Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika

Eil Nr.

Bylos Nr.

Bylos pavadinimas

Data

Ieškovas

Atsakovas

Ginčo esmė ir sprendimas

1

3K-3-554-690/2015

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

2015.10.16

UAB „Atamis“

Akmenės rajono savivaldybės administracija

Ginčas šioje bylyoje kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo – paskelbti konkurso laimėtoją, kurio kvalifikaciją atitinkantis kvazisubtiekėjas išviešintas tik tikslinant tiekėjų kvalifikaciją.

Byloje pasitelkiamas specialistas (kvazisubtiekėjas), kuris atitiko pirkime keltus kvalifikacijos reikalavimus išviešintas tik tikslinant tiekėjų kvalifikaciją.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį tiekėjas, grįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įtvirtintiems pirkimo sąlygose, perkančiajai organizacijai turi įrodyti kitų asmenų išteklių prieinamumą, bet įstatyme neįtvirtinta galimybė tokius įrodymus teikti vėliau, jei iš dalyvio pasiūlymo visumos niekaip negalima nustatyti jo ketinimo remtis kitų asmenų pajėgumu. Tokia išvada koreliuoja su kasacinio teismo pozicija dėl reikalavimo jau pasiūlymų pateikimo etape įrodyti, kad egzistuoja dalyvio ir trečiojo asmens (specialisto) teisinis ryšys, tačiau nukrypo nuo joje pateiktų išaiškinimų ir dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens kvalifikaciją, nesilaikė iš VPĮ nuostatų jai išplaukiančių pareigų, Konkurso laimėtoju paskelbė kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantį trečiąjį asmenį, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti neteisėtais atsakovės sprendimus dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, pasiūlymų vertinimo, preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, Konkurso laimėtojo išrinkimo ir sprendimo su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

2

3K-3-543-415/2015

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo nutraukti pirkimą

2015.10.16

UAB „Lrytas“

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Ginčas šioje byloje kilo dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų, laimėtojo pripažinimo ir vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą lyginamųjų svorių.

Ieškovas teismui apskundė perkančiosios organizacijos paskelbtas pirkimo sąlygas pirkime„Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“ ir pagal jas nustatytą laimėtoją. Ieškovas teigia, kad pagal Pirkimo sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelę ir 2 priedo B dalies 1 lentelę,  pateikti akivaizdžiai nelygiaverčiai paslaugos kainos sudėtinių dalių svoriai.  Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo teikti paklausimus dėl salygų paaiškinimo/pakeitimo ar pretenzijas dar pirkimo vykdymo procese ir taip ginti savo teises, siekdama išvengti tesiminių procedūrų. Kasacinis teismas pripažįsta, kad byloje nenustatyta perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumo principo pažeidimų ir teisinio pagrindo nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nepareikštą reikalavimą, nes nėra pagrindo pripažinti perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą. Teismas tai pat pasisakė dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo, kurį ieškovas buvo nurodęs kaip netinkamą (nustatyti nelygiaverčiai paslaugos kainos sudėtinių dalių svoriai).  Vertindamas, ar buvo teisinis pagrindas nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nepareikštą reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumo pripažinimo, konstatuojant konkurso sąlygų neatitiktį viešųjų pirkimų tikslams – įsigyti geriausią paslaugą už geriausią kainą, kasacinis teismas sprendžia, kad tokia išvada nepagrįsta dėl netinkamo konkurso sąlygų įvertinimo. Konkurso sąlygose, nustatančiose pasiūlymų vertinimą, nurodoma, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus (konkurso sąlygų 10.1 p.), o ne mažiausios kainos kriterijų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisingumo Teismo praktiką aiškinant 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) 53 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija nustato remdamasi įvairiais kriterijais, susijusiais su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybe, kaina, techniniais privalumais, estetinėmis ir funkcinėmis charakteristikomis, aplinkosaugos charakteristikomis, eksploatacinėmis sąnaudomis, ekonomiškumu, garantiniu aptarnavimu ir technine pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpiu arba užbaigimo laikotarpiu. Pagal Teisingumo Teismo praktiką šis sąrašas, kaip matyti iš žodžio „pavyzdžiui“ vartojimo, nėra išsamus (žr. sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-368/10, EU:C:2012:284, 84 punktą). Taigi, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitus sutarties sudarymo kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku ir nepažeidžia Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje nustatytų principų. Perkančioji organizacija juo labiau turi turėti tokią laisvę, nes ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas „perkančiajai organizacijai išsirenkant“ (žr. Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą eVigilo, C-538/13, ECLI:EU:C:2015:166).

3

3K-3-564-469/2015

Dėl skolos priteisimo

2015.10.30

UAB „G4S Lietuva“

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Ginčas šioje byloje kilo dėl perkančiosios organizacijos susitarimo po sutarties galiojimo termino pratęsti paslaugų teikimą ir neatsiskatymo už jas.

Aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šalių susitarimas pakeisti trijų viešojo pirkimo sutarčių galiojimo terminą neatitiko imperatyviųjų normų, todėl šie keitimai pripažįstami niekiniais sandoriais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, byloje konstatavus žodinį ieškovės ir atsakovės susitarimą tęsti sutartinius santykius, nėra pagrindo spręsti apie sandorių sudarymą konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimui taikytinos rašytinės formos nesilaikymo reikšmės, nes bet kokiu atveju šių sutarčių keitimas atliktas be privalomos Viešųjų pirkimų tarnybos patikros.
Sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), todėl iš jo šalims negali kilti teisių ir pareigų. Dėl to CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad taikant restitucijos instituto nuostatas niekinio sandorio šalys grąžinamos į pradinę padėtį (buvusią prieš jo sudarymą de facto). Vis dėlto teismas išimtiniu atveju gali nukrypti nuo bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių ir, siekdamas sandorio šalių interesų sąžiningos pusiausvyros, jų iš dalies ar visiškai negrąžinti į buvusią faktinę situaciją (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje teismams nekilo poreikio šalių grąžinti į padėtį, buvusią prieš sudarant neteisėtus sandorius, nes ieškovės ir atsakovės ginčas kilo dėl skolininko atsiskaitymo kreditoriui pareigos nevykdymo. Niekinio sandorio šalims, kaip nurodyta pirmiau, nepripažįstami teisėti lūkesčiai į priešpriešinio atsiskaitymo prievolės įvykdymą. Vis dėlto ir tokiais atvejais, kai dėl tarpusavio neatsiskaitymo nėra pagrindo taikyti restitucijos, sandorio šalis (-ys) gali nepagrįstai nukentėti ar turėti naudos dėl teisės pažeidimo. Tai suponuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatų taikymą (CK 6.242 straipsnis).
Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo dėl iš viešųjų pirkimų kylančių ginčų jau spręsta, jog iš imperatyviąsias normas pažeidusio šalių susitarimo dėl papildomų darbų perkančiajai organizacijai kyla atlyginimo (atsiskaitymo) tiekėjui prievolė, kiek ši atitinka kitas VPĮ nuostatas dėl papildomo objekto įsigijimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-320/2011). Pastarojoje nutartyje kasacinio teismo konstatuota, kad už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę.

4

3K-3-584-378/2015

Dėl viešojo pirkimo

2015.11.11

UAB „Inchcape Motors“

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo  nuostatų, kuriomis reglamentuojamas tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir jų lygiavertiškumo nustatymas perkančiosios organizacijos paskelbtoms pirkimo sąlygoms, aiškinimo ir taikymo

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų, kuriomis reglamentuojamas tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir jų lygiavertiškumo nustatymas perkančiosios organizacijos paskelbtoms pirkimo sąlygoms, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl kitame teismo procese, kuriame nagrinėtas ginčas, susijęs su tuo pačiu viešuoju pirkimu, nustatytų aplinkybių prejudicinės galios.

5

3K-3-609-690/2015

Dėl pareigos perkančiajai organizacijai laikytis skaidrumo principo, nustatant statybos rangos darbų viešojo pirkimo sąlygas, sutarties kainos keitimo

2015.11.20

žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“

Radviliškio rajono savivaldybės administracija

Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų (dėl pareigos perkančiajai organizacijai laikytis skaidrumo principo, nustatant statybos rangos darbų viešojo pirkimo sąlygas, sutarties kainos keitimo) aiškinimo ir taikymo.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija materialiosios ir proceso teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl: a) darbų apimties pagal Konkurso sąlygas nustatymo; b) nenumatytų darbų atlikimo rizikos paskirstymo tarp rangovo ir užsakovės bei atsiskaitymo už papildomus darbus. Dėl darbų apimties pagal Konkurso sąlygas nustatymo: Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir galima būtų pritarti bendrai kasatoriaus pozicijai, kad Konkurso sąlygos dėl darbų kiekio stokoja aiškumo, inter alia, atsižvelgiant į pristatyto Konkurso sąlygų 9 punkto nuostatas (neginčytina, kad sąvoka „visų dangų plotas“ paprastai turėtų būti suprantama ne kaip apibrėžianti santykinį, o absoliutų dydį), tačiau šią sąlygą aiškinant su kitomis Konkurso nuostatomis, perkančiosios organizacijos paaiškinimu dėl darbų apimties (nors ir abstrakčiu), darytina išvada, jog visų dangų plotas, nurodytas Konkurso sąlygų 9 punkte (4583 kv. m), neapima gatvių ploto, todėl pastarasis turėtų būti pridedamas skaičiuojant bendrą darbų kiekį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis techniniame projekte atskirai nurodyta gatvių ilgių ir pločių lentele, projektuotojo paaiškinimu bei kitais bylos duomenimis, pagrįstai sprendė, kad Konkurso dokumentuose įvardytas kaip visų tipų dangų plotas kelių (gatvių) ploto neapėmė, o iš esmės reiškė tik aikštės erdvių kietosios dangos plotą.
Pažymėtina, kad pirmiau nurodytą išvadą labiausiai pagrindžia (į tai dėmesį taip pat atkreipė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tačiau jų argumentai šioje dalyje nėra labai išsamūs) Konkurso sąlygų 29.6 punktas (bei Konkurso sąlygų 4 priedas) bei pagal šį pateiktas ieškovo pasiūlymas (t. 3, b. l. 92–93), iš kurio matyti, jog tiekėjas į sudėtines dalis išskyrė ir susisiekimo komunikacijų pertvarkymo darbus, šiuos darbus atskirai įkainojo, todėl suprato (turėjo suprasti), kad į atliktinų darbų apimtį įeina ne tik aikštės rekonstrukcijos, bet ir gatvių tiesimo darbai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–185 straipsniuose, tai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas iš anksto žinojo, kad teks atlikti ir gatvių tiesimo (remonto) darbus. Dėl to, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, apskaičiuojant galutinį kietųjų dangų plotą, prie 4583 kv. m aikštės trinkelių turėtų būti pridedama dar 3665 kv. m gatvių asfalto ir trinkelių, iš viso – 8248 kv. m. Dėl nenumatytų darbų atlikimo rizikos paskirstymo tarp rangovo ir užsakovės bei atsiskaitymo už papildomus darbus: Grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui išsiaškinimui ar buvo reikalingi papildomi darbai ir kokios apimties jie buvo ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.685 straipsnio nuostatas.

6

3K-3-660-415/2015

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

2015.11.27

UAB „Būsto švara“

VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo – atmesti tiekėjo pasiūlymą adovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 4 punktu

Apžvelgiamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tiekėjos (ieškovės) netinkamai pateikto pasiūlymo (netinkamai apskaičiuoti įkainiai) ir perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimo atmesti tokį pasiūlymą.                                                                                                                                                                        

Šios bylos kontekste taikant tokį dalyvio teisės taisyti pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidas (aritmetines klaidas) turinio aiškinimą konstatuotina, kad ieškovė per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą taisė pateikto pasiūlymo aritmetines klaidas, tačiau 2014 m. lapkričio 27 d. pateiktame pasiūlyme vidaus patalpų valymo lentelių 7 grafoje dėl dalies paslaugų vietoj reikalaujamos nurodyti paslaugų suteikimo mato vienetui vienos dienos kainos nurodė vienos dienos viso paslaugų kiekio kainą, taigi taisytinų vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi pasiūlymo trūkumų nepašalino. Be to, pažymėtina, kad pasiūlyme netinkamai apskaičiuota dalies paslaugų kaina 1 ir 3 metams, o jų perskaičiavimas reikštų galutinės pasiūlymo kainos (bendra pradinio pasiūlymo kaina 1 metams padidėtų 10 084,09 Lt (2920,55 Eur), o 3 metams – 30 252,27 Lt (8761,66 Eur) arba pradiniame pasiūlyme nurodytų paslaugų įkainių (sudėtinių kainos dalių) pakeitimą, o tai prieštarautų VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Dėl to darytina išvada, kad dalies kasatoriaus pasiūlymo vertinimo metu rastų neatitikčių Konkurso dokumentuose nustatytiems reikalavimams ištaisymas VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino pabaigos bet kokiu atveju nesuponuoja 2014 m. lapkričio 27 d. pateikto kasatorės pasiūlymo atitikties Konkurso dokumentuose nustatytiems reikalavimams, o kasatorės pasiūlymas teisėtai atmestas kaip neatitinkantis Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad ginčijamame perkančiosios organizacijos sprendime nurodytas neteisingas pasiūlymo atmetimo teisinis pagrindas – VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas vietoj 2 punkto, nekeičia pirmiau nurodyto situacijos teisinio vertinimo, nes iš rašto turinio galima suprasti, kuo remdamasi perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą

7

3K-3-654-378/2015

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

2015.12.11

UAB „AKIRO“

Ugniagesių gelbėtojų mokykla

Apžvelgiamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tiekėjos (ieškovės) pasiūlymo trūkumo pobūdžio ir perkančiosios organizacijos (atsakovės) pareigos kreiptis į tiekėją su prašymu jį pašalinti bei tiekėjų teisės atlikti darbo projekto ekspertizę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.
 Kasacinis teismas nurodė, kad situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Kasacinio teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyme, kuriame pateiktose sąmatose nebuvo, kaip reikalaujama, jokia forma išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, nustatytas trūkumas šių nurodytų kriterijų neatitinka, nes jam ištaisyti nepakanka paprasto ieškovės paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, iš naujo papildant sąmatas. Be to, nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu ta prasme, kad jis kitų subjektų nebūtinai būtų tapačiai identifikuotas ir (ar) ištaisytas, t. y. trūkumo taisymo rezultatas priklausytų nuo subjekto, atliekančio klaidos korekciją. Dėl to kasacinis teismas sprendė, kad, kaip teisingai konstatuota bylą nagrinėjusių teismų, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą yra teisėtas ir atitinka įstatymo nuostatas (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 punktas). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti.
 Nors pavyzdys dėl hipotetinės klaidos, susijusios su PVM neišskyrimu iš bendros kainos, taisymo iš esmės tinkamas, vis dėlto tiesioginių ir netiesioginių išlaidų išskyrimas (įvertinimas) nėra universali kategorija, jis priklauso nuo daugybės įvairių aspektų, pasiūlymą teikiančio tiekėjo valios nustatyti vieną, o ne kitą kainą, kurioje būtų įskaičiuotas atitinkamas pelno dydis ir pan. Šiame kontekste, kasacinio teismo vertinimu, svarbiau yra trūkumo turinys ir jį taisančio paaiškinimo (patikslinimo) naujoji pasiūlymo išraiška, o ne būdas ir forma, kaip nustatyta neatitiktis buvo paaiškinta ar pataisyta. Dėl to pirmiau nurodytas pasiūlymo redakcinis trūkumas dėl atskirai iš bendros kainos neišskirto PVM dėl savo pobūdžio galėtų būti pataisytas, nepriklausomai nuo to, kad tiekėjui pasiūlyme galbūt, pavyzdžiui, reikėtų įterpti naują (papildomą) eilutę.
 Atsižvelgdamas į šiuos nurodytus argumentus, kasacinis teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą teisėtas ir atitinkantis įstatymo nuostatas (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 punktas).
 Dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Kasacinio teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies 1-ajame sakinyje įtvirtinta sąvoka „gali prašyti“ nereiškia ir neturėtų būti aiškinama kaip perkančiosios organizacijos laisvas apsisprendimas kreiptis ar ne į tiekėją. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti.
  Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų sprendimus ir ieškinio dalį tenkino.

