turi siekti, jog įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų sprendimo. Mano minėtose gairėse (nuoroda) pateikta informacija naudinga, siekiant padėti įgyvendinti šias įstatymo nuostatas praktiškai, taikant konkrečius rekomenduojamus socialinius kriterijus.
Kokie socialiniai aspektai vykdant pirkimus akcentuojami dažniausiai?
Dažnai pasirenkami prieinamumo ir tinkamumo visiems naudotojams bei sąžiningos prekybos kriterijai, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimas, taip pat remiamų asmenų įdarbinimas. Džiugu, kad matome vis dažnesnį lyčių lygybės bei šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo priemonių nustatymą. Turime rezervuotų pirkimų galimybę, kai konkurse gali dalyvauti tik specialų statusą turintys tiekėjai (pavyzdžiui, tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų yra nuteistieji, ar darbo rinkoje papildomai remiami asmenys ir pan.).
Ar turime duomenų apie tai, kaip sekasi taikyti šiuos kriterijus realybėje, kaip rodikliai matuojami?
Taip, nuo 2024 m. CVP IS Sutarčių posistemėje įdiegta galimybė pažymėti, ar pirkime buvo taikomi socialiniai kriterijai, ir nurodyti, kokie konkretūs socialiniai kriterijai buvo taikomi.
Analizuojant duomenis matyti, kad socialinių pirkimų skaičius po truputį didėja. 2024 m. socialinių pirkimų dalis sudarė 4,3 proc. pagal vertę, tačiau jau įpusėjus 2025 m., ši dalis išaugo net iki 11,5 proc. Tai rodo, kad pirkimų vykdytojai vis aktyviau imasi spręsti socialinius klausimus per viešuosius pirkimus, o kai kurie tapo tikrais lyderiais šioje srityje. Įvertindami šiuos pasiekimus, kas ketvirtį leidžiame „Darniųjų pirkimų naujienlaiškį“, kuriame pristatome aktyviausius socialiai atsakingus pirkimus vykdančias organizacijas. 2025 m. pradėjome su aktyviausių socialiai atsakingų pirkimų vykdytojų TOP 10, ir tikimės, kad šie lyderiai taps pavyzdžiu bei įkvėps kitus pirkimų vykdytojus aktyviau prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo vykdant viešuosius pirkimus.
Su kokiomis kliūtimis tenka susidurti, siekiant socialiai atsakingus pirkimus vykdyti plačiau?
Manau, pirmiausia tai – žinių trūkumas. Viešųjų pirkimų specialistai ne visada žino, kada taikyti sąžiningos prekybos kriterijų. Dažnai pastebime, kad perkant darbus ir paslaugas pažymima, kad pirkime taikytas sąžiningos prekybos kriterijus, nors šis kriterijus taikomas tik prekėms.
Be to trūksta žinių apie prieinamumo ir tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus Prieinamumo reikalavimai paslaugoms turėtų būti nustatomi tam, kad pagal numatytą jų paskirtį jomis galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia. Tuo tarpu gaminiai, kuriems taikomi prieinamumo reikalavimai, turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad jais pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, ir kad su jais (jeigu įmanoma, juose arba ant jų) būtų pateikta prieinama informacija apie jų veikimą, prieinamumo savybes. Tinkamumas visiems naudotojams – tai ne tik paslaugų, gaminių ir aplinkos pritaikymas asmenims su negalia, bet ir jų pritaikymas visiems asmenims, pavyzdžiui, tėvams su mažais vaikais, nėščiosioms ar funkcinių sutrikimų turintiems asmenims. Tokiu būdu sukuriama aplinka, kuri atitinka visų žmonių poreikius ir užtikrina jų prieinamumą.
Kita problema – praktinis įgyvendinimas. Pavyzdžiui, tiekėjai nurodo, kad jiems nepakanka informacijos apie jų regione ieškančių darbo remiamus asmenis, kokias kompetencijas jie turi, nežino kur kreiptis dėl jų įdarbinimo. Tad įdarbinti juos tampa sudėtinga – ne dėl nenoro, o dėl informacijos stokos.
Bet bandome ieškoti išeities: organizuojame valstybės institucijų diskusijas šia tema, planuojame konkrečius veiksmus.
Balandžio 17 d. Viešųjų pirkimų tarnyba organizavo mokymus – dirbtuves „Socialiai atsakingi pirkimai – dirbtuvės sprendimų kūrimui ir veiksmų planui parengimui“ (toliau – dirbtuvės). Dirbtuvėse dalyvavo VPT, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VšĮ CPO LT atstovai, nuotoliu Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros atstovas. Pasidalijome su institucijomis pranešimu „Socialiai atsakingi viešieji pirkimai, jų stebėsena ir problematika“. Dirbtuvių metu institucijos parengė siūlymus veiksmų planui, kaip būtų galima skatinti socialiai atsakingus pirkimus Lietuvoje, tikimės, jog artimiausiu metu idėjos suguls į planą, kurį bus galima pradėti įgyvendinti.
Ko galime tikėtis šiame plane?
Šiandien dar sunku pasakyti, tarpinstitucinis derinimas ir sprendimai parodys, bet jame numatytas ir remiamų asmenų įdarbinimo skatinimas, planuojama išplėsti duomenų apie remiamų asmenų įdarbinimą sklaidą, kad būtų užtikrintas platesnis informacijos prieinamumas suinteresuotoms šalims, atmintinių parengimas dėl prieinamumo reikalavimų tiek pastatams, tiek skaitmeniniams sprendiniams, išgryninti kokiuose sektoriuose yra aktualiausias sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimas, , glaudesnis institucijų bendradarbiavimas.
Ir pabaigai – ko palinkėtumėt institucijoms, pradedančioms taikyti SAP?
Norėčiau pabrėžti, kad vykdydami socialiai atsakingus pirkimus, mes ne tik užtikriname teisingą ir racionalų lėšų panaudojimą, bet ir formuojame ateitį, kurioje kiekvienas pilietis – nepriklausomai nuo jo socialinės padėties – turi galimybę būti įtrauktas ir turėti vienodas galimybes. Tai – svarbi investicija į mūsų visų gerovę ir teisingumą.
Institucijoms, kurios tik pradeda taikyti SAP, linkiu įkvėpimo ir atkaklumo. Ne visada bus lengva, tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvienas mažas žingsnis gali turėti didelį poveikį. Su kiekvienu įgyvendintu pirkimu jūs prisidedate prie pokyčių, kurie ne tik atneša naudos šiandien, bet ir formuoja geresnę ateitį. Tegul šis kelias atneša ne tik sėkmės, bet ir prasmės jausmą – prisidėti prie teigiamų pokyčių niekada nebuvo taip svarbu. Linkiu sėkmės ir ryžto šioje prasmingoje kelionėje!
Dėkoju už pokalbį.
Parengė Evelina Butkutė-Lazdauskienė
Atnaujinimo data: 2025-05-02
Taip pat skaitykite:
Aktuali Teismo nutartis ir EK nuomonė dėl tiekėjų iš trečiųjų šalių dalyvavimo pirkimuose
Teisinių paslaugų įsigijimas taikant išimtį: principų svarba ir praktinės rekomendacijos
Informacija apie aplinkos apsaugos kriterijų žymėjimą CVP IS Sutarčių posistemėje
Viešųjų pirkimų monitoringo informacinės sistemos (VPM IS) sutrikimai pašalinti