Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje LitSpecMet prieš UAB “Vilniaus lokomotyvų remonto depas”

Data

2017 11 07

Įvertinimas
1
open-book-1428428_960_720.jpg

Į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau - ESTT) buvo kreiptasi dėl sąvokos “perkančioji organizacija” aiškinimo. Prejudiciniai klausimai buvo pateikti dėl anksčiau galiojusios viešųjų pirkimų direktyvos (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo) 1 straipsnio 9 dalies nuostatų išaiškinimo.

Bylos nacionaliniame teisme esmė:

Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo ginčą dėl UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, kurio vienintelė akcininkė yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, organizuoto supaprastinto atviro konkurso juodųjų metalų ruošiniams pirkti teisėtumo.

UAB „LitSpecMet“ pareikalavo šio konkurso rezultatus pripažinti negaliojančiais ir paskelbti naują konkursą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Šis reikalavimas grįstas tuo, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra perkančioji organizacija, kaip tai suprantama pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau bendrovė pirkimą vykdė nesilaikydama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų bei imperatyvių normų. UAB “Vilniaus lokomotyvų remonto depas” nesutiko su tuo, kad bendrovė laikytina perkančiąja organizacija.

Nacionalinio teismo kelti klausimai ESTT:

1)  Ar Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalis turi būti aiškinama taip, kad bendrovė, kuri:

–       yra įsteigta perkančios organizacijos, kuri vykdo veiklą geležinkelio transporto srityje: viešosios geležinkelio infrastruktūros valdymas; keleivių pervežimas ir krovinių pervežimas;

–       savarankiškai vykdo komercinę veiklą, nustato veiklos strategiją, priima sprendimus dėl bendrovės veiklos sąlygų (prekių rinkos, klientų segmento ir pan.), dalyvauja konkurencinėje rinkoje visoje Europos Sąjungoje ir už Europos Sąjungos rinkos, teikdama riedmenų gamybos, riedmenų remonto paslaugas, bei dalyvauja su šia veikla susijusiuose pirkimuose, siekdama gauti užsakymų iš trečiųjų asmenų (ne motininės bendrovės);

–       teikia riedmenų remonto paslaugas savo steigėjai vidaus sandorių pagrindu ir šių paslaugų vertė sudaro 90 proc. visos bendrovės veiklos;

–       bendrovės teikiamos paslaugos steigėjai yra skirtos steigėjos keleivių ir krovinių pervežimo veiklai užtikrinti,

nėra laikytina perkančiąja organizacija?

2) Jeigu ESTT nustato, kad bendrovė yra laikytina perkančiąja organizacija pagal anksčiau nurodytas aplinkybes, ar Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalis turi būti aiškinama taip, kad bendrovė netenka perkančios organizacijos statuso, kai riedmenų remonto paslaugų perkančiai organizacijai, kuri yra bendrovės steigėja, vidaus sandorių pagrindu vertė sumažėja ir sudaro mažiau nei 90 proc. arba nepagrindinę visos bendrovės veiklos finansinės apyvartos dalį?

ESTT sprendimas:

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, iš dalies pakeistos 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1251/2011, 1 straipsnio 9 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad bendrovė, kuri, pirma, visa priklauso perkančiajai organizacijai, vykdančiai viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą, ir, antra, sudaro tiek sandorius su šia perkančiąja organizacija, tiek sandorius konkurencinėje rinkoje, turi būti kvalifikuojama kaip „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu šios bendrovės veikla yra būtina tam, kad minėta perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą, ir jeigu, tenkindama viešojo intereso poreikius, ši bendrovė vadovaujasi ne ekonominiais, o kitais kriterijais, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiuo klausimu neturi reikšmės aplinkybė, jog ateityje vidaus sandorių vertė gali sudaryti mažiau nei 90 proc. visos bendrovės veiklos finansinės apyvartos arba nepagrindinę jos dalį.“

Su sprendimu susipažinti galite čia: http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=195241&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=525489