8

3K-3-661-469/2015

Dėl viešojo pirkimo objekto ir  kvalifikacijos atitikties, kai atitinkami reikalavimai pirkimo sąlygose expressis verbis nėra įtvirtinti

2015.12.11

UAB „A. Žilinskio ir ko“

Skuodo rajono savivaldybės administracija (tretysis asmuo UAB „Telšių statyba“

Apžvelgiamoje byloje Teismas konstatavo, jog perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodyta būtinybė atlikti statybos užbaigimo darbus – sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, todėl ieškovės argumentas, kad į pirkimo objektą įėjo ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo bei pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai, pagrįstas. Taigi šie būtini  darbai yra laikomi pirkimo objekto dalimi ir ši aplinkybė turėjo būti įvertinta perkančiosios organizacijos.  Taip pat teisėjų kolegija pasisakė ir dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų taikymo vertinant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį, kai atitinkami reikalavimai pirkimo sąlygose expressis verbis neįtvirtinti. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką. Imperatyvieji kitų įstatymų reikalavimai yra privalomi visiems teisės subjektams, todėl aplinkybė, jog iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas tiekėjui turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą), suteikiantį teisę vykdyti perkamus darbus, nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės tokį dokumentą turėti ir jį pateikti. Perkančioji organizacija negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šių dokumentų neturi. Tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šio ginčo pirkime dalyvaujantys tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu turėjo (patys ar pasitelkdami pirkime dalyvauti trečiuosius asmenis) turėti įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti geodezinius ir pastato energetinio sertifikavimo darbus. Šio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad perkančioji organizacija šių dokumentų nepareikalavo, o tiekėjai nepateikė.

9

3K-3-674-969/2015

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų

2015.12.16

UAB „CORPUS A“

Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyba

Sprendžiama dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo aritmetinių klaidų pasiūlyme taisymo stadijoje (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis) perkančiajai organizacijai nustačius, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apžvelgiamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tiekėjos (ieškovės) netinkamai pateikto pasiūlymo (netinkamai apskaičiuoti įkainiai) ir perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimo atmesti tokį pasiūlymą. Esminis papildomų paslaugų įkainių pakeitimas,nurodant iki tūkstančio kartų mažesnius įkainius už tas pačias paslaugas, atliktas po to, kai atsakovė 2014 m. gruodžio 9 d. raštu atkreipė kasatorės dėmesį į tai, kad įkainiai turi būti nurodyti už 1 kv. m, sudaro pagrindą konstatuoti, jog minėti įkainiai pirminiame 2014 m. rugsėjo 26 d. kasatorės pasiūlyme buvo išreikšti ir apskaičiuoti ne taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 1 priede, – t. y. ne už 1 kv. m. Tai reiškia, kad pati kasatorė, 2014 m. gruodžio 10 d. pateikdama pakeistą pasiūlymą, savo veiksmais pripažino, jog jos pirminiame pasiūlyme papildomų paslaugų įkainiai buvo apskaičiuoti ne už 1 kv. m, o taikant kitokį mato vienetą. Pažymėtina, kad ir pati kasatorė nenurodė kitos priežasties, lėmusios esminį minėtų įkainių pakeitimą. Dėl to darytina išvada, kad kasatorės pirminis 2014 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymas neatitikopirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 30 punkte) nustatytų reikalavimų, todėl, nustačiusi šią aplinkybę, atsakovė privalėjo jį atmesti (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Minėta, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje suteikiama tiekėjui teisė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Kadangi 2014 m. gruodžio 10 d. kasatorės pasiūlyme, skirtingai nei 2014 m. rugsėjo 26 d. pasiūlyme, pateiktas papildomų paslaugų įkainių apskaičiavimas jau atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (jame papildomų valymo paslaugų kaina jau buvo apskaičiuota už 1 kv. m), tai toks pasiūlymas laikytinas nauju VPĮ 39 straipsnio 1 dalies prasme, todėl perkančioji organizacija privalėjo jį atmesti. Pažymėtina, kad būtent taip ginčo situaciją kvalifikavo pati perkančioji organizacija, 2015 m. sausio 6 d. sprendime, be kita ko, nurodžiusi, kad kasatorės pasiūlyme pateiktą įkainį „laiko ne kaip aritmetinę klaidą, bet kaip pačios įmonės neatidumo klaidą, kurios ištaisyti, nekeičiant kainos, nebegalima, nes VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje tai daryti draudžiama“. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovės 2015 m. sausio 6 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir pasiūlymas turi būti atmetamas.

12

e3K-3-90-469/2016

 Dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento

2016-01-17

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

UAB „Efektyvios investicijos“

Ieškovė teismo prašė panaikinti atsakovės sprendimus dėl viešojo pirkimo laimėtojo, nes anot ieškovės laimėtojas neatitiko konkurso sąlygų. Viešasis pirkimas buvo darbomas dėl statybos darbų ir, ieškovės teigimu, tiekėjos UAB „Telšių statyba“, UAB „Gora“ ir „LitCon“ neatitiko konkurso sąlygųkvalifikacinio reikalavimo – neturėjo teisės ypatingame statinyje vykdyti specialių statybos darbų, todėl jos negalės įvykdyti pirkimo sutarties, nes tiekėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją atlikti būtinus darbus, susijusius su pirkimo objektu. Atsakovė kartu su kitais darbais siekė įsigyti ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo, sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos parengimo ir pastato energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas.Tokio pobūdžio darbus turi teisę atlikti juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus. Pastato energinio naudingumo sertifikavimą gali atlikti tik asmuo, turintis energinio naudingumo sertifikavimo kvalifikaciją, ir tai nustato STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“. Ieškovė teigė, kad nė viena iš minėtų tiekėjų, išskyrus ją pačią, reikiamos kvalifikacijos neturi, todėl neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų, nurodančio, kad tiekėjas turi verstis statybos, architektūros bei inžinerijos veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.

Teismas konstatavo, kad už viešųjų pirkimų būdo parinkimo teisėtumą atsakinga perkančioji organizacija, pasirinkdama įprastos komercinės praktikos būdą, privalėjo įsitikinti, kad viešojo pirkimo vertė neviršys įstatymo leidžiamos maksimalios ribos, įtvirtintos VPĮ 86 straipsnio 13 dalies 1 punkte. Pirkėjas galėjo iš anksto numanyti pasirinkto pirkimo būdo netinkamumą. Be to, perkančiojai organizacijai turėjo būti žinoma ankstesnė (t. y. susiklosčiusi prieš ginčo pirkimą) analogiškų paslaugų vykdymo praktika. Ieškovas byloje pateikė analogišką ginčo sutarčiai sandorį ir jo vykdymo aplinkybes atspindinčius dokumentus, iš kurių matyti, kad pagal ankstesnę sutartį tiekėjas nuvežė ir saugojo daugiau kaip keturis šimtus transporto priemonių. Neteisėtą pirkimo būdo parinkimą galbūt galėjo lemti netinkamas sutartinių nuostatų, susijusių su mokėjimu už paslaugas, aiškinimas. Tačiau net ir jas aiškinant taip, kad už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą turėtų mokėti jų savininkai ir valdytojai, viešojo pirkimo vertė būtų apskaičiuojama pagal tiekėjui tenkančią ekonominę naudą, nepriklausomai nuo jam piniginę prievolę vykdančio subjekto.
Bet kokiu atveju pirkimo laimėtojo išrinkimas negalėjo būti vykdomas paprastos apklausos būdu, apie konkursą iš anksto nepaskelbus įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais pirkimą organizavusios institucijos veiksmais šiurkščiai pažeistos VPĮ nuostatos, neužtikrinta tiekėjų konkurencija, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį pripažino niekine dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms VPĮ normoms dėl viešųjų pirkimų vykdymo įprastos komercinės praktikos būdu bei viešųjų pirkimų principams. Taip pat Aukščiausiasis Teismas paneigė žemesnio teismo motyvus dėl ginčijiamos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ji prieštarauja perkančiosios organizacijos tikslams. Pirma, sutartis yra skirta užtikrinti policijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą. Antra, prielaida, kad policijos įstaiga negali prisiimti mokėjimo prievolės, reikštų, kad ji negali ir įgyti turtinių teisių savo vardu, t. y. negali dalyvauti civilinėje apyvartoje, tai paneigtų jos kaip juridinio asmens statusą.
Trečia, policijos įstaigų teisė sudaryti sutartis dėl paimtų, konfiskuotų, sulaikytų transporto priemonių saugojimo ir apmokėti saugotojui iš šiai policijos funkcijai skirtų biudžeto asignavimų buvo tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro instrukcijose, kurių nuostatas analizavo bylą nagrinėję teismai. Taigi šiuo pagrindu sutartis negali būti pripažinta negaliojančia.

13

e3K-3-15-248/2016

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

2016-02-03

UAB  „Liutenas“, (tretysis asmuo UAB „Klaisvita")

AB  „Utenos vandenys“, (tretysis asmuo Utenos melioracija)

Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija“. Be kitų minimalių reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai, konkurso sąlygose nustatyta, kad tiekėjų kritinio likvidumo koeficientas, kuris išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, turi būti ne mažesnis nei vienetas. Ieškovė pateikė pasiūlymą konkursui, o prie pasiūlymo, be kitų dokumentų, pridėjo savo 2014 m. balansą. Pagal šį balansą ieškovės kritinio likvidumo koeficientas buvo 0,68. Paaiškėjus, kad prie pasiūlymo pridėtame balanse padaryta techninė klaida ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl techninės klaidos taisymo, kuriame nurodė teisingą  2014 m. balansą (pagal pateiktus duomenis ieškovės kritinio likvidumo koeficientas yra 1,27). Kadangi atsakovas atsisakė iš naujo vertinti ieškovo pasiūlymą, ieškovas teigia, jog perkančioji organizacija be pagrindo neleido ištaisyti techninės klaidos. 

Nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad tiekėjo kvalifikacijos neatitikties objektyviąja prasme situacijos išskirtinės, išimtinės. Pasiūlymų atmetimas dėl akivaizdžios kvalifikacijos neatitikties galimas tik tuomet, kai pirkėjui nekyla abejonių, kad pardavėjas negalės pateikti jokių kitų savo
 pajėgumą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, kai kvalifikaciją liudijantis dokumentas gali būti tik vienas arba kai jis savo esme netaisytinas) arba pateikti nauji dokumentai suponuos pavėluotą kvalifikacijos įgijimą. Aiškus perkančiosios organizacijos įsitikinimas tiekėjo kvalifikacijos neatitiktimi galimas tik jai tinkamai vykdant pareigas pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tiekėjui leidžiama pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, kurio jis su pasiūlymu nebuvo pateikęs. Dalyviui, kuris pateikė klaidingai suformuluotą kvalifikacijos dokumentą, turėtų būti leidžiama ištaisyti savo ar perkančiosios organizacijos pastebėtus trūkumus, klaidas. Svarbu, kad kvalifikacija būtų įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Praėjusių metų finansinio balanso duomenys šį reikalavimą iš principo atitinka. Kasacinis teismas darė išvadą, kad kvalifikacijos duomenų tikslinimo teisės tiekėjas nepraranda ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į tiekėją.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad jei patikslintuose duomenyse, vertinant jų visumą, tiekėjas neištaisė visų trūkumų ar padarė naujų klaidų, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų koncentruotumą, šių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą ir nepažeisti bonus pater familias principo, pirkėjui ir pardavėjui netaikytinos VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos atitinkamai pareiga ir teisė dar kartą tikslinti ūkio subjekto pajėgumo informaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nustatyta, tikslinant techninę specifikaciją, naujai pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo neatitikimai, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą yra pagrįstas.

14

e3K-3-30-378/2016

 Dėl skolos priteisimo

2016-02-04

UAB „Specialusis autotransportas“

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos pareigos sumokėti tiekėjui skolą pagal teismų pripažintus neteisėtus viešojo paslaugų pirkimo sutarties pakeitimus. Ieškovė buvo pripažinta atsakovės vykdyto viešojo pirkimo laimėtoja. 2006 m. lapkričio 24 d. sudaryta trejų metų trukmės viešojo paslaugų pirkimo sutartis dėl  gatvių mechanizuoto tvarkymo žiemos ir vasaros sezonais. Ši sutartis šalių buvo pakeista 2008  ir 2009 m. papildomais susitarimais. Kurį laiką atsakovė vadovavosi papildomų susitarimų nuostatomis, tačiau vėliau už teikiamas paslaugas atsisakė mokėti pagal pakeistas sutarties sąlygas.  Dėl įsiskolinimo ieškovas pateikė ieškinį. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančiais papildomus susitarimus, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės permokėtus pinigus, nes vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, sutartyje nebuvo įtvirtinta galimybė didinti ar mažinti paslaugos įkainius, nebuvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas; kad ieškovė pagal niekinius ir negaliojančius sandorius už suteiktas paslaugas nepagrįstai gavo atlygį, todėl turi jį grąžinti.

Šioje byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos pareigos sumokėti tiekėjui skolą pagal teismų pripažintus neteisėtus viešojo paslaugų pirkimo sutarties pakeitimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tiekėjos (ieškovės) reikalavimus tenkino.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, apima ir atvejus, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu (CK 6.237 straipsnio 5 dalis), bet kokiu atveju turi būti nustatyta, kad viena šalis iš kitos be teisinio pagrindo, inter alia, pripažinus jų sandorį negaliojančiu ab initio, gavo tam tikrą materialią ar nematerialią gėrybę. Kasacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta, jog perkančioji organizacija pagal niekiniais pripažintus papildomus susitarimus iš ieškovės tokią gėrybę būtų gavusi. Kasacinio teismo vertinimu, perkančioji organizacija iš tiekėjos būtų gavusi (ir teisėtai gavo) sulygtas gatvių tvarkymo paslaugas nepriklausomai nuo papildomų susitarimų egzistavimo de facto ir de jure, nes tokie šalių sutartiniai santykiai išplaukia iš viešojo pirkimo sąlygų ir vėliau pagal jas sudarytos viešojo paslaugų pirkimo sutarties. Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad tiekėja ir perkančioji organizacija papildomais susitarimais ne išplėtė iš pradžių sulygtų paslaugų mastą ar susitarė dėl kitų (naujų ar papildomų), tačiau išreiškė valią sutartyje nurodytų paslaugų apimtį sumažinti. Taigi dėl papildomų susitarimų kontrahentų sulygtų paslaugų turinys iš esmės nepasikeitė, jų apimtis ne padidėjo, o, priešingai, – sumažėjo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ginčo šalys pripažino, kad nors papildomais susitarimais buvo sumažinta tam tikrų paslaugų apimtis, bet de facto tiekėja ir toliau gatves tvarkė, atsižvelgdama į sutarties pradinės versijos nuostatas. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, kasacinis teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pagal papildomus susitarimus, pripažintus niekiniais sandoriais, perkančioji organizacija be teisinio pagrindo būtų gavusi paslaugas, dėl ko tiekėja galėtų reikalauti grąžinti jų piniginį ekvivalentą (CK 6.240 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas taip pat sprendė dėl tiekėjos teisėto lūkesčio gauti papildomą atlygį pagal viešojo pirkimo sutartį, kai joje neperkeltos visos viešojo pirkimo sąlygos. Kasacinis teismas sprendė, kad dėl to byloje nustatytos aplinkybės dėl sutartyje neįtvirtinto kainos keitimo, atsižvelgiant į pasikeitusius mokesčius (VPĮ 15 straipsnio 6 dalies 5 punktas), perkančioji organizacija akivaizdžiai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių tiekėja galėtų tikėtis tam tikro dydžio atlygio. Vis dėlto konkurso nuostata dėl rinkos kainų pasikeitimo nėra aiški bent jau ta prasme, kad ji gali būti aiškinama įvairiai, todėl tiekėjos lūkestis dėl šios nuostatos nėra (negali būti) stiprus ir teismo ginamas. Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuriomis tiekėjos reikalavimai tenkinti ir ieškinį atmetė.

