Tiekėjų kvalifikacija. Kada ir kaip tiekėjas turi įgyti sutarties vykdymui būtiną kvalifikaciją, kurios tikrinimas nenumatytas pirkimo dokumentuose?

Data

2019 11 25

Įvertinimas
0
Kada ir kaip tiekėjas turi įgyti kvalifikaciją,.jpg

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-11-21 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai (teisės verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti) atitikties vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kai perkančioji organizacija nenurodo kvalifikacijos reikalavimų pirkimo dokumentuose.

Nutartimi papildytas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 pateiktas teisės aiškinimas, kurioje, inter alia, buvo nurodyta:

  1. perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;
  2. jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;
  3. tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);
  4. jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą.

2019-11-21 nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką, yra nustatytos tik kelios šio imperatyvo išimtys, pagal kurias galima atmesti tiekėjo pasiūlymą pagal aiškiai viešojo pirkimo sąlygose neišviešintus kriterijus:

pirma, kai tiekėjas nesugeba ištaisyti trūkumo, susijusio su pareiga turėti tam tikrą veiklos vykdymo teisę, išplaukiančią iš imperatyviųjų teisės normų;

antra, kai tiekėjas pateikia per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, užfiksuotą iki viešojo pirkimo procedūrų pradžios parengtuose dokumentuose.

 

Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 numato, jog  „Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.“ Atitinkamai 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog „Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta :<...> informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys“.

Kasacinis teismas nurodė, jog VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta norma teikia pagrindą daryti išvadą, kad į VPĮ iš esmės yra perkelta privatinių teisinių santykių praktika atitinkamos veiklos vykdymo teisės turėjimą užtikrinti ne ikisutartiniuose, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose (nors perkančiosioms organizacijoms iš tiesų nedraudžiama reikalavimą dėl šio pajėgumo nustatyti viešojo pirkimo dokumentuose).

Teisėjų kolegijos vertinimu, leidimas tiekėjui šalinti trūkumą kvalifikuotinas ne kaip bendrųjų teisės normų išimtis, o kaip atskiras institutas – įrodinėjimas, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. Perkančiosios organizacijos bet kokiu atveju, prieš sudarydamos viešojo pirkimo sutartį, privalo įsitikinti, ar atitinkami subjektai turės teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus (autoriaus pastaba – žinomus sutarties pasirašymo metu) ir juos vykdyti.  Viešojo pirkimo laimėtojai bet kokiu atveju de facto negalės pradėti vykdyti viešojo pirkimo sutarties neturėdami atitinkamos veiklos vykdymo teisės (leidimo).

Kasacinis teismas nurodė, kad VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas paskelbus galutinius viešojo pirkimo rezultatus nereiškia pakartotinio pasiūlymų vertinimo, todėl atsakingų asmenų teisės vykdyti veiklą įrodinėjimui prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį apskritai nėra poreikio de jure taikyti kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių (ar jų išimčių) dėl kvalifikacijos objektyvumo sampratos, ribojimo tikslinti kvalifikacijos duomenis laiko atžvilgiu ar pasitelkti naujus trečiuosius asmenis.

Vertinant LAT praktiką, svarbu atkreipti dėmesį, kad VPĮ 2017-07-01 redakcijoje atsirado „ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas“ samprata. Taigi įstatymas išskyrė dvi subtiekėjų rūšis:

  1. subtiekėjus, kurių pajėgumais tiekėjai remiasi įrodinėdami atitiktį pirkimo dokumentuose nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams – ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi;
  2. subtiekėjai, kurių pajėgumais įrodinėjant atitiktį pirkimo dokumentuose nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams nesiremiama.

Pirmieji (ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi), privalo būti išviešinti pasiūlymų pateikimo metu ir kvalifikaciją privalo būti įgiję iki pasiūlymų pateikimo pabaigos, antruosius galima pasitekti ir po pasiūlymų pateikimo ir (ar) vykdant sutartį (žr. VPĮ 88 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 praplėtė aiškinimą, kad tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose nebuvo keliami kvalifikacijos reikalavimai, t.y . perkančioji organizacija nenumatė, kad pasiūlymų vertinimų metu tikrins tam tikrą tiekėjo kvalifikaciją, net ir dėl ūkio subjektų teisės verstis veikla, kuri įtvirtinta kituose privalomuosiuose teisės aktuose, tiekėjai ir (ar) subtiekėjai tokią kvalifikaciją neprivalo būti įgiję iki pasiūlymų pateikimo pabaigos. O kai nereikia taikyti specialiojo (privalomojo) reguliavimo, apskritai nekyla poreikio taisyti trūkumo, nes jo perkančiosios organizacijos, kaip neišplaukiančio iš pirkimo sąlygų, ir negali nustatyti.

Parengė Metodinės pagalbos skyriaus patarėja Arūnė Andrulionienė

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=512fa936-531c-4aa6-9888-ed657abbe5cd