Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje dėl tarpusavyje susijusių tiekėjų

Data

2018 05 29

Įvertinimas
0
99_2009eca2d37a3bcfe68535ccabbe05e2.jpg

2018 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT ) priėmė sprendimą byloje Specializuotas transportas, C-531/16, kurioje į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. ESTT išaiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją.

Bylos nacionaliniame teisme esmė:

Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo konkurse pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai: a) UAB „Specialus autotransportas“ (toliau – tiekėja A), b) UAB „Specializuotas transportas“ (toliau – tiekėja B), c) UAB „Ekonovus“, d) ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“. Tiekėjos A ir B yra patronuojamosios UAB „Ecoservice“ bendrovės. Kartu su savo pasiūlymu tiekėja B pati pateikė priesaikos deklaraciją, joje nurodė, kad konkurse dalyvauja savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų ūkio subjektų, kurie gali būti su ja susiję, ir prašė, kad perkančioji organizacija visus kitus asmenis vertintų kaip jos konkurentus. Be to, ji nurodė įsipareigojanti paprašyta pateikti su ja susijusių ūkio subjektų sąrašą.

Perkančioji organizacija atmetė tiekėjos A pasiūlymą, nes šis neatitiko vienos iš pirkimo sąlygų, šio sprendimo ji neskundė. Galiausiai sutartį nuspręsta sudaryti su tiekėja B. Ieškovė VSA Vilnius pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl netinkamo tiekėjų A ir B pasiūlymų vertinimo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo. Ji manė, kad tiekėjos A ir B veikė kaip asocijuotųjų įmonių grupė, jų pasiūlymai buvo alternatyvūs ir, kadangi pranešime apie viešąjį pirkimą numatytas draudimas teikti alternatyvius pasiūlymus, jų pasiūlymus perkančioji organizacija turėjo atmesti. Atmetus pretenziją, VSA Vilnius pareiškė ieškinį.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais nustatytas pasiūlymų eiliškumas ir nuspręsta sudaryti sutartį su tiekėja B. Šie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai manė, kad perkančioji organizacija, nors žinojo apie tiekėjas A ir B siejantį ryšį, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nustatytų, kokią įtaką šis ryšys turi realiai konkurso dalyvių konkurencijai. Nors nacionalinės teisės aktuose nenumatyta tokios pareigos, kadangi tiekėjos A ir B žinojo apie kitos iš jų dalyvavimą viešajame pirkime, apie savo ryšius jos turėjo pranešti perkančiajai organizacijai. Tiekėjos B pateikta deklaracija yra nepakankama siekiant nustatyti, kad ši pareiga buvo tinkamai įvykdyta.

Šiomis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti ESTT prejudicinius klausimus.

ESTT į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus klausimus atsakė, kad Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnį reikia aiškinti taip:

- nesant aiškios teisės normos arba specialios sąlygos viešojo pirkimo skelbime ar konkurso sąlygose, atskirus pasiūlymus per tą pačią procedūrą pateikę tarpusavyje susiję konkurso dalyviai neprivalo perkančiajai organizacijai savo iniciatyva pranešti apie savo ryšius,

- jei perkančioji organizacija turi informacijos, dėl kurios kyla abejonių dėl tam tikrų dalyvių pateiktų pasiūlymų savarankiškumo ir nepriklausomumo, ji turi patikrinti, prireikus pareikalaudama iš šių dalyvių papildomos informacijos, ar jų pasiūlymai tikrai savarankiški ir nepriklausomi. Jei paaiškėtų, kad pasiūlymai nėra savarankiški ir nepriklausomi, pagal Direktyvos 2004/18 2 straipsnį draudžiama sudaryti sutartį su dalyviais, pateikusiais tokį pasiūlymą.

Nuorodą į ESTT sprendimą rasite čia.