15

e3K-3-121-690/2016

Dėl pasiūlymų vertinimo ir galimybės taisyti pasiūlymų trūkumus 

2016-02-23

UAB  „Trinas“

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Ieškovė teismo prašė panaikinti atsakovės  sprendimus, kuriais dėl atviro konkurso „Biokuro katilų su priklausiniais iki 500 kW viešasis pirkimas“ III ir VII dalių ieškovės pateikti pasiūlymai atmesti kaip neatitinkantys konkurso sąlygų reikalavimų, pripažinti, kad dėl III pirkimo dalies pateikto pasiūlymo techniniai duomenys atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, taip pat įpareigoti atsakovę priimti pasiūlymo A dalį dėl VII pirkimo dalies ir įvertinti jos atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymus dėl visų septynių pirkimo dalių, tačiau atsakovė ginčo sprendimais atmetė dėl III ir VII pirkimo dalių pateiktus pasiūlymus, kaip neatitinkančius Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų, nes dokumentuose buvo padaryta techninė klaida: ieškovė, ruošdama pasiūlymą dėl III pirkimo dalies, į katilų technines charakteristikas įrašė, kad katilai degina kurą, kurio drėgnumas iki 15 proc., nors siūlomi  modelio katilai degina nuo 20 iki 30 proc. drėgnumo kurą. Šalių ginčas kilo ir teismų nagrinėtas dėl to, ar tiekėjai, kuri pateikė pasiūlymo dėl VII pirkimo dalies A dalį, kurioje, inter alia, nurodomi techniniai pirkimo objekto duomenys pagal pasiūlymų dėl II pirkimo dalies A formą, turėtų būti leidžiama ištaisyti šią klaidą.

Ieškovė dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo iš esmės kelia du tarpusavyje susijusius klausimus (kuriuos kasacinis teismas nagrinės kartu) – dėl ieškovės pasiūlymo trūkumo pobūdžio ir galimybės jį ištaisyti. Dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Kita vertus, jei perkančiosioms organizacijoms būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad jos slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą, bet  nėra draudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto. Nagrinėjamu atveju ieškovė ištaisė (pateikė naują) iš esmės visą dėl pirkimo VII dalies teikto pasiūlymo techninę pirkimo objekto informaciją. Dėl to taip pat nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, nes pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio VII pirkimo dalies reikalavimus, tiekėja apskritai nepateikė.

16

e3K-3-112-969/2016

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

2016-02-24

AS „ Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Ieškovės, remdamosi VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 4–5 dalimis, ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“, pasiūlymą ir įpareigoti vertinti šį pasiūlymą iš naujo. Ūkio subjektų grupės pasiūlymas buvo atmestas, nes atsakovė informavo ieškoves apie tai, kad jų pasiūlymas dėl pirkimo yra atmestas dėl jame pateiktos melagingos informacijos apie ieškovių atitiktį ginčo pirkimo sąlygai, t. y. dėl ieškovių siūlomo specialisto L. M. melagingai nurodytos darbo patirties ir tikrovės neatitinkančių ją grindžiančių dokumentų, taip pat dėl to, kad ieškovių kvalifikacija neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovės pateikė pretenziją ir reikalavo pakartotinio vertinimo, bet perkančioji organizacija atsisakė.
Aiškindamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytą statinio statybos vadovo sąvoką, kasacinis teismas konstatavo, kad statinio statybos vadovas gali būti skiriamas tik rangovo (kuris įgyvendina visą statybos projektą nuo statybos pradžios iki pabaigos), bet ne subrangovo (subjekto, atliekančio dalį statybos projektą sudarančių darbų). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad galiojančiame teisiniame reguliavime nenustatyta, jog statinio statybos vadovu gali būti tik rangovo bendrovėje dirbantys asmenys. Tai gali būti ir darbuotojai, paskirti rangovo iš kitų įmonių, kad ir subrangovų (Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Pagal VPĮ informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad melagingos informacijos samprata, taikoma VPĮ prasme, neapima galimų tiekėjo atliktos teisinės kvalifikacijos klaidų. Šias klaidas privalo pastebėti perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu, o pastebėjusi – spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimas, o ne atmesti pasiūlymą remdamasi melagingos informacijos pateikimu. Kadangi šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad tiekėjų pateikta informacija apie tiekėjų pasitelkiamo trečiojo asmens darbą jo gyvenimo aprašyme minėtuose projektuose yra melaginga (kad jis iš tikrųjų šiuose projektuose iš viso nedalyvavo ir nedirbo kaip subrangovės darbuotojas), kasacinis teismas darė išvadą, jog tiekėjų pateikti dokumentai apie nurodyto asmens patirtį yra neišsamūs, nepatikslinti iki galo, tačiau – nepakankami, siekiant konstatuoti ieškovių pateiktos informacijos melagingumą.
Kasacinis teismas, laikydamasis pozicijos, kad tiekėjas turi prisiimti visą riziką už pasiūlyme nurodytus trečiuosius asmenis, kurių kvalifikacija remiasi, taip pat išaiškino, kad tiekėjo pasiūlyme nurodytas specialistas, atitinkantis perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, atsisakęs savo įsipareigojimo tiekėjui, kurio pagrindu tiekėjas įgijo teisę remtis šio asmens kvalifikacija, negali būti pakeistas į kitą pirminiame pasiūlyme nenurodytą specialistą, atitinkantį kvalifikacijos reikalavimus, pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, jeigu pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui perkančioji organizacija būtų leidusi pakeisti pasiūlyme nurodytą specialistą kitu specialistu, būtų buvęs pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą pasiūlymų atmetimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 7 punkte (tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją) ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte (tiekėjo neatitiktimi kvalifikacijos reikalavimams), negali būti taikomi kartu. Tuo atveju, jeigu tiekėjas pateikia melagingą informaciją, o perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose įtvirtino atitinkamą pasiūlymų atmetimo pagrindą, pasiūlymas toliau nevertinamas ir turi būti atmestas. Atsižvelgdamas į tai, kad perkančioji organizacija ginčijamą sprendimą grindė abiem nurodytais pagrindais, iš kurių bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik vienas (tiekėjo neatitiktis kvalifikacijos reikalavimams), kasacinis teismas sprendė, kad sprendimas neteisėtas iš dalies – t. y. ta apimtimi, kuria jis grindžiamas teismo nenustatytomis aplinkybėmis (informacijos melagingumu), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo jį panaikinti. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.

17

e3K-3-155-415/2016

   Dėl sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos konstitucinio imperatyvo ir jo taikymo viešuosiuose pirkimuose ir dėl suderintų veiksmų įrodinėjimo

2016-03-04

UAB „Maniga“

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (tretieji asmentys
UAB „Sankryža“, UAB „Biseris“

Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė Klaipėdos miesto gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo ir eismo saugumo priemonių įrengimo darbų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „Sankryža“. Nustačiusi, kad kita pirkimo dalyvė – UAB „Biseris“ yra 100 proc. UAB „Sankryža“ akcininkė, ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama susijusių tiekėjų pasiūlymus atmesti dėl VPĮ ir pirkimo sąlygų pažeidimo. Ieškovė teigia, kad susijusių tiekėjų pasiūlymai, kurie tarpusavyje nekonkuruoja, traktuotini kaip alternatyvūs pasiūlymai, pažeidžiantys skaidrumo ir lygiateisiškumo, konkurencijos principus, todėl privalo būti atmesti.
    Perkančioji organizacija pretenziją atmetė. Ieškovė pateikė atsakovei antrą pretenziją, kartu su ja pateikė papildomai gautus įrodymus. Tačiau perkančioji organizacija atsisakė priimti pretenziją, argumentuodama, kad yra reiškiamas toks pats reikalavimas.

Kasacinis teismas šioje byloje nagrinėjo suderintų veiksmų viešuosuose pirkimuose pažeidimus. Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis. Toks reikalavimas neeliminuoja galimybės ūkio subjektui protingai prisiderinti prie esamų ar numanomų savo konkurentų veiksmų. Tačiau griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas. Kasacinis teismas nutartyje yra išaiškinęs, kad jo kaip bendrojo imperatyvo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekis – užtikrinti tiekėjų konkurenciją. Konstatavus šio reikalavimo pažeidimą, pripažįstamas netinkamas pirkimų tikslo siekimas ar nepasiekimas. Dėl to draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t. y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Šį priežastinį ryšį turi paneigti patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai. Šioje byloje nustatyta, kad suderinti veiksmai pirkime, be kita ko, pasireiškė konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu ir (ar) vienodumu, vienodu šių formų užpildymo ir iš esmės vienodu kainų rašymo būdu, tų pačių asmenų dalyvavimu. Kasatorė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumą ar vienodumą, iš esmės vienodą kainų rašymo būdą būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Kasatorė nepateikė ir jokių kitų įtikinamų argumentų, paaiškinančių minėtų dokumentų panašumą ir (ar) vienodumą. Kasacinis teismas konstatuoja, kad teisinis faktinių aplinkybių vertinimas (nagrinėjamoje byloje – tai veiksmų, sprendimų ar kitų konkurentų valios išraiškos formų kvalifikavimas kaip suderintų) – ne fakto klausimas, dėl jo kasacinis teismas gali spręsti, todėl teismų nustatytas aplinkybes dėl trečiųjų asmenų pasiūlymų panašumo, bendro darbuotojo, įstatų ir jų laikymosi reikšmės kvalifikuoja kaip įstatymų draudžiamus suderintus veiksmus.
Taigi  yra pagrindas konstatuoti, jog tretieji asmenys UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ derindami savo veiksmus šiame pirkime pažeidė sąžiningos konkurencijos imperatyvą (VPĮ 3 straipsnis), o perkančioji organizacija, neatmesdama šių tiekėjų pasiūlymų, taip pat pažeidė konkurencijos skatinimo tikslą pirkimuose, neužtikrino pirkimo procedūrų skaidrumo, todėl jos sprendimai dėl trečiųjų asmenų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pagrįstai pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

18

3K-3-145-684/2016

Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo

2016-03-10

 UAB „Versse“

Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija (tretieji asmenys Europos socialinio fondo agentūra,
Lietuvos Respubliko Švietimo ir mokslo ministerija,
Lietuvos edukologijos universitetas ir kt.)

Ieškovė prašė teismo pripažinti jos ir atsakovės sudarytos Projekto „11–12 klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas“ MBTI ir Ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugų pirkimo sutarties nutraukimą neteisėtu, t. y. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio atsakovės sprendimą nutraukti sutartį ir priteisti iš atsakovės skolą, tiesioginių nuostolių atlyginimą, negautas pajamas bei procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, nesprendė kilusių nesutarimų derybomis. Nesutarimai su atsakove prasidėjo, kai subrangovais vietoj O. K. ir jos atstovaujamo Edukacinių studijų centro ieškovė pasamdė kitus asmenis. Atsakovė sutarties nutraukimą grindė nepagrįstais kaltinimais, kad netinka lektoriai, programa ir pan.

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas, ar CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį gali būti taikomos viešųjų pirkimu būdu sudarytai atlygintinų paslaugų sutarčiai, ir jeigu taip, tai į kokias išmokas turi teisę tiekėjas, kai pirkėjas vienašališkai nutraukia sutartį nesant tiekėjo kaltės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tiekėjo ieškinį dėl skolos ir nuostolių atlyginimo atmetė.
Kasacinis teismas nurodė, kad VPĮ nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti sutarties nutraukimo tvarką pirkimo dokumentuose, o sudarant pirkimo sutartį raštu – ir pirkimo sutartyje. Kasacinis teismas darė išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose. Vienašalį atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimą kliento iniciatyva reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, yra dispozityvios. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatavo, kad viešųjų pirkimų atveju atlygintinų paslaugų sutartyje gali būti susitarta tiek dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pirkimo dokumentuose nebuvo aptarta sutarties nutraukimo tvarka, kaip to reikalauja VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad sutarties nutraukimo sąlygos nelėmė tiekėjo apsisprendimo dėl siūlomos kainos, teikiant pasiūlymą. Kasacinis teismas sprendė, kad sudarydamos ginčo sutartį šalys susitarė, jog pirkėja, įspėjusi tiekėją prieš dešimt kalendorinių dienų, gali nutraukti sutartį joje nurodytais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais, kas apima ir CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, t. y. nesant tiekėjos kaltės. Šiuo atveju sprendžiant, į kokias išmokas turi teisę tiekėjas, kai pirkėjas vienašališkai nutraukia sutartį nesant tiekėjo kaltės, taikytinos CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vadovaudamasis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tiekėjui iš pirkėjo priteista kainos dalis, proporcinga suteiktoms paslaugoms, ir kitos protingos išlaidos, kurias paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš pirkėjo momento, ir panaikino sprendimo dalį, kuria sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir priteistos negautos pajamos.

19

e3K-3-175-415/2016

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo viešųjų pirkimų bylose

2016-03-30

UAB „VIA Media“,
UAB "VIP Viešosios informacijos partneriai“,
UAB „INDIANA.LT“

Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“ (tretieji asmenys UAB „Idea prima“, UAB
„Ministerium“.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, kuri savęs nelaiko perkančiąja organizacija, pagal direktoriaus įsakymu patvirtintas pirkimų taisykles vykdė konkursą dėl reklaminių paslaugų teikimo. Pasiūlymų vertinimo kriterijus – ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Bendraieškės pateikė pasiūlymą ir vėliau buvo informuotos, kad pasiūlymas yra atitinkantis sąlygas.
Atsakovė raštu kreipėsi į bendraieškes jų prašydama pagrįsti neįprastai mažą finansinio pasiūlymo kainą. Bendraieškės pateikė atsakovei kainos pagrindimą, tačiau raštu buvo informuotos, kad jų pasiūlymas atmestas, nes pasiūlytos neįprastai mažos kainos bendraieškės tinkamai nepagrindė. Atsakovė sprendimu konkurso laimėtoja pripažino trečiuosius asmenis.
Bendraieškės atsakovei pateikė pretenzijas, tačiau šios buvo atmestos.
Bendraieškės nurodo, kad atsakovė nepagrįstai atmetė pasiūlymą remdamasi tuo, kad siūloma reklamos ar komunikacijos strategija nėra pakankamai ar kiek pageidaujama efektyvi - toks pasiūlymo atmetimo pagrindas nebuvo nustatytas konkurso sąlygose. Ieškinyje pažymima, kad Konkurso sąlygose ir Pirkimų taisyklėse nebuvo nustatyti neįprastai mažos kainos kriterijai, atsakovė nenurodė, kodėl bendraieškių pasiūlytą kainą pripažino neįprastai maža.

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas, ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas viešųjų pirkimų bylose.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Kasacinis teismas konstatavo, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Viešųjų pirkimų bylose, priešingai nei įprastiniuose privatiniuose ginčuose, subjekto elgesio, veiksmų ar sprendimų akivaizdžios neatitikties imperatyviosioms teisės normoms kriterijus yra ne vienintelė aktyvaus (iniciatyvaus) teismo veikimo sąlyga. Kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirkėjo statusas lemia tai, kokios teisės normos, bendrosios ar specialiosios, taikytinos inicijuojant, organizuojant pirkimą, sudarant sutartis ir jas vykdant. Jei įmonė yra perkančioji organizacija, atitinkanti VPĮ 4 straipsnio nuostatas, jos organizuojami pirkimai turi atitikti VPĮ. VPĮ yra lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, ex officio spręsdamas dėl atsakovės teisinio statuso VPĮ 4 straipsnio taikymo aspektu, tinkamai vykdė iš Konstitucijos kylančius viešojo intereso apsaugos imperatyvus ir teisingai taikė CPK 320 straipsnio 2 dalies, 423(8) straipsnio nuostatas.

20

3K-3-177-916/2016

Dėl prašymo susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais ir tiekėjo pretenzijos pateikimo terminų skaičiavimo

2016-03-30

UAB „Akiro“

VŠĮ „Trakų ligoninė“

 Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės paskelbtame viešajame supaprastintame konkurse, kuriuo buvo perkami remonto darbai. Ieškovė kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „AVA statyba“ pateikė pasiūlymą. Atsakovė pranešė apie sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Ieškovė su partnere pasiūlymų eilėje liko ketvirtoje vietoje. Atsakovė taip pat  informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti aštuntoje vietoje esančios dalyvės UAB „Duventa“ pretenziją. Ieškovė atsakovės paprašė pateikti minėtų sprendimų motyvus, ir atsakovei juos pateikus paaiškėjo, kad 1-3 vietose esančių konkurso dalyvių pasiūlymai neatitinka konkurso reikalavimų, todėl siuntė kelias pretenzijas, kuriomis ieškovė reikalavo ją pripažinti konkurso laimėtoją. Ieškovė pateikė kelias pretenzijas: pirmoji buvo atmesta, o antroji atsakovės nenagrinėta, nes buvo paduota praleidus įstatyme numatytą terminą. Dėl susipažinimo su UAB „Duventa“ pasiūlymo atmetimo sprendimo motyvais atsakovė informacijos neteikė. Ieškovė prašė panaikinti atsakovės sprendimus dėl ieškovės pretenzijų bei šiomis pretenzijomis ginčytus atsakovės sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo.

