Viešųjų pirkimų ir koncesijų reglamentavimo pokyčiai

Data

2019 05 30

Įvertinimas
3
legal.jpg

Šiandieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo[1], Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo[2] ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo[3] pakeitimo įstatymus. Juos dar turi pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Didžioji dalis šiais teisės aktais numatomų pakeitimų įsigalios iš karto, o pakeitimai, reikalaujantys pokyčių įgyvendinamuosiuose teisės aktuose – 2019 m. lapkričio 1 d.

Ryškiausi pokyčiai pirkimų ir koncesijų reglamentavime:

1. Atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento nuolat įvardijamas grėsmes nacionaliniam saugumui, VPĮ 17 straipsnis (PĮ 29  straipsnis) papildytas 5 dalimi, kuri suteikia teisę perkančiajai organizacijai neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar jų subtiekėjams, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusiose VPĮ 17 straipsnio 4 dalyje nurodytus tarptautinius susitarimus. Nuostata taikoma tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurios veikia gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ir tik tuo atveju, jei perkamos prekės, paslaugos ir darbai, susiję su nacionaliniu saugumu. 

Taip pat pirkimų vykdytojui numatoma teisė, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui (VPĮ 37 straipsnio 2 dalis ir PĮ 50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi pirkimų vykdytojai ne visuomet gali turėti pakankamai informacijos, leidžiančios įvertinti grėsmių nacionalinio saugumo interesams tikimybę, VPĮ 92 straipsnis papildomas 12 dalimi (PĮ 100 straipsnis 10 dalimi), kuri įtvirtina kompetentingoms institucijoms pareigą pirkimo vykdytojo prašymu teikti tokiam sprendimui priimti reikalingą informaciją.

2. VPĮ 28 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi, numatant pareigą statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą atlikti dalimis (atskiriant statinio statybos darbų pirkimą nuo statinio projektavimo paslaugų pirkimo), kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pareiga skaidyti pirkimą į dalis gali būti netaikoma nurodžius pagrįstas aplinkybes, kodėl toks skaidymas būtų netikslingas. Tikimasi, kad naujasis reguliavimas padidins konkurenciją.

3. Naujai išdėstytas VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas (PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punktas), numatant galimybę keisti pirkimui skirtų lėšų sumą, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose ir perkančioji organizacija gali pagrįsti ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodytos kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Šie pakeitimai buvo priimti, atsižvelgiant į praktikoje pirkimų vykdytojų patiriamus sunkumus dėl griežtos šiuo metu galiojančios VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcijos formuluotės.

4. Tiekėjus į nepatikimų tiekėjų sąrašą bus galima įtraukti ir tais atvejais, kai per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija (net jei sutartis nebuvo nutraukta ir nebuvo reikalauta žalos atlyginimo).

5. Siekiant kovoti su šešėline ekonomika bei skatinti tiekėjų socialinę atsakomybę bei sąmoningumą mokant sąžiningus atlyginimus savo darbuotojams, VPĮ 55 straipsnis (PĮ 64 straipsnis) papildytas 11 dalimi, kuri numato, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams, viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad tokią teisę pirkimų vykdytojas turės nepriklausomai nuo pirkimo objekto rūšies.

Atitinkamai, VPĮ 35 straipsnio 2 dalis (PĮ 48 straipsnio 2 dalis) papildyta nauju punktu, kuriuo numatoma, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą.

6. Pirkimų vykdytojams numatoma pareiga motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais VPĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka (VPĮ 82 straipsnio 2 dalis ir PĮ 90 straipsnio 2 dalis).

7. Patikslintos VPĮ 86 straipsnio 9 dalies (PĮ 94 straipsnio 9 dalies) nuostatos – reikalavimas paskelbti laimėjusį pasiūlymą ir sudarytą pirkimo sutartį bus netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

8. Siekiant įgyvendinti E. sąskaitų direktyvos[4] nuostatas, VPĮ  22 straipsnyje (PĮ 34 straipsnyje, KĮ 23 straipsnyje) įtvirtinta pareiga perkančiosioms organizacijoms vykdant pirkimo sutartis, sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ar darbus teikti tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, gali būti teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis, t. y. jos galės būti teikiamos per informacinę sistemą „E. sąskaita“ arba naudojantis kitomis informacinėmis sistemomis. Šio standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras privalės priimti ir jas apdoroti naudojantis tik informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus nustatytus atvejus. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad valstybės informacinėje sistemoje bus sukaupta informacija apie vykdomas pirkimų sutartis. Taip pat nustatomas papildomas reikalavimas informacinei sistemai „E. sąskaita“ – ji turės sudaryti technines galimybes perkančiosioms organizacijoms priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.

 

Išsamesnė informacija apie numatomus pokyčius:

LR viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

LR viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

LR koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

 

[1] Toliau tekste – VPĮ

[2] Toliau tekste - PĮ

[3] Toliau tekste - KĮ

[4] 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis