Europos Komisija atnaujino viešųjų pirkimų efektyvumo rodiklių 2016 m. suvestinę

2017 07 18
EK1.jpg

Europos Komisija atnaujino viešųjų pirkimų efektyvumo stebėsenos rodiklių 2016 m. suvestinę. Geros naujienos dėl Lietuvos pasiektų rezultatų!

Trumpai apie rodiklių stebėseną. Šių rodiklių pagalba EK kasmet „matuoja“, kaip skirtingoms ES šalims sekasi laikytis pagrindinių viešųjų pirkimų principų. Visi rodikliai nustatomi TED (angl. „Tenders Electronic Daily" – internetinė Europos viešiesiems pirkimams skirto „Europos Sąjungos oficialiojo leidinio" priedo versija) duomenų bazėje skelbiamų skelbimų duomenimis, tad jie atspindi situaciją tik tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose.

2016 m. keitėsi kai kurių rodiklių apskaičiavimo metodikos, o vietoje 2015 m.  naudotų šešių rodiklių, 2016 m. buvo naudojami 9.

Vienas iš pagrindinių rodiklių tarp devynių matavimų – „vieno dalyvio“ pirkimai.

Labai džiugi naujiena – 2016 m.  Lietuvos „vieno dalyvio“ pirkimų kriterijui priskirta teigiama reikšmė „vidutiniškai“ ir siekia 17 proc. tarptautinių pirkimų, kai tuo tarpu 2015 m. su šiuo kriterijumi „lyderiavome” tarp „nepatenkinamų” (28 proc.). Ir kaipgi nepasidairysi, kaip sekėsi kovoti su „vieno dalyvio” pirkimais mūsų kaimynams latviams ir estams? – Estija, kaip ir Lietuva, 2016 m. „iškopė” iš „nepatenkinamos” zonos ir pasiekė 17 proc. „vieno dalyvio” pirkimų reikšmę, latviams sekėsi prasčiau – 2016 m., kaip ir 2014 bei 2015 m., jų rodiklis pasiliko „raudonojoje” zonoje ir viršija 30 proc. visų tarptautinių viešųjų pirkimų.

Iš devynių rodiklių Lietuva 2016 m. prasčiausiai atrodė dėl retai taikomo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijaus ir  retai vykdomų bendrai atliekamų, agreguotų viešųjų pirkimų.

Ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijaus reto taikymo problema spręsis su visiškai nauja pasiūlymų vertinimo kriterijaus koncepcija, įtvirtinta naujajame Viešųjų pirkimų įstatyme – pirkėjas galės nustatyti vieną iš trijų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (kainą, sąnaudas, kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį), tačiau kainos kriterijus kiekvienais kalendoriniais metais galės sudaryti ne daugiau kaip 70 procentų bendros pirkėjo pirkimų vertės.

Labiau pasistengti reikės dėl agreguotų, bendrai atliekamų viešųjų pirkimų skatinimo. Agreguoti pirkimai parodo, kaip dažnai perkančiosios organizacijos atlieka bendrus pirkimus. Tai gali būti ir preliminariųjų sutarčių sudarymas ir centralizuoti pirkimai.  Agreguoti pirkimai – mažesnės išlaidų ir laiko sąnaudos, geresnės kainos, efektyvesnis dalijimasis praktine patirtimi.   

EK atnaujintas viešųjų pirkimų rodiklių reikšmės už 2016 m. galite rasti čia.