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl prašymo susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais ir tiekėjo pretenzijos pateikimo terminų skaičiavimo, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos suteiktos informacijos momentą. Šalys taip pat nesutarė, kiek išsamiai turėtų būti pranešama konkurso procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams apie kito dalyvio pretenzijos išnagrinėjimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad perkančioji organizacija teisėtai atsisakė nagrinėti ieškovės (tiekėjos) vėlesnę pretenziją, nes buvo praleistas terminas jai pateikti, o dėl kitos dalyvės pretenzijos atmetimo motyvų nepateikimas nepažeidė ieškovės teisių. Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant, ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo interesų gynybos teisę, pirmiausia pažymėtina, kad VPĮ nuostatose (6, 41 straipsniai) neįtvirtintas terminas prašymui susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais pateikti. VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti atitinkamus duomenis. Kasacinis teismas išaiškino, kad tiekėjai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais perkančiajai organizacijai gali pateikti per sutarties sudarymo atidėjimo terminą (VPĮ 2 straipsnio 22 dalis); jei nepasibaigus šiam terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 94 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas sprendė, kad šios bylos atveju tiek prašymas susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais buvo pateiktas nepažeidžiant terminų (minėta, jie įstatyme apskritai nenustatyti), tiek vėlesnė pretenzija pateikta nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto 15 dienų termino, kuris šiuo atveju turėjo būti pradedamas skaičiuoti, kai tiekėja gavo perkančiosios organizacijos informaciją, pateiktą atsižvelgiant į nurodytą jos prašymą.
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad pagal VPĮ 94(1) straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija motyvuotą atsakymą apie išnagrinėtą pretenziją privalo išsiųsti tik pretenziją pateikusiam tiekėjui, o visus kitus pirkimo dalyvius ji informuoja apie gautos pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą (jos atmetimą ar patenkinimą) ir tolesnę procedūrų eigą; su pretenzija ir motyvuotu atsakymu į ją kiti pirkimo dalyviai gali susipažinti pagal VPĮ 6 straipsnio nuostatas, jei perkančiajai organizacijai pateiks atskirą prašymą susipažinti ir jei prašoma išviešinti pretenzija ir atsakymas į ją (ar pretenzijos ar atsakymo į ją dalis) nepažeis atitinkamo ūkio subjekto teisės į konfidencialios informacijos apsaugą. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

21

e3K-3-237-415/2016

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

2016-04-06

UAB „ATEA“

Kauno miesto savivaldybės administracija (tretysis asmuo IĮ „ADL Security Systems“)

Ieškovė dalyvavo atsakovės vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Patalpų apsaugos bei gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigų pastatuose įrengimo darbų pirkimas“. Atsakovė raštu informavo ieškovę apie pasiūlymų eilę ir pirmosios pirkimo dalies laimėtojo nustatymą. Pirmos vietos laimėtojas trečiasis asmuo  pateikė 162 102,04 Eur vertės pasiūlymą, antros vietos laimėtoja ieškovė – 168 183,95 Eur vertės pasiūlymą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl leidimo susipažinti su IĮ „ADL Security Systems“ pasiūlymo medžiaga. Atsakovė raštu pateikė ieškovei dalį prašomos informacijos. Ieškovė teigė, jog atsakovo pasirinktas konkurso laimėtojas neatitiko konkurso sąlygų ir atsakovė, neatmesdama trečiojo asmens pasiūlymo, pažeidė VPĮ nusotatas. Taip pat ieškovė teigia, jog atsakovė nepagrįstai nesuteikė galimybės susipažinti su likusia nekonfidencialia medžiaga susijusia su  IĮ „ADL Security Systems“ pasiūlymu.

Šioje byloje teismas pasisakė dėl priežiūros procedūrų veiksmingumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti. CPK 423(3)straipsnyje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias bei išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos. Kiekvienu atveju taip pat turi būti įvertinama tai, kad, be peržiūros procedūrų operatyvumo, joms keliamas ir veiksmingumo reikalavimas. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti.
Jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Šis imperatyvas lemia tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros nuostatos (terminų nustatymas) ir jų taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų beveik neįmanomas ar labai sudėtingas. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Vertinant ieškovo galimybę prieš perkančiąją organizaciją remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje, būtina atsižvelgti ne tik į jų paaiškėjimo momentą, bet ir į veiksmus, kurių šalys ėmėsi, kad jos paaiškėtų. Kadangi ieškovė anksčiau neturėjo galimybių susipažinti su šiais dokumentais, nėra teisinio pagrindo riboti jos galimybę prieš perkančiąją organizaciją remtis aplinkybėmis, nenagrinėtomis ikiteisminėje ginčo stadijoje. Vertinant šią ieškovės galimybę ir pripažįstant, kad tam tikros aplinkybės jai paaiškėjo tik šios nutarties 46 punkte nurodytu momentu, atsižvelgtina taip pat į tai, kokių veiksmų ji ėmėsi, kad jos paaiškėtų.
Ieškovė tiek pradinėje, tiek papildomoje pretenzijose ginčijo trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų lokalinių sąmatų konfidencialaus statuso pagrįstumą ir prašė susipažinti su šiais dokumentais. Atsakovė tokį ieškovės prašymą atmetė. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė panaudojo visas viešųjų pirkimų procese taikytinas procedūras, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje paaiškėtų visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas prieš perkančiąją organizaciją, tačiau jos nepaaiškėjo dėl atsakovės sprendimų.

22

e3K-7-89-378/2016

Dėl šalių atsiskaitymo pagal niekinį viešojo pirkimo sandorį

2016-04-29

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

UAB „Efektyvios investicijos“

Apžvelgiamoje byloje sprendžiama dėl skolininko (perkančiosios organizacijos) pareigos sumokėti kreditoriui (tiekėjui) skolą už suteiktas paslaugas pagal sandorį, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms pripažintas niekiniu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio dalį tenkino.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tais atvejais, kai vienoje byloje pareiškiamas ieškinys dėl atsiskaitymo pagal sutartį, o kitoje byloje tokią sutartį prašoma pripažinti niekine, byla dėl mokėjimų pagal ginčijamą paslaugų teikimo sutartį turėtų būti sustabdoma, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl sutarties galiojimo.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl sandorio pripažinimo niekiniu tarp šalių gali būti taikomi negaliojančio sandorio padariniai (restituciją, nepagrįstą turto gavimą ar praturtėjimą bei kitus padarinius reglamentuojančios nuostatos), konstatavo, jog būtina aiškiai nustatyti, kokios teisės normos, kuriomis šie padariniai reglamentuojami, atitinkamu atveju turi būti taikomos. Tai svarbu ne tik siekiant užtikrinti tinkamą teisės normų taikymą ir teisingą ginčo sprendimą, bet kartu ir kreditoriui priteisiant adekvatų jo naudai vykdytinos piniginės prievolės dydį (apimtį). Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tuo atveju, kai tiekėjas pareiškia ieškinį perkančiajai organizacijai dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį, kuri pripažįstama niekine, ieškovo reikalavimas (atsiskaitymo pagal sandorį klausimas) nagrinėtinas remiantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis niekinio sandorio padarinių taikymą, ir nustačius, kad tokios sutarties pagrindu atsakovo užsakymu paslaugos faktiškai buvo suteiktos, taikytinos be pagrindo įgytą turtą ar nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.240 straipsnis, 6.242 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad kilo objektyvus poreikis keisti ligšiolinę kasacinio teismo praktiką dėl tiekėjo naudai vykdytinos perkančiosios organizacijos piniginės prievolės viešojo pirkimo sutartį pripažinus negaliojančia ab initio. Kasacinis teismas konstatavo, kad jei analogiškų viešojo pirkimo sutarčių, sudarytų panašiu kaip pripažinto negaliojančiu sandorio sudarymo metu, kainos (įkainių) teismas negalėtų nustatyti, jis galėtų vertinti sandorių, sudarytų panašiu metu tarp privatinės teisės reguliuojamų teisės subjektų (t. y. būtų galima vertinti ne viešojo pirkimo sutarčių, o kitų sandorių), vertę. Teisingo atlyginimo nustatymui taip pat gali būti taikomi ir kiti metodai (pvz., paskirta teismo ekspertizė). Visais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į teikiamų paslaugų apimtį (transportuotų ir saugotų transporto priemonių kiekį, saugojimo trukmę ir pan.), nuo to taip pat galėtų priklausyti suteiktų paslaugų vertė. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tais atvejais, kai pripažįstama niekine viešojo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią faktinis paslaugų teikimas jau yra įvykęs ir restitucija natūra yra negalima (nes prievoles pagal šią sutartį įvykdė tik tiekėjas), atlyginimo dydis už suteiktas paslaugas negali būti nustatomas pagal negaliojančios sutarties sąlygas, o perkančiosios organizacijos nepagrįsto sutaupymo vertė apskaičiuotina pagal analogiško sandorio vertės kriterijų (ar kitus teisingo atlyginimo metodus).

23

 3K-3-235-690/2016

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę mažinti sutartines netesybas ir jungtinės veiklos sutarties šalių atsakomybę tretiesiems asmenims, aiškinimo ir taikymo

2016-05-03

Lietuvos kariuomenė

UAB „Teksnija“ ir Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centras

Ieškovė su atsakove UAB „Teksnija“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytą su atsakovu Fizinių ir technologinių mokslų centru, pasirašė lauko uniformų, skirtų drėgnam orui, pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovai įsipareigojo per 60 dienų nuo sutarties įsigaliojimo suderinti su ieškove ir patvirtinti prekių darbinius etalonus, kurie atitiktų sutarties reikalavimus, ir per penkis mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo pristatyti ieškovei ne mažiau kaip 250 vienetų lauko uniformos komplektų, suderinti ir patvirtinti darbinį etaloną ir pristatyti uniformos komplektus. UAB „Teksnija“ raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama pratęsti produkcijos pateikimo terminą, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, nurodant, kad pavėlavus pristatyti prekes bus taikoma sutartyje numatyta atsakomybė (delspinigiai). Atsakovas vėlavo vykdyti sutartį, todėl Lietuvos kariuomenė patyrė nuostolius, kurie buvo sutarti iš anksto. Ieškovės teigimu Atsakovai nuostolius turėtų atlyginti solidariai.


Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kreditorius (ieškovė) šioje byloje yra viešasis juridinis asmuo, vykdantis visuomenines funkcijas – Lietuvos kariuomenė, esant pareikštam argumentuotam reikalavimui mažinti netesybas, per se nesudaro pagrindo priteisti ieškiniu reikalaujamą netesybų dydį, neįvertinus jo santykio su nuostoliais. Kita vertus, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas suformulavo šią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, tai, kad ginčo šalių sutartis buvo įvykdyta, o ieškovė aiškiai nepagrindė, jog dėl praleistų prekių pristatymo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka ieškiniu prašytą priteisti netesybų dydį, sprendė sumažinti ieškovei iš atsakovų priteistiną netesybų dydį.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, sprendžiant dėl jungtinės veiklos partnerių solidariosios atsakomybės, tinkamas ar ne kiekvienam iš skolininkų tenkančių prievolių vykdymas neturi teisinės reikšmės jų solidariajai atsakomybei prieš kreditorių. Tačiau tokia aplinkybė gali turėti įtakos vėlesniems jų tarpusavio santykiams (atsiskaitymams), pavyzdžiui, jei teismas kreditoriaus reikalavimu prievolės vykdymą priteistų tik iš vienos šalies, taip pat sprendžiant dėl kreditoriaus nuostolius atlyginusio jungtinės veiklos partnerio regreso teisės apimties (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad abu atsakovai ieškovės organizuotame viešajame lauko uniformų komplektų pirkime dalyvavo bendrai jungtinės veiklos sutarties pagrindu bei pagal bendras prievoles, susijusias su jungtinės veiklos sutartimi, partneriai įsipareigojo atsakyti solidariai, kasacinis teismas sprendė, kad abu atsakovai atsako solidariai.

24

e3K-3-291-969/2016

Dėl viešojo pirkimo dokumentų, kuriuose nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, aiškinimo ir tiekėjų atitikties šiems reikalavimams vertinimo

2016-06-02

UAB „Versina“

Šiaulių rajono savivaldybės administracija (tretysis asmuo UAB „Medingė“)

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl supaprastinto atviro konkurso sąlygų aiškinimo, ar jose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas taikytų kokybės vadybos užtikrinimo priemones statybos darbų srityje, reiškia, jog tokios priemonės turi būti laikomos tik bendriesiems statybos darbams, ar bendriesiems ir specialiesiems statybos darbams bei, ar nurodytą reikalavimą tiekėjas turi atitikti pats, ar tai gali padaryti jo pasitelktas subrangovas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad konkurso sąlygos reikalauja, jog tiekėjas taikytų kokybės vadybos užtikrinimo priemones bendriesiems ir specialiesiems statybos darbams. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiekėjas, įrodinėdamas kvalifikacijos atitiktį ginčo reikalavimui, neturi teisės remtis pasitelktų subrangovų pajėgumais, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – draudimo remtis pasitelkiamų subrangovų kvalifikacija nėra konkurso sąlygose.
Kasacinis teismas konstatavo, kad, kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma įvertinus kvalifikacijos reikalavimų lentelėje nurodytą lingvistinę atitinkamos sąlygos išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą, techninius reikalavimus jam (pavyzdžiui, reikalavimo turėti teisę verstis veikla, reikalinga perkamiems statybos darbams atlikti, turinys nustatomas įvertinus techninę specifikaciją, kurioje detalizuotas pirkimo objektas). Atsižvelgdamas į tai bei į ginčo konkurso sąlygos lingvistinę išraišką (kurioje nenurodyta konkreti statybos darbų sritis), kasacinis teismas darė išvadą, kad reikalavimas taikyti kokybės vadybos užtikrinimo priemones taikytinas tiek bendriesiems, tiek specialiesiems konkursu perkamiems statybos darbams. Pirmiau nurodytos išvados nepaneigia pirkimo sąlyga, pagal kurią ginčo kvalifikacijos reikalavimą turi atitikti ūkio subjektų grupės narys (-iai), kuris (-ie) vykdys bendruosius statybos darbus. Tai – ne kvalifikacijos reikalavimas, o ūkio subjektų pajėgumų sumavimo taisyklė, dėl kurios ginčo byloje nebuvo.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad konkurso sąlygose buvo nustatytas reikalavimas, jog bendruosius statybos darbus atliktų pats tiekėjas, o ne subrangovai. Atskirų reikalavimų dėl specialiųjų statybos darbų nebuvo nustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas sprendė, kad ginčo kvalifikacijos reikalavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad tiekėjas (konkretus ūkio subjektų grupės narys) pats turėjo atlikti bendruosius statybos darbus ir jiems taikyti kokybės vadybos užtikrinimo priemones, o specialiųjų statybos darbų vykdymą galėjo patikėti subrangovams bei atitiktį šiam reikalavimui dėl specialiųjų statybos darbų įrodyti bet kurių viešojo pirkimo sutarties vykdyme dalyvaujančių subjektų (subrangovų ar partnerių) taikomomis kokybės vadybos užtikrinimo priemonėmis. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

25

e3K-3-293-378/2016

Dėl tiekėjo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus

2016-06-02

UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Ieškovė pateikė atsakovei (perkančiajai organizacijai)  pretenziją, kuria prašė pripažinti neteisėtais viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimus, kuriais sumažinti reikalavimai tiekėjams, ir, patikslinus pirkimo sąlygas, nukelti pasiūlymų pateikimo datą protingam terminui.
Ieškovė ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą atsisakyti pateikti atsakymą į pretenziją; 2) kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl išvados pateikimo; 3) pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Kvalifikuoto elektroninio parašo laiko žymų formavimo paslaugų pirkimas“ sąlygas ir nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
Atsakovė paskelbė apie viešąjį pirkimą. Pirkimo sąlygų 2015 m. lapkričio 4 d. patikslinimu buvo panaikintos kai kurios pirkimo sąlygos, nustatančios minimalius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat patikslintas pateikti reikalingų dokumentų sąrašas ir t.t. Ieškovė teigė, kad toks pirkimo sąlygų pakeitimas pažeidžia skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), rinkos subjektų teisėtus lūkesčius bei sąžiningą konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), kvalifikacinių reikalavimų tikslą (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) atrinkti kompetentingus, pajėgius tiekėjus.

Teismas apžvelgiamoje byloje konstatavo, jog Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, nurodyta, kad pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas pretenzijoje nebūtinai turi būti iškeltas kaip būsimo ieškinio dalykas (reikalavimas), t. y. tiekėjas iš esmės gali ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pasiūlymo remdamasis pirkimo sąlygų neteisėtumu. Teisėjų kolegija, konstatavo, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį kasatorės pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai tiekėjai teisme ginčija konkrečias viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir šios dėl to (ar teismo iniciatyva) yra pripažįstamos neteisėtomis, teismai ex officio turi nutraukti konkurso procedūras. Kasacinio teismo vertinimu, ieškovės teismui pateiktas reikalavimas nutraukti pirkimo procedūras kvalifikuojamas kaip nesavarankiškas reikalavimas, priminimas apie teismams tenkančias pareigas, nustačius neteisėtus perkančiųjų organizacijų veiksmus, dėl kurio šios tiekėjos galbūt pažeistų teisių gynybos įgyvendinimas negali būti pripažįstamas neatitinkančiu įstatymuose įtvirtintos tvarkos.

26

e3K-3-372-248/2016

Dėl įgaliotojos ir įgaliotosios perkančiųjų organizacijų procesinio teisinio subjektiškumo peržiūros procedūroje ir dėl pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir jos vertinimo

2016-07-07

UAB „Oslo namai“

  AB „Energijos skirstymo operatorius“ (tretieji asmenys UAB „Jarinta“ ir UAB „Verslo aptarnavimo centrui“ .

Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“ (atsakovė yra jos teisių perėmėja) įgaliojo UAB Verslo aptarnavimo centrą vykdyti supaprastinto viešojo automobilių parkavimo paslaugų pirkimo  procedūras. Pirkimo Specialiųjų sąlygose nurodyta, kad pirkimo objektas – automobilių parkavimo paslaugos. Sąlygose yra keliami tokie reikalavimai: automobilių stovėjimo aikštelė turi būti švari ir tvarkinga, tiekėjas teikdamas paslaugas privalės užtikrinti, kad jis ir (ar) jo darbuotojai turi visus paslaugų teikimui būtinus leidimus, veiklos pažymas ar lygiaverčius dokumentus, ar kitus dokumentus, kurių reikalaujama pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, leidžiančius užsiimti automobilių parkavimo paslaugomis Vilniaus mieste, siūloma automobilių parkavimo aikštelė tiekėjui priklauso nuosavybės teise arba nuomojama. Įgaliotoji organizacija UAB „Jarinta“ pasiūlymą įtraukė į pasiūlymų eilę ir ši tiekėja buvo pripažinta laimėtoja.
Ieškovė nurodė, kad UAB „Jarinta“ pasiūlymas iš esmės neatitinka pirkimo sąlygų, nes šio trečiojo asmens nurodytais adresais Nekilnojamojo turto registre nėra registruotų automobilių stovėjimo aikštelių kaip statinių, todėl iš esmės UAB „Jarinta“ nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės net neegzistuoja. Be to, nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės neatitinka ir kitų sąlygų keliamų reikalavimų.

Spręsdamas dėl stovėjimo aikštelių kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų registracijos, kasacinis teismas nurodė, kad, nors viešojo pirkimo techninės specifikacijos nuostatose buvo nurodyti tam tikri automobilių stovėjimo aikštelių reikalavimai, tačiau ginčo pirkimo objektas – ne prekė (daiktas), o paslaugos. Dėl to atsakovės valia turėjo būti vertinama atsižvelgiant į jos poreikį statyti ir saugoti jai ar jos darbuotojams priklausančias transporto priemones, o ne įsigyti tinkamai įregistruotą nekilnojamąjį daiktą. Kasacinis teismas konstatavo, kad pagal šios srities ūkinės veiklos teisinį reguliavimą tiekėjai automobilių stovėjimo (saugojimo) paslaugas gali teikti ne tik inžineriniame statinyje, bet ir tinkamai įregistruotame žemės sklype, jei atitinkamo viešojo pirkimo sąlygomis stovėjimo aikštelė papildomai neapibrėžta, nustatant konkrečius reikalavimus (pvz., dėl asfalto dangos). Kasacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad į bylą pateiktame UAB „Jarinta“ ir UAB „Vilbeksa“ sudarytos patalpų nuomos sutarties, kuria šios šalys, inter alia, susitarė dėl šalia patalpų esančios žemės sklypo dalies neatlygintino naudojimo (panaudos), nuoraše iš esmės nenurodytas šio sandorio galiojimo terminas, todėl negalima daryti išvados, kad trečiasis asmuo, teikdamas automobilių stovėjimo ir saugojimo paslaugas ginčo žemės sklype, turės valdymo teisę į jį. Kasacinis teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo neįrodė valdymo teisės į ginčo žemės sklypą, todėl buvo pagrindas laikyti jo pateiktą pasiūlymą neatitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų.

27.

e3K-3-456-469/2016

Dėl neigiamo pobūdžio sąlygos, kuria ribojamas tiekėjų dalyvavimas konkurse, teisėtumo ir draudimo riboti jų konkurenciją

2016-11-10

UAB "Diagnostikos laboratorijos"

VšĮ Šiaulių centro poliklinika

Ieškovė (toliau – konkurso dalyvė, tiekėja) prašė pripažinti neteisėtą supaprastinto atviro konkurso (toliau – Konkurso) sąlygą, kuria perkančioji organizacija (atsakovė) varžė Konkurse pateikti pasiūlymus tiems tiekėjams, užsiimantiems tokia pat veikla, t. y. bendrųjų medicinos paslaugų teikimu, kaip ir perkančioji organizacija. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai reikalavimą atmetė.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencijoje nurodyta negatyvaus pobūdžio neleidimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose pagrindai, paremti objektyviai konstatuotinais faktais ar atitinkamam tiekėjui būdingu elgesiu, turi būti susiję su jo profesinėmis savybėmis. Atsižvelgiant į tai, valstybėms draudžiama Direktyvos Nr. 2004/18 45 straipsnyje (VPĮ 33 straipsnyje) pateiktą sąrašą papildyti kitais pašalinimo pagrindais, paremtais su tiekėjų profesinėmis savybėmis susijusiais kriterijais. Taigi profesinėmis savybėmis pagrįsti neleidimo dalyvauti ar pašalinimo pagrindai laikytini išsamiais. Išimtiniu atveju, kai atitinkamas pašalinimo pagrindas nesusijęs su ūkio subjekto profesinėmis savybėmis ir dėl to nepatenka į šį baigtinį sąrašą, galima vertinti šio pagrindo leistinumą, vadovaujantis Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės principais ir kitomis normomis.. Kasacinio teismo vertinimu, kad ginčo Konkurso sąlyga ne tik neatitinka VPĮ 33 straipsnio nuostatose įtvirtinto su profesinėmis savybėmis susijusių pagrindų baigtinio sąrašo, bet taip pat neskirta visų Konkurso dalyvių vienodoms teisėms ir procedūrų skaidrumui užtikrinti. Dėl vienintelės aplinkybės, kad Konkurse, kuriuo siekiama įsigyti laboratorinių tyrimų paslaugas, būtų leidžiama dalyvauti tiekėjui, kuris, kaip ir perkančioji organizacija, užsiima, inter alia, bendrų šeimos medicinos paslaugų teikimu, nekyla tariamos ar realios grėsmės laisvai ir sąžiningai tiekėjų tarpusavio konkurencijai, o pati tokia viešojo pirkimo procedūra dėl to netampa neskaidri. Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlyga nustatyta be pateisinamo pagrindo, o perkančiosios organizacijos siekis apsaugoti tam tikrą su jos veikla susijusią informaciją ir taip savo interesą pacientų skaičiaus nekintamumu išeina už vertybių, išplaukiančių iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, apsaugos ribų. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos poreikis apsaugoti savo interesus, kylančius iš vykdomos veiklos, įgyvendintinas ne viešųjų pirkimų teisės normomis, o bendraisiais civilinės teisės priemonėmis, šiuo atveju sutartinėmis nuostatomis dėl, pavyzdžiui, konfidencialios informacijos apsaugos.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad ginčo Konkurso sąlygos taikymas lemia joje nurodytus kriterijus atitinkančio tiekėjo teisių ribojimą ne tik vykdant sutartį, bet ir dalyvaujant Konkurse, taigi konkuruojant su kitais tiekėjais. Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlyga nepagrįstai apriboja tiekėjų teisę į varžymąsi dėl viešojo paslaugų teikimo sutarties su kitais tiekėjais. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog tiekėjų teises mažiau ribojančios priemonės padidina perkančiosios organizacijos administracinę naštą ir tikimybę, jog jos ne visada pasiteisins (atsakovės argumentai, susiję su sudėtingais teisminiais procesais dėl konfidencialios informacijos pažeidimo), per se (pats savaime) nereiškia, kad absoliutus draudimas dalyvauti Konkurse laikytinas proporcingu. Remdamasis nurodytais argumentais kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlyga neteisėta, pažeidžia VPĮ 33 straipsnio nuostatas ir skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo bei laisvos konkurencijos principus. Dėl to kasacinis teismas panaikino šioje byloje priimtus teismų sprendimus ir ginčo Konkurso sąlygą pripažino neteisėta.

28. e3K-3-546-469/2016 Dėl užsienio tiekėjo kvalifikacijos – teisės verstis atitinkama veikla – įgijimo momento 2016-12-29 UAB "Parama" Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimą atmesti jos pasiūlymą viešajame pirkime. Ieškovės teigimu, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu atsiranda tik nuo teisės pripažinimo dokumento išdavimo dienos. Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė (užsienio ūkio subjektas) savo kvalifikaciją – teisę verstis veikla – įgijo ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, atsižvelgiant į tai, kad Latvijos kompetentinga institucija teisę verstis veikla suteikiantį dokumentą išdavė prieš galutinį pasiūlymų pateikimo momentą, o Lietuvos kompetentinga institucija šią teisę patvirtinantį dokumentą išdavė šiam momentui pasibaigus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė.
Kasacinis teismas darė išvadą, kad Sertifikavimo centro išduodami dokumentai tik patvirtina užsienio tiekėjų anksčiau įgytą kvalifikaciją, o ne naujai ją suteikia. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 34 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino; tokiu būdu užsienio (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų įgyta kvalifikacija laikytina atitinkančia viešojo pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kad šio pajėgumo patvirtinimo dokumentas Lietuvoje buvo išduotas po galutinės pasiūlymų pateikimo datos.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad užsienio tiekėjas turi pareigą po supaprastinto viešojo pirkimo paskelbimo kaip įmanoma greičiau per protingą laiką kreiptis į Sertifikavimo centrą su prašymu išduoti teisės pripažinimo dokumentą. Kasacinis teismas išaiškino, kad kitų valstybių (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų (ar bendrus su Lietuvos ūkio subjektais) pasiūlymus dėl užsienio tiekėjų laiku įgytos kvalifikacijos perkančiosios organizacijos privalo vertinti kaip atitinkančius pirkimo sąlygas, išskyrus atvejus, jei bus nustatytas aiškiai socialiai neatsakingas ar nesąžiningas tokių tiekėjų elgesys, darantis įtaką procedūrų operatyvumui, ar dėl pirkimo objekto svarbos ir terminų perkančioji organizacija objektyviai negalės laukti, kol užsienio rangovui bus pripažinta jo teisė veikti Lietuvoje.
29. e3K-3-2-248/2017 Dėl viešojo kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sąlygų, susijusių su 0 Eur vertės pasiūlymų vertinimu, teisėtumo ir Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų galios 2017-02-02 UAB "ZIP Travel" Aleksandro Stulginskio universitetas 

Apžvelgiamoje byloje šalys nesutarė, ar atsakovė (perkančioji organizacija) turėjo teisę nustatyti tokias viešojo tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimo (toliau - konkursas) nuostatas, pagal kurias, pirma, tiekėjai varžosi, kas atsakovei pasiūlys mažiausią tik aptarnavimo paslaugų kainą, t .y. nevertinamos kitos viešojo pirkimo sutarties kainos sudėtinės dalys, antra, konkurso dalyviai turėjo teisę perkančiajai organizacijai pateikti nulinės kainos pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino - pripažino neteisėtomis atsakovės konkurso nuostatas ir nutraukė atsakovės vykdomą konkursą. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė.

Kasacinio teismo vertinimu, skundžiamos konkurso sąlygos, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė iš tiekėjų reikalavo pateikti nulinės kainos pagrindimą, jiems sudarė sąlygas pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir dėl to konkuruoti tik dėl pasiūlymų pateikimo greičio ir momento. Kasacinis teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į ginčo konkurso sąlygas ir faktinę pateiktų pasiūlymų situaciją, aiškiai neapibrėžtas nurodymas su pasiūlymu pateikti nulinės kainos pagrindimą (konkrečius skaičiavimus bei dokumentus) - formali sąlyga, dėl kurios tiekėjai nesuinteresuoti realiai konkuruoti. Esant tokiai situacijai, tiekėjams iš tiesų pakanka abstrakčiai užtikrinti perkančiąją organizaciją, kad jie už nulio eurų aptarnavimo mokestį pasiryžę teikti paslaugas. Tuo tikslu jie gali teisėtai remtis kasacinio teismo praktika, pagal kurią savanoriškai už perkančiąją savo sąskaita teisėtai prisiimtų dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų.

Kasacinio teismo vertinimu, iš tiesų reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti nulio eurų kainos pagrindimą (skaičiavimus) de jure (teisiškai) prilygsta išanksiniam reikalavimui tiekėjams pagrįsti pasiūlymo kainą prieš nustatant, kurių pasiūlymų kaina neįprastai maža. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pats reikalavimas tiekėjams iš anksto pagrįsti siūlomą kainą, jei taip tik palengvinamas bei užtikrinamas pirminis pasiūlymų vertinimas, bet jie nėra automatiškai atmetami dėl neįprastai mažos kainos nepagrindimo, teisėtas; svarbu vėlesnėje pasiūlymų vertinimo stadijoje užtikrinti glaudų perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendradarbiavimą, siekiant išsiaiškinti siūlomos kainos realumą. Kasacinis teismas konstatavo, kad išankstinis nulinės kainos pagrindimas viešojo pirkimo procedūras daro ne lengvesnes, o sudėtingesnes, nes vietoj vieno pagrindimo, tiekėjai turėtų teikti, o perkančioji organizacija vertinti du pagrindimus. Kasacinis teismas sprendė, kad ieškovės ginčijamos ir su jomis susijusios konkurso sąlygos yra neteisėtos, pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, neleidžia atsakovei tinkamai pasiekti pirkimo tikslo įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - VPT) rekomendacijos - ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė (taip pat kitos perkančiosios organizacijos kituose ginčuose) negali pateisinti ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų vien tik remiantis atitiktimi VPT rekomendacijų nuostatoms. VPT rekomendacijų nuostatų pasikeitimas, inter alia (be kita ko), nedaro (neturėtų daryti) įtakos ankstesnės kasacinio teismo praktikos taikymui ar netaikymui nagrinėjamam ginčui. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

30. e3K-7-23-248/2017 Dėl perkančiosios organizacijos teisės nustatyti reikalavimus tiekėjams turėti teisę verstis veikla ir pateikti pasiūlymų atitikties jiems vertinimo 2017-02-14 UAB "Akiro" Marijampolės pataisos namai

Ieškovė (tiekėja) prašė teismo panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimus dėl supaprastinto viešojo pirkimo konkurso laimėtojo. Ieškovės nuomone, konkurso laimėtojo kvalifikacija turėjo būti pripažinta nepakankama, nes jis neturėjo kompetentingos institucijos išduoto atestato, suteikiančio teisę verstis tam tikra statybos veikla. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.

Kasacinis teismas ankstesnėje praktikoje yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju jis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama.

Kasacinis teismas išaiškino, kad viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) reiškia, jog tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešjo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis), reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos. Reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys. Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti. Viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais. Dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti ex officio.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - Teisingumo Teismas) 2016 m. birželio 2 d. sprendime nurodė, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas; tokiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir proporcingumo principai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybės ištaisyti trūkumus ir įvykdyti minėtą sąlygą per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą (Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Pizzo, C-27/15). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Teisingumo Teismo bendro pobūdžio išaiškinimai, pagal kuriuos negalima pašalinti dalyvio iš viešojo pirkimo procedūros pagal jos sąlygose neįtvirtintus reikalavimus, kuriuos galima nustatyti tik iš teismo praktikoje pateikiamo nacionalinės teisės aiškinimo, todėl perkančioji organizacija, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, leidžia tiekėjui ištaisyti trūkumus, taikant teisės analogijos taisykles, aktualūs ir dėl VPĮ 34 straipsnio taikymo.

Išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama ankstesnius kasacinio teismo praktikos precendentus dėl VPĮ 34 straipsnio taikymo, išaiškino, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo. Jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančiosji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus. Tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus - partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų). Jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinio dalį tenkino.

31. e3K-3-106-690/2017 Dėl perkančiosios organizacijos pareigos atmesti tiekėjo, kuris pateikė melagingus duomenis apie kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams, pasiūlymą 2017-02-28 UAB "Vilungė" Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo savo profesinį pajėgumą atsakovui įrodinėjo melagingais duomenimis, nes savo pasiūlymo statybos darbų sąraše nurodė keturias rangos sutartis, kurias vykdė kaip viešojo pirkimo sutartyse ar jokiuose kituose viešuose dokumentuose (ataskaitose) neišviešintas subrangovas, vėliau tikslindamas savo kvalifikacijos duomenis nurodė tokias įvykdytas sutartis, kurios nebuvo pabaigtos vykdyti iki pasiūlymų pateikimo konkurse galutinio termino (statybos užbaigimo aktas informacinėje sistemoje užregistruotas tik po pasiūlymo pateikimo). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.

Kasacinis teismas darė išvadą, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitinktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad besiginantis informacijos teikėjas gali įrodinėti, jog duomenys atitinka faktinę realybę, o jei ir ne, jis apie tai nežinojo (negalėjo žinoti) bei nesiekė suklaidinti informacijos adresato. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo savo profesinį pajėgumą įrodinėjo, inter alia, sudarytų, įvykdytų, bet pagal VPĮ tinkamai neišviešintų subrangos sutarčių pagrindu. Kasacinis teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo faktiškai neatliko deklaruojamų darbų, kurių rezultatą ginčo konkurse naudoja įgytai (turimai) kvalifikacijai įrodyti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tiek pagal VPĮ, tiek taikant civilinio proceso normas viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitos duomenys bei užsakovų pažymos neturi didesnės įrodomosios galios už subrangos sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktus, darbų apmokėjimo įrodymus ir pan. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad statybos užbaigimo dokumento neįregistravimas viešame registre per se nereiškia, kad statybos darbai neatlikti, nepriimti ir pan., jei šias aplinkybes galima nustatyti iš kitų duomenų.

Apžvelgiamos bylos kontekste kasacinis teismas išaiškino, kad tiekėjas, įrodinėdamas savo kvalifikacijos atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, negali remtis tokiu pajėgumu, kuris įgytas, inter alia, pažeidžiant iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo išplaukiančia pareiga tiekėjų pasiūlymuose ir viešojo pirkimo sutartyse išviešinti subrangą ir subrangovus. Informacija apie pirmiau nurodytu būdu įgytą kvalifikaciją nelaikytina melaginga, jei kitais įrodymais pagrindžiama, kad ūkio subjektas de facto aktyviai prisidėjo prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo. Bet kokiu atveju perkančioji organziacija negali atsižvelgti į duomenis apie ūkio subjekto (dalyvio, jo partnerio ar subrangovo) kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų, jei toks teisės pažeidimas lems tiekėjų pasiūlymų nelygiavertį vertinimą ir sukurs piktnaudžiavimo teise prielaidas. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.

 

32. e3K-3-41-469/2017 Dėl viešojo konkurso sąlygų reikalavimo atlikti darbus konkrečiu metodu atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams  2017-03-03 UAB "Kamesta" Kauno miesto savivaldybės administracija Kasaciniame skunde nekeliamas ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose nenagrinėtas klausimas dėl viešojo konkurso sąlygų atitikties imperatyvioms normoms, nustatančioms reikalavimus dėl pirkimo objekto techninės specifikacijos, tačiau bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nutartimi konstatavo pagrindą dėl viešojo intereso peržengti kasacinio skundo ribas ir viešojo konkurso sąlygų, susijusių su reikalavimu gatvių asfaltbetonio dangos remonto darbus atlikti karštojo regeneravimo kelyje (KRK) metodu, teisėtumą vertinti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnio aspektu. Proceso šalys apie tai buvo informuotos, joms suteikta galimybė dėl to pateikti rašytinius paaiškinimus; šiuo klausimu taip pat pasisakė Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri buvo įtraukta į procesą, kad duotų išvadą byloje. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų. Perkančiosios organizacijos pasinaudojimas VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta išimtimi, leidžiančia pirkimo objektą apibūdinti nurodant konkretų modelį ar šaltinį, konkretų procesą ar prekės ženklą, patentą, tipą, konkrečią kilmę ar gamybą, gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu egzistuoja dviejų sąlygų visetas: 1) pagal konkretaus pirkimo aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal to paties straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus; šias aplinkybes turi įrodyti perkančioji organizacija; 2) perkančioji organizacija šalia konkretaus modelio, prekės ženklo, proceso ir pan. nurodymo prideda prierašą ,,arba lygiavertis“. Kasacinis teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog pirkimo tikslo – suremontuoti gatvių asfaltbetonio dangą – negali pasiekti atliekant darbus kitais nei KRK metodais ir kad pirkimo objekto – asfaltbetonio dangos darbų – negalima tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus. Taip pat viešojo konkurso sąlygose nėra nuorodos, kad gatvių asfaltbetonio dangos remonto darbai gali būti atliekami lygiaverčiu metodu. Kaip pagrįstai nurodoma Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, taikydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija žymiai geriau galėtų įvertinti skirtingais metodais teikiamų darbų kokybę, darbų efektyvumą, kainą ar kitus jos pasirinktus kriterijus. Kasacinis teismas konstatavo, kad viešojo konkurso sąlygos, kuriose nustatyta, jog perkami gatvių asfaltbetonio dangos remonto darbai gali būti atliekami tik konkrečiu karštojo regeneravimo kelyje metodu, prieštarauja imperatyviosioms VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatoms, pažeidžia viešųjų pirkimų konkurencijos, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, skaidrumo principus, todėl šias konkretų metodą nustatančias viešojo konkurso sąlygas pripažįsta neteisėtomis. Ši nutarties dalis įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 
33. 3K-3-128-469/2017 Dėl perkančiosios organizacijos vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio – įrodinėjimo ir nustatymo  2017-03-20 UAB "VSA Vilnius" Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Ieškovė dėl neteisėtų įgaliotinės perkančiosios organizacijos veiksmų sudarant preliminarią pasiūlymų eilę netapusi atviro viešojo konkurso (toliau – Konkursas) laimėtoja, prašė priteisti iš jos bei savivaldybės (įgaliotojos) solidariai pajamas, kurias būtų gavusi pagal viešo darbų pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė ir sumažino priteistą sumą. Apžvelgiamoje byloje kilo ginčo – ar įrodyta ir teismų pagrįstai nustatyta, be kitų, viena iš perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės sąlygų – priežastinis ryšys, t. y. ar, nesant neteisėtų įgaliotinės perkančiosios organizacijos veiksmų Konkurse ir atmetus laimėtoju paskelbto dalyvio pasiūlymą, įgaliotoja perkančioji organizacija būtų sudariusi viešojo darbų pirkimo sutartį su ieškove, kuri dėl to būtų gavusi prašomas priteisti negautas pajamas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėją (ieškovą), siekiantį žalos atlyginimo iš jos, būtų pripažinusi laimėtoju, tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų buvusi sudaryta. Ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo pareiga dėl priežastinio ryšio apsiriboja ginčo pirkimo procedūrose objektyviai egzistuojančiomis (ar egzistavusiomis) aplinkybėmis, kurių pagrindu atsakovė (perkančioji organizacija) būtų sudariusi viešojo pirkimo sutartį, jei nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių ir sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų.  Ieškovui (tiekėjui) tenkanti tokios apimties įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį (pavyzdžiui, jo kaina buvo mažiausia), šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai. Atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, jei tiekėjas teismui pateikia reikalavimą tik atlyginti žalą, toks šalių ginčas ex lege (pagal įstatymą) nekvalifikuotinas kaip turintis viešojo intereso gynimo elementą, ir viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančios procesinės taisyklės (CPK 4238 straipsnis) tokiose bylose netaikytinos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo iš esmės susiduriama su tam tikro pobūdžio tikimybės vertinimu, nes bet kokiu atveju teismas vertina teorinę situaciją – ar galėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas darė išvadą, kad teismas tokio pobūdžio ginče pagal šalių pateiktus įrodymus ir argumentus turi spręsti, kurios šalies pateikiamas nematerializuotos (nesamos) situacijos scenarijus realesnis, bei nustatyti pagrįstų prielaidų jam įvykti, jei nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai. Tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui (tiekėjui) nereikia įrodinėti sau nepalankių veiksmų, nereiškia, kad, atsakovei (perkančiajai organizacijai) pateikus argumentus (įrodymus), jog viešojo pirkimo sutartis su ieškovu dėl kokių nors teisėtų priežasčių nebūtų sudaryta, pastarajam nereikia į tai atsikirtinėti, t. y. kad jis atleidžiamas nuo savo reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigos.  Kasacinis teismas sprendė, kad dėl atsakovių pateiktų ir ieškovės nenuginčytų įrodymų (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta ginčo pirkimo vertė buvo nežymiai mažesnė už ieškovės pasiūlytą kainą Konkurse) šioje byloje nepagrįstai nustatyta, jog labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), jog įgaliotoja perkančioji organizacija, nesant jos neteisėtų veiksmų, viešojo darbų pirkimo sutartį būtų sudariusi su ieškove. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmetė.
34. e3K-3-219-690/2017  Dėl perkančiosios organizacijos teisės sustabdyti viešojo pirkimo procedūras  2017-05-04 UAB "VSA Vilnius" VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras Ieškovė teismo prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais perkančiosios organizacijos atvirame viešojo pirkimo konkurse (toliau – Konkursas) priimtus sprendimus: atmesti ieškovės pasiūlymą dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos ir nenagrinėti ieškovės pretenzijos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą ieškovės pretenziją nagrinėti atnaujinus Konkurso procedūras, nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Pasisakydamas dėl perkančiųjų organizacijų teisės stabdyti viešojo pirkimo procedūras (kai šios perkančiosios organizacijos valia ar įstatymo pagrindu nėra pasibaigusios), kasacinis teismas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pirkimo procedūrų stabdymas galimas trimis atvejais: pirma, kai tokį sprendimą perkančiąją organizaciją įpareigoja priimti Viešųjų pirkimų tarnyba (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 82 straipsnio 2 dalies 6 punktas); antra, kai bet kurios instancijos teismas priima sprendimą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktas); trečia, kai perkančioji organizacija gauna ir nagrinėja gautą pretenziją bei dėl to priima sprendimą (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija iš esmės neturi teisės pati (savarankiškai) sustabdyti viešojo pirkimo procedūrų, o šį sprendimą priima arba įpareigota Viešųjų pirkimų tarnybos, arba įstatyme nustatytu pagrindu. Taigi pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų sprendimu – VPĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas. Aptartas reguliavimas, be kita ko, koreliuoja su VPĮ 18 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, iš karto po atidėjimo termino. Įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas sprendė, kad atsakovė, remdamasi VPĮ, negalėjo priimti teisėto sprendimo sustabdyti Konkurso procedūras, nes šios, atmetus visus pasiūlymus ir tokiam sprendimui galiojant, pasibaigė įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir pripažino neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės sprendimą sustabdyti Konkurso procedūras, nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos ir bylos dalį dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą dėl per didelės kainos grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 
35. e3K-3-241-690/2017  Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus dėl pirkimo objekto techninės specifikacijos, aiškinimo bei taikymo  2017-05-18 UAB "Roche Lietuva" VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika Ieškovė teismo prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) paskelbto viešojo pirkimo, vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu (toliau – Konkursas), atitinkamas sąlygas dviem pagrindais: pirma, kad 9 iš 22 techninių reikalavimų medicininių tyrimų analizatoriams yra pritaikyti vienam konkrečiam modeliui; antra, kad dalis techninių reikalavimų šiems analizatoriams yra nepagrįsti, pertekliniai ir riboja tiekėjų konkurenciją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio dalį tenkino. Kasacinis teismas pažymėjo, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija. Nurodytos teismo pareigos nepašalina aplinkybės, kad pirkimo sąlygos suformuluotos nenurodant konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, kad jos nėra griežtai apibrėžtos (vartojamos tokios sąvokos kaip „ne mažiau“, „ne daugiau“, „iki“ ir pan.), nes jos per se nereiškia tokių sąlygų teisėtumo. Būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius. Kasacinis teismas darė išvadą, kad tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečią prekę, neįtvirtintos lygiavertiškumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais. Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų. Ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad ieškovė Techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumą įrodinėjo argumentais ir teikė juos pagrindžiančius įrodymus, jog konkurenciją ribojo 9 iš 22 techninės specifikacijos priede nustatytų reikalavimų grupė, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokį ieškovės reikalavimą ir vertindamas jo pagrįstumą, privalėjo vertinti ne visų (22) techninės specifikacijos reikalavimų, bet ieškovės nurodytų (9) sąlygų visumą ir jų reikalavimų atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas sukuria prielaidas ir suteikia galimybes asmens sveikatos priežiūros įstaigoms užtikrinti tyrimų kokybę dviejų kokybės kontrolės lygių pagrindu. Kasacinis teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jos funkcijoms vykdyti bei pareigai užtikrinti tinkamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nepakanka dviejų kokybės kontrolės lygių. Dėl to aptariama ginčo Konkurso sąlyga kvalifikuotina kaip perteklinė ir neproporcinga perkančiosios organizacijos poreikiams, viešojo pirkimo sutarties objektui. Spręsdamas dėl techninės specifikacijos sąlygos, kurioje nustatytas reagentų rinkinių stabilumo analizatoriuje terminas – mažiausiai 21 diena, teisėtumo, kasacinis teismas darė išvadą, kad perkančiosios organizacijos tikslą įsigyti tinkamos kokybės reagentus ir su jais atlikti reikalingus tyrimus atitiktų tiek trumpesnio, tiek ilgesnio stabilumo reagentai, jei tiekėjas užtikrintų pakankamą reagentų skaičių visiems perkančiosios organizacijos planuojamiems tyrimams atlikti. Atsakovė neįrodė ir byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad trumpesnio nei 21 dienos stabilumo reagentai yra netinkami perkančiajai organizacijai siekiant įsigyti tinkamos kokybės prekių. Kasacinis teismas pripažino, kad šis reikalavimas dirbtinai (neproporcingai) riboja konkurenciją (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), taigi nurodyta ginčo sąlyga yra neteisėta. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimų dalį, kuriais nurodytos Konkurso techninės specifikacijos sąlygos pripažintos teisėtomis, ir pripažino jas neteisėtomis. 
36. e3K-3-279-690/2017

Dėl tiekėjų galimybės vykdant viešojo pirkimo sutartį remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir perkančiųjų organizacijų teisės tikslinti pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus

