LAT nutartis dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymo

Data

2018 05 07

Įvertinimas
5
picture.jpg

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 pateikė išaiškinimą dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Byloje kilo ginčas dėl to, kokie pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turėtų būti nustatomi pirkimo sąlygose perkant darbus ir kaip turėtų būti aprašomas jų vertinimas, kad būtų užtikrintas viešųjų pirkimų principų įgyvendinimas.

Perkančioji organizacija (atsakovė) pasiūlymus vertino pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: C – „Kaina“ (80 balų); T1 – „Kokybė“ (8 balai) ir T2 – „Efektyvumas“ (12 balų). Dviejų vykdytų pirkimų sąlygose buvo detalizuota, kad pagal kriterijų T1 „Kokybė“ vertinama rizikos veiksnių analizė ir valdymo priemonės, vadybos sistemų taikymas, pagal kriterijų T2 „Efektyvumas“ vertinamas darbų organizavimas, vidinės ir išorinės komunikacijos planas.

Vienas iš tiekėjų (ieškovas) nesutiko su atsakovės nustatytais pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais T1 ir T2 . Ieškovas, ginčydamas pirkimų sąlygas, nurodė, kad:

pirma, ginčo kriterijai yra nesusiję su pirkimų objektu, jais vertinami ne siūlomi darbai, o tiekėjo vykdoma politika;

antra, ginčo kriterijai yra neteisėti, jų negalima objektyviai palyginti;

trečia, pirkimų sąlygose nenustatytas įpareigojimas tiekėjams vykdant viešojo pirkimo sutartį taikyti priemones, nurodytas aprašant atitiktį nustatytiems pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, bei laikytis kitų techniniame pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų.

Pirmosios instancijos teimas sprendimu ieškinį patenkino, pripažino, kad pirkimų sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1 ir T2 yra neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

LAT panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą dalį, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų turinio.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, pirkimų sąlygose aprašydama ginčo kriterijus T1 ir T2, įtvirtino, kad turi būti nurodytos darbų vykdymo metu galinčios kilti rizikos bei pateiktos jų valdymo priemonės, nurodytas ir pavyzdžiais pagrįstas įdiegtų vadybos sistemų taikymas vykdant perkamus darbus, aprašyti tiekėjo darbo organizavimo aspektai, pateiktas darbų vykdymo tvarkaraštis, darbų planas. LAT sprendė, kad, remdamiesi nurodytais kriterijais, pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai turėjo pateikti ne bendro pobūdžio, tačiau perkamus darbus ir jų ypatumus nurodytais aspektais apibūdinančius aprašymus. Tai yra, įvertinti ne bendrąsias, tačiau konkrečias vykdant viešojo pirkimo sutartį galinčias kilti rizikas ir nurodyti priemones, kuriomis bus siekiama šių rizikų išvengti ar jas suvaldyti, pateikti ne bendrus, teorinius įdiegtų vadybos sistemų aprašymus, tačiau nurodyti, kaip šios sistemos ar jų teikiami privalumai bus panaudoti atliekant pirkimų dokumentuose nurodytus darbus, ir pan.

LAT pažymėjo, kad nei VPĮ, nei ES teisės aktuose ar juos aiškinančioje teismų praktikoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai netapatinami išimtinai su pirkimo objekto vidinėmis charakteristikomis, pakanka, jog šie yra susiję su pirkimo objektu plačiąja prasme.

Atsižvelgiant į tai, LAT atmetė argumentus, kad atsakovė netinkamai nustatė pasiūlymų  ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2, juos susiedama ne su perkamu objektu, bet su jo įgyvendinimu. LAT nurodė, jog sutarties skyrimo kriterijai laikomi susijusiais su viešosios sutarties dalyku, kai jie susiję su perkamų darbų procesais.

Vis dėl to LAT nutartyje konstatavo, jog atsakovės nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimo aprašymai suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Iš pirkimo sąlygose nurodytų formuluočių darytina išvada, kad tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti, ar nurodytos konkrečios rizikos yra „realios ir valdomos“, o jų valdymo priemonės „realios ir pagrįstos“, kas laikoma „vadybos sistemų taikymo nauda“, taip pat kokiais atvejais pateiktas pagrindimas yra „aiškus“, „realus“.

Tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai.

Nagrinėjamu atveju dėl aptartų neaiškumų, pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.

LAT nutartyje taip pat pabrėžė, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu reiškia ne tik tinkamų kriterijų įtvirtinimą viešojo pirkimo sąlygose, tačiau ir užtikrinimą, jog tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi. Taigi, atsakovė, rengdama pirkimų dokumentus bei nustatydama ginčo kriterijus T1 ir T2, neužtikrino jų sąsajumo su Pirkimų objektu (privalomumo), pažeidė skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Visą LAT 2018 metų gegužės 3 dienos sprendimą skaitykite čia:  

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=c1444243-7ff8-466f-acbc-657eb410ed86