Užsienio verslas sunkiai skinasi kelią Lietuvos viešuosiuose pirkimuose

Data

2018 03 21

Įvertinimas
3
1.jpg

Viešųjų pirkimų tarnybos atliktos apžvalgos duomenimis, 2011-2016 metais užsienio įmonių Lietuvoje laimėti viešieji pirkimai sudarė vos 3 proc. įvykusių pirkimų skaičiaus ir apie 8 proc. sudarytų sutarčių vertės. Tik 6 proc. Lietuvos perkančiųjų organizacijų sudarė sutarčių su užsienio įmonėmis. 

Lietuvos įmonės minėtu laikotarpiu pagal sudarytų sutarčių su užsienio šalimis skaičių dažniausiai laimėjo Latvijoje (51 proc.), šioje kaimyninėje šalyje daugiausiai sutarčių sudarė ir pagal jų vertę (78 proc.).

Konkurencija viešuosiuose pirkimuose padeda ekonomiškai efektyviau panaudoti viešąsias lėšas – prekes, paslaugas ar darbus įsigyti už geriausią kainos ir kokybės santykį. Kai viešajame pirkime dalyvauja didesnis tiekėjų skaičius, ekonominį naudingumą pasiekti lengviau. Lietuva – maža rinka, todėl efektyvią konkurenciją lengviau užtikrinti kai viešuosiuose pirkimuose dalyvauja daugiau tiekėjų iš užsienio.

Nors Europos Sąjungos vykdoma politika skatina didesnį tarptautinį viešųjų pirkimų rinkų atvirumą, įvairūs Europos Komisijos atlikti skaičiavimai rodo, kad daugelis valstybių nenoriai atveria savo viešųjų pirkimų rinkas tarptautinei konkurencijai. Lietuva – ne išimtis. Europos Komisijos duomenimis 2009-2015 m. Europos sąjungos šalyse tarpvalstybinių sutarčių dalis sudarė 1,7 proc. visų sutarčių ir 3 proc. sutarčių vertės.

Pagal viešųjų pirkimų rinkos atvirumą Lietuva atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Tai įrodo Viešųjų pirkimų tarnybos atlikta apžvalga „Užsienio įmonių dalyvavimas Lietuvos ir Lietuvos įmonių – užsienio šalių viešuosiuose pirkimuose 2011-2016 m.“ .

Mūsų šalyje kasmet vyksta apie 10 tūkst. tarptautinių ir supaprastintų pirkimų. Apžvalgos duomenimis, iš jų vos 3,1 proc. (vidutiniškai 342 pirkimuose kasmet) sudaromos sutartys su užsienio įmonėmis. Užsienio įmonių sutarčių vertė 2011-2016 m. siekė 1 669,0 mln. Eur ir tai sudarė 7,5 proc. visų tarptautinių ir supaprastintų pirkimų vertės (22 205,7 mln. Eur).

Šiuo laikotarpiu tik 6 proc. (iš viso 245) Lietuvos perkančiųjų organizacijų sudarė sutarčių su užsienio įmonėmis. Apie 66 proc. visų su užsienio įmonėmis sudarytų sutarčių vertės sudarė komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų sudarytos sutartys.

Dažniausiai Lietuvos viešuosiuose pirkimuose nagrinėjamu laikotarpiu dalyvavo ir laimėjo Latvijos, Vokietijos, Estijos ir Jungtinės Karalystės įmonės. Iš viso pirkimuose dalyvavo tiekėjai net iš 57 pasaulio valstybių.

Lietuvos perkančiosios organizacijos nagrinėjamu laikotarpiu iš užsienio šalių dažniausiai įsigydavo švietimo ir mokymo (22,7 proc.), bei verslo paslaugas  (konsultacines paslaugas, parodų, renginių organizavimo, reklamos paslaugos) (13,6 proc.) visų pirkimų. Didžiausios vertės pirkimai buvo iš užsienio įmonių įsigyjant transporto įrangą ir pagalbinius transportavimo gaminius (traukinius, autobusus, troleibusus, atsargines detales ir pan.), tokie pirkimai sudarė 47,6 proc. visų pirkimų iš užsienio įmonių vertės.