2017-06-22 UAB „Borta“ VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Ieškovė (konkurso dalyvė, tiekėja) prašė teismo panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) atviro konkurso dėl statybos darbų sąlygas, susijusias su specialiais tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais ūkio subjektų grupei, ketinančiai teikti bendrą pasiūlymą, ir perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pretenziją. Pirmosios ir apeliacinės  instancijos teismai ieškinį atmetė. Apžvelgiamoje byloje kasacinis teismas kreipėsi su klausimais į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas). Atsižvelgiant į tai, 2017 m. balandžio 5 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Borta (C-298/15) (toliau – Prejudicinis sprendimas), kuriame konstatuota, kad Lietuvos įstatymo leidėjo tikslas užtikrinti darbų kokybę ir sąžiningą ūkio subjektų tarpusavio varžymąsi iš esmės yra teisėtas, tačiau priemonės jam pasiekti – Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 5 dalis – neproporcingai suvaržė įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas. Nors neatmestina galimybė, kad tokie tikslai gali pateisinti tam tikrus teisės pasitelkti subrangovus apribojimus, tačiau VPĮ 24 straipsnio 5 dalis viršija tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti, nes ji apskritai draudžia pasinaudoti tokia teise atlikti darbus, kurie perkančiosios organizacijos kvalifikuoti kaip „pagrindiniai“. Kasacinio teismo vertinimu, Teisingumo Teismo išvados nurodytame Prejudiciniame sprendime reiškia draudimą riboti subrangą vien tik dėl to, kad kitos teisinės ūkio subjektų bendradarbiavimo formos, a fortiori (ypač) jungtinė veikla (partnerystė), įstatymų leidėjui (ar perkančiosioms organizacijoms) atrodo patikimesnės. Jei perkančiosios organizacijos gali veiksmingai patikrinti subrangovo kvalifikaciją, jos negali apriboti jo teisės atlikti pagrindiniais įvardytų darbų tik dėl šio ir tiekėjo, pateikusio pasiūlymą, teisinių santykių pobūdžio ar subrangovo teisinės atsakomybės tik tiekėjui, o ne patiems užsakovams. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Prejudiciniame sprendime Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus ir teisinį vertinimą dėl VPĮ 24 straipsnio 5 dalies neatitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatoms, sprendė, kad aptariama įstatymo nuostata prieštarauja aukštesnės galios (Europos Sąjungos teisės) normoms, todėl visos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, įskaitant atsakovę, neturi ir neturėjo teisės ja pasinaudoti, t. y. viešojo pirkimo sąlygose aiškiai nurodyti, kad tiekėjas negali pasitelkti subrangovų darbams, kurie pirkėjo sprendimu nustatyti kaip pagrindiniai. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlygoje įtvirtintas subrangos ribojimas „pagrindinių“ darbų atžvilgiu neteisėtas. Kasacinis teismas taip pat sprendė, kad ginčo Konkurso sąlyga, nustatanti reikalavimą, jog partnerio įnašas (darbų mastas) atitiktų jo įnašą tenkinant Konkurso sąlygų reikalavimą pagal patirtį, prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 3 dalies tikslui leisti ūkio subjektams laisvai bendradarbiauti vykdant įsipareigojimus užsakovui, taip pat neatitinka Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintų griežtų ir siaurai taikomų sąlygų tokį bendradarbiavimą riboti dėl svarbių, su atitinkamu viešuoju pirkimu susijusių aplinkybių. Apžvelgiamoje byloje atsakovė neįrodė, kad visi rangos darbai pasižymi tokiu išskirtinumu, jog dėl to leistinas ūkio subjektų pajėgumų sumavimo ribojimas, įtvirtintas ginčo Konkurso sąlygoje. Kasacinis teismas nurodė, kad atsakovė, pasinaudodama VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise, kelis kartus (savo iniciatyva bei gavusi ieškovės pretenziją) tikslino Konkurso ginčo sąlygas. Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime, konstatavo, kad perkančiajam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šie reikalavimai reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo; be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių; antra, apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu; trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (toliau kartu – Borta kriterijai). Kasacinis teismas sprendė, kad Konkurso ginčo sąlygų pakeitimas atitinka Borta kriterijus ir nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, nes atsakovė – Konkurso ginčo sąlygose, įtvirtintus reikalavimus ne švelnino, o griežtino; įdėdama skelbimus apie informacijos papildymus į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, tinkamai įvykdė pareigas, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi ūkio subjektai galėtų su pakeitimais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu; abiem ginčo sąlygų keitimo atvejais pratęsė pasiūlymų pateikimo terminus. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir tenkino ieškinio dalį dėl Konkurso ginčo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.

37. e3K-3-258-378/2017 Dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir viešojo pirkimo sąlygų, kuriomis apibrėžtas pirkimo modelis, pagal kurį už skirtingus objektus nežinant tikslaus dalies jų kiekio numatoma atsiskaityti viena fiksuota kaina, teisėtumo 2017-06-02 UAB "Roche Lietuva" Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Ieškovė (tiekėja, konkurso dalyvė) prašė panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) viešojo pirkimo (dėl medicininius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuomos) techninės specifikacijos sąlygas kaip nepagrįstai ribojančias tiekėjų konkurenciją, nustatančias pernelyg aukštus, neadekvačius ir neproporcingus reikalavimus, kuriuos visus atitinka tik vienas gamintojas. Pirmosios ir apeliacinės  instancijos teismai ieškinį atmetė. Kasaciniame teisme buvo sprendžiama dėl šalių sudarytos taikos sutarties, kurioje buvo siekiama ginčijamą pirkimo sąlygas pakeisti, patvirtinimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad iš 2017 m. balandžio 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) sprendimo Borta (C-298/15) matyti, jog viešojo pirkimo nuostatų keitimo teisėtumo vertinimo sąlygos taikomos neapsiribojant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais. Teisingumo Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo sąlygų, be kita ko, dėl profesinių pajėgumų reikalavimų, keitimas, laikantis Borta kriterijų, atitiks nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principus, taip pat skaidrumo pareigą. Teisingumo Teismas šiame sprendime taip pat pateikė nuorodas į savo praktiką, kurioje buvo konstatuota, kad perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi. Kasacinis teismas dėl leistinumo keisti viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, konstatavo, kad pirmasis Borta kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių. Šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado. Daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius. Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje viešojo pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų, pavyzdžiui, nuostatas dėl įpakavimo) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų. Pažymėtina, kad toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl viešojo pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo. Vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas. Toks pirkimo sąlygų keitimo teisėtumo vertinimo modelis iš esmės turėtų būti aktualus ir sprendžiant dėl to, kokius padarinius teismui taikyti, kai atitinkama viešojo pirkimo sąlyga pripažįstama neteisėta. Kasacinis teismas sprendė, kad siekiamas pakeisti (pakeisto) reikalavimas, susijęs su skirtingų bangų ilgių kiekiu (iš trylikos į dvyliką), pažeidžia imperatyviuosius viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, nes byloje nėra įtikinamų duomenų (šios informacijos kasaciniam teismui šalys taip pat nepateikė), kad rinkoje nėra analizatoriaus, veikiančio su dvylika skirtingų bangų ilgių, kurio, be kita ko, techniškai nėra įmanoma pritaikyti prie perkančiosios organizacijos nustatytų pirminių viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. padidinti skirtingų bangų ilgių kiekį iš dvylikos į trylika. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo subjektinių kaip viešojo pirkimo dalyvio teisių. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, kai perkančioji organizacija nustato, kad pirkimo objekto apimtis (kiekiai) yra tokio orientacinio pobūdžio, kad gali būti nepasiekta viršutinė jos riba arba ji gali būti viršijama trečdaliu, tokia situacija de jure tampa labai artima tai, kai pirkimo objekto apimtis visai neapibrėžta. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, pagal kurias objektyviai aiškiai neapibrėžtos pirkimo objekto dalies (tyrimų) apimties kainos apskaičiavimas ir atliekami mokėjimai viešojo pirkimo laimėtojui vykdant sutartį pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, suponuoja prielaidas atsakovei permokėti už naudą, kurios galimai negaus, todėl nesuderinamos su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu, be to, jomis tiekėjams neproporcingai užkraunama sutarties vykdymo rizika. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir tenkino ieškinio dalį.

38. e3K-3-301-469/2017

Dėl pagrindo vieno iš tiekėjų duomenis pripažinti konfidencialia informacija ir teismo nutarties dėl tokio pripažinimo ginčijimo galimybių

2017-06-30 UAB „Raso“ VĮ „Regitra“ (trečiasis asmuo UAB „StrongPoint“

Ieškovė (viešojo pirkimo konkurso dalyvė) prašė teismo panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimus, kuriais buvo atmestos ieškovės pretenzijos dėl viešojo pirkimo, ir atsakovės sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo viešojo pirkimo konkurso laimėtoja. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškinį, taip pat pripažino atsakovės ir trečiojo asmens (viešojo pirkimo konkurso laimėtojos) pateiktus papildomus dokumentus apie siūlomos įrangos techninę komplektaciją nevieša bylos medžiaga ir neleido su jais susipažinti tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai, perkančioji organizacija turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas; prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad VPĮ atskirai neįtvirtinta konfidencialios informacijos – komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų – samprata. Dėl to šiems santykiams taikytinos atitinkamos Civilinio kodekso nuostatos ir jų taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Dėl teismo pareigų sprendžiant dėl civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Šioje byloje perkančioji organizacija pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus dokumentus, kuriais siekė įrodyti, kad pirkimą laimėjusios tiekėjos siūlomo kasos aparato įranga atitinka techninės specifikacijos reikalavimą turėti USB ir COM jungtis. Kartu perkančioji organizacija pateikė prašymą pateikiamus dokumentus laikyti nevieša bylos medžiaga. Konkrečių argumentų, pagrindžiančių būtinumą įslaptinti prašomą informaciją, perkančioji organizacija nepateikė. Kasacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kokiu pagrindu perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją pripažįsta nevieša, t. y. kokius teisėtus ir kokių asmenų interesus jos atskleidimas gali pažeisti. Tokia teismo nutartis negali būti laikoma tinkamai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo neištaisė, tik klaidingai nurodė, kad tokia nutartis negali būti peržiūrėta apeliacine tvarka, ir nepateikė tinkamų argumentų dokumentų įslaptinimo poreikiui pagrįsti.

39.
e3K-3-266-378/2017
Dėl perkančiųjų organizacijų teisės nustatyti pirkimo objekto reikalavimus 2017-06-30 UAB „Roche Lietuva“ VšĮ Kauno Dainavos poliklinika Apžvelgiamoje byloje šalių ginčas kilo dėl viešojo medicinos prekių (analizatorių ir reagentų) pirkimo sąlygų teisėtumo. Dėl šalių ginčui taikytinos teisės turinio aiškinimo kasacinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas), kad šis priimtų prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas Teisingumo Teismui suformulavo klausimą, ar Direktyvos 2004/18 2, 23 straipsnių ir VI priedo nuostatos (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant) turi būti aiškinamos ir suprantamos taip, kad kai perkančioji organizacija – asmens sveikatos priežiūros įstaiga – viešojo pirkimo konkurso būdu siekia įsigyti prekes (medicinos diagnostikos įrangą ir priemones) ar tam tikras teises į jas tam, kad pati galėtų atlikti tyrimus, jos diskrecija apima teisę nustatyti tik tokias techninės specifikacijos sąlygas prekėms, kuriomis (sąlygomis) ne izoliuotai apibūdinamos atskiros įrangos ir (ar) priemonių veikimo (techninės) ir naudojimo (funkcinės) savybės, bet apibrėžiami atliktinų tyrimų kokybiniai parametrai ir tyrimų laboratorijos darbo veiksmingumas, kurių turinys turi būti atskirai aprašytas to paties viešojo pirkimo nuostatose. Kasacinis teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo gavimo.
40. e3K-3-322-916/2017

Dėl materialiosios teisės normų, kuriomis reglamentuojama perkančiųjų organizacijų diskrecija kelis tapačius pirkimo objektus sujungti į vieną, aiškinimo bei taikymo

2017-07-12 UAB „Emsi“

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

(tretieji asmenys – Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos saugios laivybos administracija, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, viešoji įstaiga Kelių ir transporto tyrimo institutas, UAB „Alauša“

Pareiškėja teismo prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės skelbto atviro konkurso (toliau – Konkursas) sąlygas, kuriose įtvirtintas reikalavimas turėti degalinių tinklą (taip pat sąlygą, kad Konkursas į dalis neskaidomas). Pirmosios ir apeliacinės  instancijos teismai ieškinį atmetė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną; perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis. Apžvelgiamos bylos kontekste kasacinis teismas konstatavo, kad pirkimo objektų atskirumas (savarankiškumas) pasireiškia ne degalų rūšimi (benzinas, dyzelinas), o teritorijos, kurioje prekiaujama šiomis prekėmis, aspektu. Akivaizdu ir atskirai neįrodinėtina, kad dėl nevienodos mažmeninės degalų pardavimo rinkos plėtros ir skirtingos prekių paklausos įvairiuose miestuose Lietuvoje susiklostė įvairaus tankumo ir konkurencijos lygio mažmeninės prekybos degalais situacija – egzistuoja dideli ir mažesni pardavėjų tinklai, taip pat yra tik pavienių degalinių atskiruose miestuose. Kasacinio teismo vertinimu, bendras 9 perkančiųjų organizacijų poreikio prekėmis įgyvendinimas vienu neišskaidytu pirkimu (įgyjant galimybę pirkti degalus keturiasdešimtyje skirtingų Lietuvos miestų) per se nepagrįstai iškraipo ir suvaržo šios srities ūkio subjektų konkurenciją. Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlygų neteisėtumą lemia pernelyg skirtingų keleto perkančiųjų organizacijų poreikių degalais įgyvendinimas pagal vienos ofertos – vieno akcepto modelį. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir pripažino neteisėtomis bei panaikino ieškovės nurodytas Konkurso sąlygas.

41. e3K-3-369-916/2017

Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymo redakcija) 39 straipsnio, reglamentuojančio pasiūlymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

2017-11-16
UAB „Formedics“ 
 
 VšĮ „CPO LT“ 

Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties šiai ginčo Konkurso sąlygai : tiekėjai privalo pateikti ISI indeksą turinčių leidinių mokslinių publikacijų kopijas arba sąnarių endoprotezų registro duomenis apie Konkursui siūlomų implantų išlikimo rezultatus: kur revizijų dažnis yra ne daugiau 10 proc. po 10 metų po pirminio endoprotezavimo dėl kurios nors priežasties; naujesnių endoprotezų, kurie neturi 10 metų išlikimo rezultatų, revizijų dažnis ne daugiau kaip 2 proc. per pirmus 3 metus. Apžvelgiamoje byloje ginčo esmė kilo iš nesutarimo dėl ginčo Konkurso sąlygos turinio: ieškovė teigia, kad perkančiajai organizacijai pateikiama moksline publikacija svarbiausia parodyti implantų revizijų skaičių, o pastarasis tiesiogiai susijęs su implantų išlikimo rezultatu (kuo daugiau revizijų, tuo mažesnis išlikimas ir atvirkščiai); atsakovė nurodo, kad tiekėjai turėjo pagrįsti ne tik revizijų dažnį, bet ir bendrai išlikimo rezultatus, kurių patikimumas priklauso nuo tam tikrų papildomų faktorių nustatymo, t. y. išlikimo rezultatai yra platesnė kategorija už revizijų dažnį. Kasacinis teismas nurodė, kad tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad teisiškai nepagrįsti pripažįstami apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog ginčo Konkurso sąlyga turėjo būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į medicinos moksle pripažintus kriterijus, reikšmingus apskaičiuojant implantų išlikimo rezultatus: įtraukimo terminą, imtį, individualų sekimo laikotarpį, iškritimo atvejus, mirties datas. Kasacinis teismas nurodė, kad sutiktina su vertinimu, jog pirkimo sąlygų aiškinimas, taikant sisteminį, teleologinį, lingvistinį ir kitus metodus, kai kuriais išimtiniais atvejais gali lemti tam tikros turinio reikšmės „suradimą“, tačiau bet kokiu atveju teismas, aiškindamas pirkimo sąlygas, negali sukurti naujos nuostatos, perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti pagal iš anksto expressis verbis (tiesiogiai) neišviešintus parametrus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apžvelgiamoje byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog implantų išlikimo ir revizijų kategorijos nėra identiškos. Vis dėlto jos ir neprivalo kiekvienu atveju visiškai sutapti, nes mokslo srityje vartojamos sąvokos, sampratos per se (savaime) neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygose, a fortiori (ypač) kai tokia perkančiosios organizacijos valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš tiesų neatmestinos situacijos, kai pirkėjas pasirenka vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal vieną ar kelias (o ne visas) iš sudėtinių tam tikros kategorijos, reiškinio dalių. Kasacinio teismo vertinimu, ginčo Konkurso sąlyga kvalifikuotina ne kaip iš privalomojo teisinio reguliavimo išplaukianti norma, o nuostata, kuria siekiama gauti patikimos informacijos apie perkamų prekių kokybę. Toks vertinimas taip pat suponuoja išvadą, kad perkančioji organizacija iš esmės turėjo teisę siūlomus endoprotezus vertinti ne pagal visus mokslo srityje visuotinai pripažintus kokybinius parametrus, o pagal individualiai Konkursui pasirinktus kriterijus. Kasacinis teismas sprendė, kad ieškovės siūlomas aiškinimas iš esmės atitinka ginčo Konkurso sąlygos lingvistinę išraišką, t. y. implantų išlikimo rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo revizijų dažnio (ir atvirkščiai jam proporcingi). Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šiam teismui perdavė bylą iš naujo nagrinėti, nes procese nebuvo tinkamai įvertintas ieškovės pateiktos mokslinės publikacijos turinys.

