Dėl kelionių organizavimo paslaugų viešųjų pirkimų vykdymo

2017 02 15
wing-221526_960_720.jpg

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) įvertinusi suinteresuotų šalių (perkančiųjų organizacijų, kelionių agentūrų, turizmo asociacijų ir kt.) atstovų siūlymus ir galimus sprendimo variantus, 2015 m. gruodžio 31 d. priėmė Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos), kuriose kelionių organizavimo paslaugas siūloma pirkti taikant mažiausios kainos arba ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijų. Kurį kriterijų taikyti, perkančioji organizacija pasirenka pati, įvertinusi savo poreikius. Atsižvelgiant į kelionių organizavimo paslaugų ypatumus, pasiūlytas kainos apskaičiavimo būdas, kuris leidžia dalį sutarties vykdymo išlaidų padengti pagal teikėjo pateiktus jo patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o kitą kainos dalį sudaro fiksuotas įkainis – už kelionės organizavimą teikėjo taikomas aptarnavimo mokestis.

Sklandų kelionių organizavimo paslaugų viešųjų pirkimų vykdymą apsunkina tai, jog perkamos tarpininko paslaugos, o galutiniai paslaugų teikėjai – viešbučiai, aviakompanijos ir kt., pirkime nedalyvauja ir jų siūlomos kainos yra veikiamos situacijos rinkoje, nuolat kintančios ir nėra fiksuojamos konkrečiam sutarties laikotarpiui. Taip pat, viešuosiuose pirkimuose vis dar bandoma įrodyti nulinės kainos pagrįstumą, motyvuojant tariama galimybe gauti neribotą komisinį atlygį už parduotą aviabilietą, nors Tarnybos turimais duomenimis, Lietuvos rinkoje komisinis atlygis už parduotą aviabilietą aviakompanijų mokamas itin retai. Dėl minėtų aplinkybių perkančiosios organizacijos susiduria su situacijomis, kai tarnybinių kelionių organizavimo paslaugoms įsigyti nelieka aiškaus ir visiems pirkimų dalyviams priimtino elgesio modelio. Nevienareikšmę situaciją kelionių organizavimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose rodo ir skirtingas Lietuvos teismų vertinimas. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 17 d. byloje Nr. e2A-1073-180/2016 pažeidimų nenustatė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2017 m. vasario 2 d. byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 nurodė, kad pasiūlymus vertinant tik pagal teikėjo taikomą aptarnavimo mokestį, sudaromos prielaidos tiekėjams lenktyniauti (varžytis) tik laiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad LAT formuoja vienodą teisės aiškinimą, Tarnyba rekomenduoja, perkant kelionių organizavimo paslaugas ir taikant  dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo kainos apskaičiavimo būdą, pasiūlymus vertinti naudojant ekonominio naudingumo kriterijų. Mažiausios kainos vertinimo kriterijus galėtų būti naudojamas tais atvejais, kai perkamos vienkartinės kelionės organizavimo paslaugos. Atitinkamai keitimai atlikti ir Rekomendacijose. Taip pat primename, jog teikėjų pasiūlytų nulinių kainų pagrindimai turi būti atidžiai tikrinami, o pats pirkimas pagal galimybes skaidomas į dalis, ką numato ir naujo LR viešųjų pirkimų įstatymo projektas.

Pažymime, kad perkančioji organizacija įvertinusi savo poreikius, atitinkamai nustato ekonominio naudingumo kriterijus. Be Rekomendacijose siūlomų kriterijų, teikėjo paslaugų kokybė galėtų būti vertinama pagal teikėjo siūlomą perkančiosios organizacijos poreikių nustatymo ir jai tinkamo paslaugų modelio koncepciją, paslaugų teikėjo komunikavimo su perkančiąja organizacija proceso koncepciją, teikėjo taikomą klientų skundų valdymo sistemą, krizinių / neeilinių situacijų valdymo modelį ir panašiai.

Įvertinusi situaciją šioje rinkoje, Tarnyba toliau ieškos visoms suinteresuotoms šalims priimtino varianto. Kaip vieną iš galimų sprendimų šioje situacijoje Tarnyba matytų kelionių organizavimo paslaugų pirkimą centralizuotai.