Apie pusę Lietuvos viešuosiuose pirkimuose 2011–2015 m. kasmet dalyvavusių užsienio įmonių buvo ne naujokės – mūsų šalies viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ne pirmą kartą.

Pastebima tendencija, kad bendras viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių ir laimėjusių užsienio įmonių skaičius 2016 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo apie 38 proc., o bendras Lietuvoje įvykusių viešųjų pirkimų skaičius sumažėjo apie 29 proc. Dalyvavusių užsienio įmonių mažėjimą galima sieti su  žymiu  vykdytų viešųjų pirkimų skaičiaus sumažėjimu ir su ES struktūrinių lėšų panaudojimo periodiškumu. Taip pat užsienio įmonių mažėjimą Lietuvos viešųjų pirkimų rinkoje galima paaiškinti viešųjų pirkimų „stambėjimu“:  vidutinė pirkimo, po kurio buvo sudaryta sutartis su užsienio įmonėmis vertė 2011 m. siekė apie 0,6 mln. EUR, o 2016 m.– apie 1,2 mln. EUR.

Taip pat pastebima žymi užsienio įmonių jungimosi su kitomis įmonėmis į ūkio subjektų grupes augimo tendencija.  2016 m., palyginti su 2011 m., užsienio šalių apsijungimų su kitomis įmonėmis į ūkio subjektų grupes atvejų padaugėjo 24 proc. 95 proc. visų užsienio įmonių apsijungimų į ūkio subjektų grupes vyko su Lietuvos įmonėmis.

Užsienio įmonių dalyvavimo Lietuvos viešuosiuose pirkimuose „sėkmės procentas“ siekė apie 67 proc., tai reiškia, kad dalyvavusios užsienio įmonės dažniausiai ir laimėjo viešuosius pirkimus.

Lietuvos įmonės pagal jų sudarytų sutarčių su užsienio šalimis skaičių dažniausiai laimėjo Latvijos viešuosiuose pirkimuose (51 proc.) ir Čekijos (24 proc.). Pagal sudarytų sutarčių vertę daugiausiai Lietuvos įmonės sutarčių sudarė Latvijoje (78 proc.). Lenkijos, Estijos, Belgijos ir Austrijos viešuosiuose pirkimuose Lietuvos įmonės sudarė nuo 2 iki 7 proc. sudarytų sutarčių vertės.

Lietuvos įmonės didžiausios vertės sutartis sudarė šiuose užsienių šalių viešųjų pirkimų segmentuose: medicinos įrangos, farmacijos ir asmens higienos produktų (30 proc.), statybos darbų (10 proc.), naftos produktų, kuro, elektros ir kitų energijos šaltinių (10 proc.)

Viešųjų pirkimų tarnyba  perkančiosioms organizacijoms rekomenduoja:

. įvertinti galimybę vykdyti tarpvalstybinį viešąjį pirkimą, jei pirkime dalyvauja nedidelis potencialių tiekėjų skaičius arba kasmet jame dalyvauja ir laimi tas pats tiekėjas (tiekėjai);

. kreiptis į užsienio šalių ambasadas Lietuvoje, prekybos rūmus dėl konkrečių pirkimų objektų ar potencialių tam tikrų verslo sektorių tiekėjų toje valstybėje;

Daugiau rekomendacijų perkančiosioms organizacijoms rasite apžvalgoje.

Apžvalgą rasite čia: 

https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/Uzsienio_imoniu_dalyvavimas_Lietuvos_ir_Lietuvos_imoniu-uzsienio_saliu_viesuosiuose_pirkimuose_2011-2016.pdf