42.

e3K-3-424-378/2017

Dėl techninės specifikacijos nuostatų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 38 straipsnio nuostatas

2017-11-27 Įmonė „Eurosec OU“ Lietuvos kariuomenė

Ieškovė įmonė teismo prašė panaikinti atsakovės Lietuvos kariuomenės (perkančiosios organizacijos) sprendimą dėl pasiūlymo, pateikto viešojo universalių termovizualinio stebėjimo įrenginių pirkimo konkurse (toliau – Konkursas), atmetimo. Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą, kuris yra lygiavertis techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGSSĮ) 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.

VPAGSSĮ (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo redakcijos) 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta tam tikrais būdais arba jų deriniu: nurodant standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ar naudojant kelis iš pirmiau nurodytų kriterijų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad jei techninė specifikacija apibrėžta apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (VPAGSSĮ 38 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tiekėjui nesuteikiama galimybė perkančiosioms organizacijoms pateikti lygiaverčių pirkimo objektų. Kasacinis teismas konstatavo, kad iš įstatymo nuostatų matyti, kad techninė specifikacija ir atitinkami būdai, kaip ji apibrėžiama, vartojama ne pavienių jos reikalavimų, o visumos atžvilgiu. Taigi sprendžiant, kuriuo būdu apibrėžta techninė specifikacija, reikia atsižvelgti į visas joje nurodytas sąlygas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal VPAGSSĮ 38 straipsnio 1 dalį techninė specifikacija – tai dokumentas, atitinkantis bent vieną iš šio įstatymo 3 priedėlyje pateiktų apibrėžimų. VPAGSSĮ 3 priedėlyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys.

Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlyga bet kokiu atveju nelaikytina funkciniu reikalavimu ar norimu rezultatu. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės siūlomas įrenginys iš esmės atlieka pagrindinę funkciją – tam tikromis sąlygomis priima ir perduoda stebimą vaizdą. Be to, ieškovės siūlomo įrenginio horizontalūs ir vertikalūs matymo kampai, kaip sutaria visos šalys, atliks tą pačią funkciją, tik atitinkamai kitokiu aprėpiamo vaizdo ir jo ryškumo santykiu. Konkretus pageidaujamas vaizdo aprėpties ir ryškumo santykis gali būti įtvirtintas, kaip iš dalies tai ir buvo atlikta, techninės specifikacijos sąlygose, pagal kurių visumą sprendžiama dėl neidentiškais parametrais apibrėžtos prekės lygiavertiškumo. Kasacinis teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlyta prekės atitiktis techninės specifikacijos nuostatoms iš principo galėjo būti vertinama lygiavertiškumo aspektu. Spręsdamas dėl ieškovės siūlomo įrenginio lygiavertiškumo, kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to kad skirtingas termovizualinio stebėjimo įrenginių matymo kampų dydis suponuoja nevienodą perduodamo vaizdo aprėptį ir jo ryškumą, t. y. dėl įrenginio techninių parametrų egzistuoja tiesioginė perduodamo vaizdo turinio ir jo kokybės santykio koreliacija, pagal kurią, platėjant regos laukui, prastėja perduodamo vaizdo detalumas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsakovė atsakyme į pretenziją (tokios pozicijos ji laikėsi viso proceso metu) nurodė, jog platesni ieškovės įrenginio matymo kampai blogina vaizdo ryškumą, dėl to sunkiau aptikti objektus, ypač blogomis oro sąlygomis; pati perkančioji organizacija apskaičiavo ieškovės įrenginio žmogaus dydžio taikinio aptikimo atstumą, nurodė, jog šis yra 540 m, tačiau akcentavo, kad skaičiuojant nebuvo atsižvelgta į atmosferos reiškinius. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus dydžio taikinių aptikimo atstumo (500 m) reikalavimo taikymas susietas ne su blogomis, o su geromis oro sąlygomis. Jei atsakovė siekė pirmiau nurodytą reikalavimą vertinti esant blogomis oro sąlygomis, ji taip ir turėjo nurodyti Konkurso sąlygose, taip pat jose tiksliai apibrėžti atmosferos reiškinių pobūdį ir mastą (pvz., mažas, iki tam tikro kiekio milimetrais lietus). Vis dėlto nagrinėjamu atveju taip nebuvo padaryta, todėl atsakovė, pati nustačiusi ieškovės įrenginio atitiktį Techninės specifikacijos 3.2 punktui, vėliau negali jos paneigti iš anksto neišviešintų kriterijų pagrindu. Kasacinis teismas darė išvadą, kad kai kurie tiekėjos įrenginio kokybiniai parametrai dėl didesnių matymo kampų suprastėja juos lyginant su matymo kampų dydžiais, įtvirtintais ginčo Konkurso sąlygoje, tačiau, net ir esant tokiai situacijai, ieškovės siūlomas įrenginys tebeatitiko atsakovės iškeltų reikalavimų visumą. Kadangi atsakovė neįrodė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka ir kitų ar iš reikalavimų visumos išplaukiančių parametrų, kasacinis teismas sprendė, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus ir ieškinį tenkino.

43.

e3K-3-354-690/2017

Dėl pareigos pasiūlymuose išviešinti trečiuosius asmenis – ne subtiekėjus, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi bei galimai suderintų draudžiamų tiekėjų veiksmų

2017-11-30 AB „Kauno tiltai“

 Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos


(tretieji asmenys - UAB „Kamesta“, AB „Eurovia Lietuva“
 

Ieškovė prašė panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėtojos (kitos tiekėjos) paskelbimo viešajame pirkime. Apžvelgiamoje byloje kilo teisinis klausimas, ar tiekėjas, pats neturėdamas perkančiosios organizacijos reikalaujamų pajėgumų, gali remtis trečiojo asmens kvalifikacija, jei toks jų tarpusavio ryšys iš anksto nebuvo išviešintas pasiūlyme. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Kasacinis teismas konstatavo, kad rėmimasis trečiojo asmens pajėgumu, kai pastarasis viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu rangovui suteikia reikalingas statybines medžiagas, nekvalifikuotinas subranga. Vis dėlto tais atvejais, kai atitinkamas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas buvo įtvirtintas Konkurso sąlygose, o jo atitikčiai įrodyti tiekėjas (Konkurso dalyvis) pasitelkia kito asmens pajėgumą, toks šių dviejų subjektų tarpusavio bendradarbiavimas ir ryšys privalo būti iš anksto išviešintas. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ)  32 straipsnio 3 dalį, prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Kasacinis teismas konstatavo, kad pasitelkiamo trečiojo asmens pajėgumas, kaip ir paties viešojo pirkimo dalyvio kvalifikacija, yra objektyvi kategorija, todėl ją galima tikslinti. Vis dėlto pats teisinis tiekėjo ir kito ūkio subjekto ryšys tokio pobūdžio aplinkybe nepripažįstamas. Atsižvelgiant į tai, tiekėjui turi būti suteikiama teisė tikslinti pasitelkiamo trečiojo asmens kvalifikacijos duomenis, jei iš pasiūlymo visumos galima nustatyti tokio teisinio ryšio (subrangos ar kitų prievolinių santykių) egzistavimą. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: jei perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodyta teisės aiškinimo taisyklė aktuali ir taikoma visais atvejais: tiek tada, kai tiekėjai pasiūlymuose turi iš karto pateikti jų kvalifikaciją patvirtinančius (įrodančius) dokumentus, tiek tada, kai, kaip ir nagrinėjamu atveju, pasiūlyme jiems pakanka pateikti pajėgumų atitikties deklaraciją, o kvalifikacijos duomenis pateikia laimėtoju pripažintas tiekėjas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tiekėjui turi būti suteikiama teisė tikslinti pasitelkiamo trečiojo asmens kvalifikacijos duomenis, jei iš pasiūlymo visumos galima nustatyti tokio teisinio ryšio (subrangos ar kitų prievolinių santykių) egzistavimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi ūkio subjektų susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Šiame kontekste kasacinis teismas konstatavo, kad šio, kaip ir kitų panašių ginčų, kai juos inicijuoja privatūs subjektai, o ne viešieji (kontrolės institucijos), specifika ta, jog ieškovas paprastai įrodinėja kitų asmenų suderintus veiksmus pagal netiesioginius įrodymus, siekdamas pagrįsti neįprastą ūkio subjektų elgesį. Dėl to, ieškovui neturi būti perkelta įrodinėjimo našta konkrečiai įrodyti Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimą. Jis pirmiausia turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma rodo apie neteisėtus ūkio subjektų veiksmus, o tokiais veiksmais įtariami subjektai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – privalo teikti ieškovo reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų subjektų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan. Kasacinio teismo vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai objektyviai ir visapusiškai neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su kitų tiekėjų sudarytų ketinimo protokolų turiniu ir atitikties įprastinei bendrovių praktikai. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šiam teismui perdavė bylą iš naujo nagrinėti.

44. e3K-3-16-378/2018 Dėl tiekėjo pasiūlymo duomenų, nurodytų kaip konfidenciali informacija, pripažinimo nevieša bylos medžiaga; galimybės trečiojo asmens pasiūlyme pateiktus techninius duomenis vertinti kaip melagingą informaciją 2018-01-04 UAB „KRS“ UAB „Kėdainių vandenys“ 

Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio tiekėjo nustatymo ir pirkimo sutarties sudarymo, nes, anot ieškovės, trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija apie pasiūlymo techninius duomenis yra melaginga ir neatitinka supaprastinto atviro konkurso (toliau – Konkursas) sąlygų, nes į skaičiavimus galimai neįtraukti tam tikri duomenys ar jie iškreipti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė. Kasacinis teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) neįtvirtinta konfidencialios informacijos – komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų – samprata. Dėl to sprendžiant dėl tokios informacijos apsaugos, taikytinos atitinkamos CK nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika. Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, juolab atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 6 straipsnio nuostatose vartojama tiek komercinių paslapčių, tiek konfidencialios informacijos sąvokos, jog kasacinio teismo praktikoje konfidenciali informacija pagal jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį skirstoma į atskiras, skirtingo pobūdžio kategorijas; teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei savo pasiūlyme, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo nenurodė įtikinamų ir patikimų argumentų, kad visa techniniame pasiūlyme esanti informacija sudaro jo komercinę (gamybinę) paslaptį. Atitinkamai nei perkančioji organizacija, nei teismai taip pat nesikreipė į trečiąjį asmenį su prašymu patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nereikalavo pagrįsti, kurios pasiūlymo dalys negali būti teikiamos susipažinti kitiems Konkurso dalyviams (byloje dalyvaujantiems asmenims) ir dėl kokių priežasčių. Dėl to kasacinis teismas sprendė, kad teismai, visus trečiojo asmens pasiūlymo techninius duomenis pripažindami nevieša bylos medžiaga, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neužtikrino VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų taikymo bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad informacijos melagingumas siejamas su faktiniu jos turiniu, o ne konkrečių aplinkybių teisiniu vertinimu (kuriam nesutampant, pasiūlymo duomenys gali būti aiškinami). Kasacinio teismo praktikoje pateiktas teisės aiškinimas, kad informacijos atitikties tiesai patikra neturi reikalauti papildomo teisinio aiškinimo, nereiškia, kad papildomai negali būti vertinami faktiniai pasiūlymo duomenys. Priešingai – objektyvios tiesos nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga. Kasacinis teismas darė išvadą, kad tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija. Ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme. Kita vertus, kasacinis teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens pasiūlymo techninių duomenų atitikties tikrovei, šie apskritai negalėjo būti kvalifikuojami kaip melaginga informacija. Kasacinis teismas pažymėjo, kad iš tiesų net nėra poreikio taikyti tiekėjų pašalinimo dėl melagingos informacijos pateikimo nuostatas pasiūlymui siaurąja prasme, nes dėl techninių duomenų bet kokiu atveju galima spręsti pagal VPĮ 39 straipsnio nuostatas, t. y. dėl (ne)atitikties iškeltiems reikalavimams; be to, pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjams suteikiama nevienodos apimties galimybė (teisė) tikslinti duomenis apie kvalifikaciją ar pirkimo objektą. Kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus, pateikė nepakankamai išsamius motyvus, kuriais atmesti ieškovės argumentai dėl galimų atsakovės padarytų pažeidimų, nepatikrino pasiūlyme pateiktų skaičiavimų.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

45.

.
 

e3K-3-8-248/2018

 Dėl vienašališko viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo joje nurodytu bei CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu ir bylų dėl viešųjų pirkimų teismingumo

2018-02-15

 UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“

 UAB "Vilniaus vandenys"

trečiassis asmuo UAB  „Deloitte Lietuva“

 

Ieškovė prašė teismo pripažinti atsakovės vienašališką audito paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti skolą už suteiktas paslaugas, delspinigius ir žalos atlyginimą. Atsakovė teigė, kad turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, nes sutartyje šalys susitarė, kad pirkėjas, prieš 15 kalendorinių dienų įspėjęs tiekėją, turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį prieš terminą, jeigu paslaugos pirkėjui tampa nebereikalingos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio dalį tenkino.

Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai ginčo sutartyje nurodytą vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą pagrįstai aiškino taip, kad pagal jį sutartis galėtų būti nutraukta tuo atveju, jeigu atsakovei nereikėtų ne tik ieškovės, bet ir kitų tiekėjų audito paslaugų. Kitoks nurodytos sutarties sąlygos aiškinimas, t. y. kad ši sutarties sąlyga leidžia nutraukti sutartį, kai to konkretaus tiekėjo paslaugos tampa nereikalingos, nes sudaryta nauja sutartis dėl tų pačių paslaugų su kitu tiekėju, reikštų, kad perkančioji organizacija gali skelbti konkursus dėl to paties pirkimo objekto tol, kol pirkimą laimi jai priimtinas tiekėjas, ir tai akivaizdžiai prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog atsakovei audito paslaugos vienašališko audito paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo metu tebebuvo reikalingos, kad tą patvirtina ir panašiu metu pasirašyta audito paslaugų teikimo sutartis su trečiuoju asmeniu dėl tų pačių audito paslaugų, pagrįstai sprendė, kad atsakovė vienašališkai sutartį sutartyje nurodytu pagrindu nutraukė neteisėtai.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors klientas turi teisę nutraukti paslaugų sutartį, vadovaudamasis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, nepaisydamas to, ar tokia jo teisė yra įtvirtinta sutartyje, tačiau paslaugų sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, klientas vienašališkai nutraukti pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį gali tik tuo atveju, jeigu šalys dėl to susitaria viešųjų pirkimų sutartyje. Kasacinis teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus ir ginčo sutarties turinį, konstatavo, kad apžvelgiamu atveju šalys nesusitarė dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, todėl taikyti šios teisės normos ir remiantis ja vienašališkai nutraukti sutartį atsakovė neturėjo teisėto pagrindo.

Kasacinis teismas papildomai pažymėjo, kad ir CPK 27 straipsnio, ir VPĮ 93 straipsnio nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija. Taigi tos civilinės bylos iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurios neįvardytos VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje, nagrinėtinos apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą. Ginčo atveju pareikšti reikalavimai viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, priteisti skolą ir žalos atlyginimą. Tokie reikalavimai pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą yra teismingi apygardos teismui.

 Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-05-15